Pataruoju metu Europos Parlamento narys, profesorius Aloyzas Sakalas viešojoje erdvėje skleidžia prasimanymus apie taip vadinamą Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalą ir LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktą VSD veiklos parlamentinį tyrimą. Galiu tik numanyti, kokių tikslų šiais prasimanymais siekia europarlamentaras, todėl, būdamas NSGK pirmininku ir žinodamas daugiau nei viešai galiu pasakyti, išsakysiu savo poziciją, kad mūsų šalies žmonės sąmoningai nebūtų klaidinami.
Nesusireikšmindamas, atsakingai pareiškiu, kad VSD veiklos parlamentinis tyrimas pagal savo svarbą ir atlikto darbo principingumą bei atskleistų problemų mastą yra tikrai pirmasis jaunos nepriklausomos šalies istorijoje, turi bei ateityje turės rimtą įtaką demokratijos raidai Lietuvoje. Matyt todėl, nuo tyrimo pradžios ir iki šiol visaip stengiamasi sumenkinti šio tyrimo svarbą mūsų valstybei.
Įvykusi skaudi nelaimė, kai 2006 metų vasarą tragiškai žuvo aukšto rango saugumo karininkas ir diplomatas Vytautas Pociūnas, neišvengiamai sukėlė visuomeninį rezonansą. Į šią skaudžią nelaimę negalėjo nereaguoti ir Lietuvos parlamentas. Atlikto tyrimo faktai vienareikšmiškai įrodė, kad buvę ir esantys VSD vadovai V. Pociūną išsiuntė į Gardiną ne atsitiktinai ir tai galima vertinti kaip susidorojimą. Parlamentinio tyrimo posėdžių stenogramos (t.y. įvairių liudininkų parodymai) sudaro virš pusantro tūkstančio puslapių, iš kurių tik pusė yra išslaptinti. Gerbiamas A. Sakalas, norėdamas neprasilenkti su tiesa, galėjo ir iki šiol gali LR Seime susipažinti su visa medžiaga, t.y. ir įslaptinta jos dalimi. Tačiau jis iki šiol to nepadarė.
Komitetas, apibendrindamas liudytojų parodymus ir priimdamas sprendimus, naudojosi didelės apimties ir gan informatyvia VSD pateikta rašytine informacija bei kitais šaltiniais. Todėl, manyčiau, gerbiamo profesoriaus kategoriški tvirtinimai, kad NSGK rėmėsi tik kelių atleistų iš darbo saugumo pareigūnų, kaip jis įžeidžiamai teigia “kelių kurmių parodymais”, yra tiesiog neteisingi ir skirti sąmoningam visuomenės klaidinimui. Visų pirma, visi liudijimai, pagal tyrimo eigą laike buvo gauti iki VSD vadovai ėmėsi viešai persekioti VSD aukštus pareigūnus. Negana to, tyrimo metu VSD vadovybė pateikdavo visų liudijančių pareigūnų rašytines charakteristikas ir nieko neigiamo jose nebuvo parašyta. Tik vėliau, kai kuriems pareigūnams pateikus parlamentarams “netinkamus” parodymus, jie pradėti persekioti, o vėliau atleisti iš pareigų.
Kategoriškai pareiškiu, kad NSGK apibendrintos išvados remiasi tik visos apimties medžiagos vertinimu. Tikra tiesa yra ta, kad būtent dėl principingų liudijimų komitetui VSD pareigūnai pirmiausia VSD vadovams palankioje žiniasklaidoje buvo apjuodinti, apšaukti “kurmiais”, o vėliau - su jais grubiai susidorota. Prisiminkime faktus (manau ir gerbiamam A. Sakalui verta susimąstyti): po to, kai žūsta V. Pociūnas, “Lietuvos ryto” žurnalistė apsilanko pas buvusį VSD generalinį direktorių Arvydą Pocių ir su juo kabinete, VSD pastate bendrauja iki 2 val. nakties, o po paros tame pačiame dienraštyje spausdinami bjaurūs prasimanymai apie V. Pociūno žūties aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad purvo pylimo kampaniją apie negalintį apsiginti buvusį bendradarbį šaltakraujiškai stebi visa VSD vadovybė ir nuo to net nebando atsiriboti. Tą stebi ir toleruoja šalies Prezidentas, Premjeras ir kiti aukšti šalies pareigūnai. Šiandien jau daug kam tapo aišku, kad tai buvo sąmokslas, siekęs nuslėpti tikrąsias V. Pociūno išsiuntimo į Gardiną aplinkybes ir užtušuoti jo tragišką žūtį.
Vykdant parlamentinį tyrimą, daugelis mūsų buvome šokiruoti, išgirdę apie įstatymų nesilaikymą, pažeidimus, tam tikrų verslo grupuočių susitarimus su “valstybininkais” ir kitokią netvarką valstybėje. Šokiravo principingų ir drąsių VSD pareigūnų informacija apie metų metus jų oficialiai atliekamus tyrimus (tyrimai buvo atliekami gavus prokurorų ir teisėjų sankcijas), šių tyrimų metu išaiškėjusius stambaus masto valstybės užvaldymo planus bei neformalaus klano įtaką valdžios institucijoms. Buvome sukrėsti VSD vadovybės neveiklumu šių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui akivaizdoje bei informacijos slėpimu nuo parlamento.
Tolimesnę atskirų komiteto narių poziciją jau koregavo išoriniai veiksniai. Sužinojus ir gan santūriai paskelbus šaliai (suprantama, kiek tai buvo galima, nes kitaip būtų apkaltinę paslapties atskleidimu), kad egzistuoja didžiulės problemos su VSD ir aplink jį, manėme, jog taip buvo pasiųstas labai rimtas signalas visiems už šias problemas atsakingiems asmenims. Deja....Tačiau apie tai truputį vėliau.
Atskleistų problemų mąsto tikrumą patvirtina ir tai, kad už komiteto išvadas nebuvo balsavusių prieš, tik susilaikę. Tai nulėmė jų asmeninės sąsajos su klanu arba jiems daromas spaudimas, o spaudimas buvo žiaurus. Su mumis buvo bandoma, ir tai dar nesibaigė, susidoroti visomis įmanomomis priemonėmis. Pamatęs, prie ko mes prisilietėme, klanas išsigando ir privertė A. Pocių jo parankinių rankomis rašyti save išteisinančius laiškus parlamentui, konfliktuoti su parlamentiniu komitetu, o vėliau ir su visu Seimu, persekioti VSD pareigūnus. Gal gerbiamas A. Sakalas, nurodytų nors vieną demokratinę valstybę, kur pareigūnai apšaukiami Tėvynės išdavikais, “kurmiais”, nieko neįrodant, pasinaudojant lyg tai slaptomis sufalsifikuotomis bylomis ir atimant leidimą dirbti su slapta informacija. Vienas iš pareigūnų net aštuonis mėnesius už tai, kad nemelavo komitetui, buvo paliktas be algos ir, tik Seimui priėmus atitinkamas VSD statuto pataisas, grąžintas į tarnybą. Tačiau niekas už tai, kad pareigūnas be priežasties buvo paliktas be darbo, nebuvo nubaustas, niekas už šiuos antidemokratiškus veiksmus jo neatsiprašė. Sakysite, kad tam yra teismai. Bet ar gerbiamas A. Sakalas nežino, kad dalis klano darbuojasi teismuose apsimelavusių visai Lietuvai teisėjų pavidalu. Ar galime tikėtis tokių teismų teisingumo? Gal dar pamenate, kaip susikompromitavusio A. Pociaus stojo ginti LR Prezidentas ir LR Konstitucinis Teismas, bandydami įtakoti atliekamą parlamentinį tyrimą? O ar kas įtakojo ir trukdė daryti toli einančius apibendrinimus gerbiamam A. Sakalui, kai jis vadovavo komisijai, tyrusiai Prezidento Rolando Pakso veiksmus?
Tarp kitko, A.Sakalo įgyta patirtis šiame bare leido įveikti varžovą Gediminą Kirkilą Europos parlamento rinkimuose 2004 metais, kuris, beje, socialdemokratų sąraše buvo pirmas. Tačiau A.Sakalo pergalė padovanojo šaliai didžiulę Lietuvos nelaimę – Gedimino Kirkilo premjerystę. (Jei G. Kirkilas būtų išvykęs į Briuselį gal šiandien energetika nebūtų užvaldyta?). Todėl, manyčiau, kad p.A.Sakalo kaltinimai, jog NSGK siekė tik A. Pociaus nuvertimo, yra mažų mažiausiai iš piršto laužti. Siekėme ir sieksime, kad valstybės tarnyba būtų ne vieta visokiems januškoms, dabašinskams, apsimelavusiems teisėjams, nesavarankiškiems Prezidento ir premjero patarėjams. Deja, ne kelerių parlamentarų galioje tai įgyvendinti, ne vien mūsų gero noro užtenka tam užtikrinti.
Nereikia būti labai įžvalgiam, svarbu sugrupuoti įvykius laike ir iškyla labai daug klausimų. Kodėl A. Pocius, nebūdamas super drąsuolis, taip drąsiai piestu stojo prieš Seimo pavedimu parlamentinį tyrimą atliekantį komitetą? Prisiminkime, kas paskubomis paskyrė A. Pocių VSD generaliniu direktoriumi? O gi Artūras Paulauskas. Tai jis, nuo Prezidento pareigų nušalinus R. Paksą, laikinai eidamas LR Prezidento pareigas suskubo paskirti A. Pocių į tokias atsakingas valstybei pareigas, kurioms pastarasis visiškai netiko. Prisiminkime A. Pociaus biografijos faktą, kuris paaiškėja vėliau, t.y. bendradarbiavimą su KGB (A. Pocius buvo KGB rezervo karininkas) ir rasime atsakymą, kodėl taip vadinamam “valstybininkų” klanui reikėjo būtent tokio VSD vadovo - pažeidžiamo, bailaus, gobšaus, t.y. valdomo. Klanui reikėjo ir reikia kontroliuoti VSD, nes taip kontroliuojama informacija ir susidorojama su klanui neįtinkančiais, kompromituojant juos per klanui palankią žiniasklaidą.
Įvertinus NSGK tyrimo medžiagos visumą, drąsiai galima teigti, kad tikrieji VSD “kurmiai” yra ne nekaltai apšaukti pareigūnai, o buvę ir kai kurie esantys VSD vadovai. Kaip kitaip galima paaiškinti faktus, kai VSD pareigūnai, bandydami išsiaiškinti darbo trūkumus departamento Klaipėdos padalinyje, įsimaišius į procesą buvusiam VSD generaliniam direktoriui M. Laurinkui, yra nušalinami nuo šio tyrimo ir tyrimas vėliau netęsiamas, o tyrimo byla iki šiol neaišku kur dingusi. Arba kitas pavyzdys: kai VSD pareigūnai, atlikdami sankcionuotą tyrimą, “užkabina” tam tikrus interesus, VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. J. išsireikalauja šio tyrimo operatyvinę bylą, ją laiko pas save du mėnesius, o vėliau VSD pareigūnai sužino, kad informacija nutekėjo tiems, kurių atžvilgiu vyko tyrimas. Kas tai, sutapimas? Ar mes, sužinoję tokius faktus, turėjome tylėti? Kodėl, mums prabilus apie aptiktus pavojingus valstybei dalykus ir kreipusis palaikymo į LR Prezidentą Valdą Adamkų, kuris pagal LR Konstituciją kartu su LR Seimu už tai atsako, nesulaukėme jokio palaikymo ir supratimo. Nors daug kartų LR Prezidentui buvo užsiminta, kad NSGK nariai, atliekantys parlamentinį tyrimą, nori akis į akį su juos susitikti, J.E tam laiko, matyt ir noro, nesurado. Tuo tarpu A. Pocius iškelta galva nuolat lankėsi Prezidentūroje, jo prasimanymai net kelis kartus buvo svarstomi Valstybės Gynimo Taryboje, kas jai visiškai pagal kompetenciją nepriklauso. Komitetui teisėtai reikalaujant pateikti informaciją, reikalingą tyrimui, vietoje to, kad palaikyti parlamento ketinimus, LR Prezidentas pasirašo kreipimąsi į LR Konstitucinį Teismą su vieninteliu tikslu - sutrikdyti vykdomą tyrimą. Viešoje erdvėje klanui palankioje žiniasklaidoje išgirstame LR Prezidento V. Adamkaus viešus pasisakymus, nukreiptus prieš Parlamentą, kuris išvadinamas komisijų kūrėju ir koncertuotoju. LR Prezidentas nusižemina iki konkrečių užsipuolimų prieš komitetą ir jo pirmininką. Ir, pastebėkite, neišsakoma nė vieno kritikos žodžio arba griežto sudrausminančio pasisakymo įsisiautėjusių VSD vadovų atžvilgiu. Nė vieno žmogiško padrąsinamojo žodžio persekiojamų pareigūnų atžvilgiu. Negana to, jau po to, kai LR Seimas didele balsų persvara patvirtina parlamentinio tyrimo išvadas ir A. Pocius įteikia LR Prezidentui atsistatydinimo pareiškimą, pastarasis vietoj to, kad jį tenkintų, tempia laiką bent kelis mėnesius ir demonstratyviai vyksta į VSD, kur susitinka su susikompromitavusiais ir parlamento nepasitikėjimą įgijusiais VSD vadovais. Kas tai, LR Prezidento priešpriešos demonstravimas Parlamentui? Ar priežastis, paskatinusi šitaip elgtis Prezidentą yra ta, kad jis yra įtakojamas ir šioje situacijoje elgiasi taip, kaip jam liepia klanas? Tolimesni įvykiai pilnai patvirtina, kad LR Prezidentas V. Adamkus nėra laisvas savo sprendimuose ir savo poelgiuose.
Gyvenimas parodė, kad neskaidrūs finansiniai saitai su pusantrų metų nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje besislapstančiu Viktoru Uspaskich, pastarajam dengiant V.Adamkaus rinkimines skolas, nebuvo vaikiškai nekalti. Už rinkiminių skolų “padengimą” dar 2003 metais V. Adamkus V. Uspaskichui atsilygino, suteikdamas jo bičiuliui iš Rusijos Mansurui Sadekovui (aiškiai pažeidžiant LR Konstituciją) Lietuvos pilietybę išimties tvarka. Matyt, klanas žino ir kitas jautrias vietas, supančiojant ir įtakojant Prezidento veiksmus.
Ne mažiau “įspūdingas” Vyriausybės vadovo Gedimino Kirkilo elgesys parlamentinio tyrimo metu. Tyrimo metu iš Užsienio reikalų ministerijos sekretorių pareigų atsistatydina Albinas Januška. Neatsižvelgdamas į tyrime išaiškėjusius abejotinus A.Januškos ryšius, nekreipdamas dėmesio į Algirdo Brazausko (tuomet LSDP pirmininko) raginimus neskubėti, G. Kirkilas demonstratyviai paskiria A. Janušką savo strateginiu patarėju. Vėl gi, mūsų tyrimo ir dabar jau visuomenei paskelbtų faktų šviesoje aišku kodėl. Tai užmokestis už darbą, kai toli gražu ne konstitucinėmis ir moralios politikos priemonėmis buvo sužlugdyta A. Brazausko Vyriausybė. (Paviešintoje NSGK tyrimo medžiagoje yra liudijimai, patvirtinantys, kad A. Januška ir “Dujotekanos” vadovas R. Stonys tariasi apie A.Brazausko Vyriausybės nuvertimą). Tie patys žmonės antikonstitucinėmis priemonėmis “sutvarkė”, kad G. Kirkilo bendrapartietis Zigmantas Balčytis netaptų premjeru, o šį postą užimtų jiems palankus Gediminas Kirkilas. Kam tai buvo naudinga, Lietuva dar ilgai atsimins (turiu minty LEO projektą). Todėl jau dabar, matyt, nereikia stebėtis, kodėl jis dėl klanui žinomų tikslų koneveikė parlamentinį tyrimą, visaip jam trukdė ir persekiojo NSGK komiteto pirmininką.
Pavyzdžių kaip yra užvaldomas teisėtas mūsų valstybės valdymas surogatine valdžia sąrašą galima tęsti. Manau, būtina atkreipti dėmesį į dar vieną labai svarbų klano veikimo būdą, gal net patį pavojingiausią - būtent klanas per sau palankią žiniasklaidą permanentiškai sukelia skandalus, kurpia užsakomuosius straipsnius prieš principingus politikus, valstybės pareigūnus, reguliuoja ir falsifikuoja visuomenės apklausų reitingus, sąmoningai kiršina visuomenę, sėja joje nepasitenkinimą LR Seimu. Seimas, būdamas labai margas ir susipriešinęs, klano yra specialiai juodinamas, nes tai vienintelė demokratinė institucija, kurios negali papirkti visos ir kurioje yra nors dalis padorių politikų, siekiančių gyventi pagal žmonių, o ne klano taisykles. Tai jiems niekaip neįtinka. LR Seimas yra priėmęs nutarimą, įpareigojantį VSD pateikti 12 slaptų pažymų, kuriose atskleidžiamos valstybės užvaldymo schemos. Viena pažymų yra apie verslo įtaką žiniasklaidai, t.y. manytina, kad joje atskleidžiama, kaip verslo grupių atstovai pasitelkia žiniasklaidos priemones, skleidžiant padorius politikus ir valstybės tarnautojus juodinantį melą. Deja, buvę ir esami VSD vadovai net nesirengia paklusti parlamento valiai, todėl pažymų neteikia. Manau, klanas trina rankomis - didesnio demokratijos užvaldymo jis nesitikėjo. Kol kas Lietuvoje viskas vyksta pagal jų planą. Įvertinant silpną pilietinį pasipriešinimą, matyt, jie dar ilgai ims viršų ir turės realią valdžią. Bet tikiu neamžinai.
Turime pasiekti tokį supratimo lygį, jog valstybėje būtų aišku, kad neteisėtai paminant LR Konstituciją, laužant valstybei duotą priesaiką, pilietybės suteikti negali nei R. Paksas nei V. Adamkus. Deja, pastarasis dar ir ordinus dalina KGB generolams. Neturi turėti jokios nei moralinės nei teisinės galios būti premjeru G. Kirkilas, kuris, neskaidrių verslininkų padedamas, “išduria” kolegą ir tampa premjeru, o po to vadovauja didžiausiai XXI amžiaus aferai - LEO LT, atiduoda Lietuvos energetinę sistemą neaišku kam ir neaišku už ką. Visuomenė klaidinama, kad tai daroma vardan naujos atominės elektrinės statybų. Atominę elektrinę reikia statyti, bet tai gali ir turi atlikti valstybė, o ne privatus kapitalas, į kurio rankas atiduodama visa Lietuvos energetinė sistema ir kuris siekia tik naudos sau.
Gerbiamas A.Sakalas, kaltina parlamentarus, kad po tyrimo nedaug kas pasikeitė. Gal jis ir teisus. Bet leiskit paklausti, kas pasikeitė Lietuvoje po to, kai A.Sakalo vadovaujama komisija nuvertė R. Paksą,? Ar kas nors pasikeitė, ar tik tapo įmanoma dar ciniškiau elgtis su valstybe ir jos žmonėmis? Kur buvo gerbiamas A.Sakalas, kai V. Uspaskich didžiuliais (25 milijonai, apie kurios kalbama oficialiai, yra tik aisbergo viršūnė) nelegaliais pinigais (tai tarp kitko įrodė A.Sakalo taip niekinami išmesti VSD pareigūnai) laimėjo 2004 metų LR Seimo rinkimus ir po to su socdemų partija, t.y. A.Sakalo partija, sudarė koaliciją. Kodėl A.Sakalas tylėjo, kai A. Januška ir R. Stonys susitarė (tai matyti iš tyrimo išslaptintos medžiagos) nuversti A. Brazausko Vyriausybę bei, pasinaudodami įtaka LR Prezidentui A. Adamkui ir Darbo partijai, tai ir padarė. Kodėl A.Sakalas giria ir gina premjerą G. Kirkilą ? Galų gale, kodėl vietoj to, kad būdamas principingu žmogumi palaikytų parlamentinį tyrimą ir bandymą Lietuvoje išgelbėti demokratijos likučius, europarlamentaras lieja ašaras dėl visokeriopai susikompromitavusio tarnybinių būtų kolekcionuotojo A. Pociaus. Labai gaila, kad tokius garbingus ir patyrusius politikus kažkas vis dėlto sugeba suklaidinti. O gal neapykanta kitaip mąstantiems tampa svarbiau už tiesą?
Tikiu, kad gerbiamasis Aloyzas Sakalas yra suklaidintas ir kad mes esame vienoje barikadų pusėje, bandydami įveikti tą bekraštę melo ir cinizmo jūrą, kurioje šiandieną maudosi, gaila, bet gan didelė Lietuvos politikų dalis. Gal jie joje ir nuskęs. Gal tada ir prasidės tikrasis ATGIMIMAS...
Algimantas Matulevičius yra Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Pilietinės demokratijos partijos pirmininko pavaduotojas
