Lietuvoje Saulėlydis tęsiasi jau nuo 2000 m. - tada buvo įkurta Komisija, pašaukta kovoti su biurokratizmu, išpūstu valdininkų aparatu, neskaidriomis administracinėmis procedūromis.
Gal kas nors prisimins ir gerų šios Komisijos, veikusios su pertraukomis, darbų, tačiau tenka konstatuoti esminį faktą - kova su biurokratizmu pralaimima. Matyt, ne vieną Lietuvos gyventoją suglumino Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskelbtas faktas, kad per vienerius metus administravimo išlaidos Lietuvoje išaugo net 30 proc. Šių išlaidų gal ir nebūtų gaila, tačiau - ar išaugo valstybės institucijų teikiamų paslaugų kokybė, ar valdžios įstaigos tapo atviresnės verslininkams ir eiliniams piliečiams, ar valdininkai yra tikri ir nuoširdūs pagalbininkai gyventojams susiduriant su problemomis?
Vasario viduryje „Naujosios viešosios vadybos fondas“, paskelbė tyrimą, kuriame rūsčiai apkaltino biurokratus turinčią kontroliuoti „Saulėlydžio“ komisiją neįgalumu ir svetimų nuopelnų pasisavinimu. Kova prieš biurokratizmą - neveiksni, teigė tyrimo vadovas Kęstutis Masiulis.
Saulėlydžio komisija veikia nuo 2007 metų pradžios. Tai dabartinės vyriausybės atnaujinta ankstesnės, 2000 metais įsteigtos, komisijos darbo tąsa. Ar šios komisijos veikla padeda mažinti biurokratizmo naštą mokesčių mokėtojams? „Naujosios viešosios vadybos fondas“ tai neigia. Pasak šio fondo atstovų, šios veiklos rezultatas atvirkštinis – kuriamos naujos biurokratinės pinklės.
Tyrimo autorius fondo direktorius Chorstas Klausas „Balsui.lt“ papildomai paaiškino, kad pagrindinė Lietuvos administracinės vadybos problema esanti seno, atgyvenusio Weberio administravimo modelio taikymas. Šiuo metu Europoje ir pasaulyje vis plačiau taikomas viešosios vadybos metodas. Viešoji vadyba yra artimesnė verslo vadybai. Pavyzdžiui, Estijoje, kur viešosios vadybos principai drąsiau diegiami, sukurta palankesnė aplinka tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI). Jei Lietuva dabartiniais tempais pagal TUI rodiklius vysis Estiją, tam prireiks 48 metų.
Lietuvos Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Rimas Varkulevičius į „Balso.lt“ klausimą, ar dėl „Saulėlydžio“ komisijos veiklos jaučiamas biurokratijos naštos verslui sumažėjimas, neatsakė. Tačiau atkreipė dėmesį į kitą svarbią programą – „Geresnio reglamentavimo programą“, kuri šiuo metu yra pavesta ūkio ministerijos kompetencijai. Ši Europos Sąjungos inicijuota programa, anot R. Varkulevičiaus, turėtų būti pakelta į aukštesnį lygį – vyriausybės, vyriausybės kanceliarijos. Verslininkai, darbdaviai iš valdininkų laukia tikslaus įstatymų, normų ir kitų teisės aktų reguliavimo.
Interviu „Balsui.lt“ „Saulėlydžio“ komisijos veiklą kuruojančio Vyriausybės kanceliarijos Valdymo optimizavimo skyriaus vadovė Lina Lajauskienė plačiau paaiškino apie komisijos veiklą. Komisiją sudaro 20 asmenų, įvairių valstybės institucijų atstovų. Tarp Komisijos veiklos krypčių valstybės valdymo sistemos optimizavimas, administracinių procedūrų supaprastinimas ir biurokratizmo mažinimas, valstybės valdymui skiriamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių efektyvesnis panaudojimas.
L. Lajauskienė atkreipė dėmesį, kad nei ponas K. Masiulis, nei ponas C. Klausas, ko gero, nėra skaitę „Saulėlydžio“ komisijos puslapyje internete publikuojamų ataskaitų, nuostatų ir planų. Su pramonininkų konfederacijos vadovais kalbėta jau pora kartų. „Saulėlydžio“ komisijos veikla, anot L. Lajauskienės, nėra tiesiogiai susijusi su verslu - ji skirta palengvinti administracinių procesų eigą eiliniams piliečiams. Tarp tokių procesų ir „vieno langelio“ aptarnavimo procesas. Verslo ir investicijų klausimus artimiausioje ateityje pradės reguliuoti kanceliarijos Investicijų ir transporto skyrius.
Ir Valstybės kontrolė purto biurokratijos medį. Iš jo krinta gana stambūs savo paskirties ir statuso neatitinkantys valdiškų įstaigų veiklos vaisiai.
Nustatyta, kad dalis įstaigų vykdo joms nebūdingas funkcijas, t.y. uždarbiauja, pelnosi iš paslaugų piliečiams. Antai policijos departamentas 25 milijonus uždirbo iš privačios saugos paslaugų. Krašto apsaugos ministerija teikia maitinimo, pirčių nuomos ir kitas paslaugas, Seimo kanceliarija dirba kaip apmokamas automobilių servisas. Kultūros ministerijai pavaldus dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ turi apmokamą automobilių saugojimo aikštelę. Šie puikūs į rezultatą orientuoto verslumo ir vadybinių gebėjimų pavyzdžiai, deja, neatitinka valstybės administravimui keliamų tikslų.
Negana to, Statistikos departamentas šiomis dienomis paskelbė duomenis, kad didžiausias laisvų darbo vietų skaičius yra valstybiniame sektoriuje, konkrečiai valstybės valdyme ir administravime. Saulėlydžio komisija reagavo operatyviai ir pasiūlė laisvas vietas – panaikinti.
Prieš metus skelbto tyrimo duomenimis, daugumos jaunų žmonių karjeros svajonių viršūnė – dirbti valstybės tarnautoju. Dabar šiltų vietelių liks mažiau.
Kaip sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas R. Varkulevičius, valdininkai tiesiog neišvengiamai turi būti tarsi šviesoforai kelių eismo sąlygomis ir kokybiškai dirbti savo darbą, kitaip pigi valdžia – brangiai kainuos.
