Nuo šių metų pradžios aplinkosaugininkams suteikta teisė stabdyti automobilius ir tikrinti, ar transporto priemonės tvarkingos ir nepažeidžia nustatytų taršos reikalavimų.
Vis dėlto, nors praėjo jau daugiau kaip 7 mėnesiai, žadėti reidai keliuose taip ir nebuvo surengti, o baudos teršėjams neišdalintos.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare teigė: „Departamentas yra parengęs prevencinių reidų ir tolimesnių patikrinimų planą, tačiau kol kas neatlieka kontrolės veiksmų, nes laukiama galutinių Seimo pasiūlymų dėl transporto priemonių taršos kontrolės pakeitimų.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu buvo aptarti galimi palengvinimai, todėl svarbu sulaukti galutinių sprendimų“, – tąkart buvo sakoma komentare.
Po pasipiktinimo – pakeitimai
Suteikta galimybė aplinkosaugininkams stabdyti automobilius bei už nustatytus pažeidimus išpaišyti dar ir riebią baudą vairuotojus kaipmat užrūstino.
Esą mažiau taršūs automobiliai – ne kiekvieno lietuvio kišenei, o dabar dar ir tektų mokėti baudas, jei transporto priemonė viršys nustatytą taršos ribą.
Dėl šios priežasties politikai suskubo nepopuliarų sprendimą koreguoti. Tad Seimas dar birželio mėnesį galutinai pritarė Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektui ir taip buvo sušvelninta administracinė atsakomybė už automobilių keliamą taršą keliuose.
Šiuo metu už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė: asmenims – 100–300 eurų (už pakartotinį – 300–500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų (už pakartotinį – 600–900 eurų).
Tačiau po pakeitimo šios baudos negalės būti skiriamos iškart. Taigi, net jei jūsų smarkiai dūminantį automobilį sustabdys aplinkosaugininkai, pirmą kartą atsipirksite tik įspėjimu.
Pirmieji reidai – netrukus?
Naujienų portalui tv3.lt AAD atstovai tiksliai neatsakė, kada keliuose bus pradedamos stabdyti taršios transporto priemonės. Tačiau užsiminė, kad pokyčiai gali laukti netrukus.
„Nors Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai įsigaliojo, tačiau Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymas įsigalios tik nuo šių metų rugpjūčio 1 d.
Artėjant šiam įsigaliojimui, visuomenę informuosime apie reidų pradžią“, – teigiama departamento atsiųstame komentare.
AAD gyventojams primena, kad aplinkosaugininkai gali sustabdyti eisme dalyvaujančią transporto priemonę važiuodami iš galo su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, specialiaisiais garso signalais ir reikalavimą sustoti pareikšdami žodžiais per garsiakalbį.
Jei vairuosite Lietuvoje registruotą transporto priemonę, tačiau nebūsite jos savininkas, jums reikės pateikti:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę). Vairuotojo pažymėjimą privaloma pateikti tik tada, jei jis išduotas ne Lietuvoje;
- transporto priemonės registracijos liudijimą.
O jeigu transporto priemonė registruota ne Lietuvoje ar vairuotojo pažymėjimas išduotas užsienio šalyje, turėsite pateikti šių dokumentų originalus:
- vairuotojo pažymėjimą;
- transporto priemonės registracijos liudijimą;
- privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą;
- techninės apžiūros dokumentus.
Specialistai taip pat užsimena, kad bus tikrinami dyzeliniai, benzininiai, dujiniai lengvieji automobiliai ir kitos transporto priemonės. O dėl duomenų tikslumo bus tikrinamos tik įšilusios transporto priemonės.
Be to, tikrinimo metu dalyvaus bent 2 pareigūnai (vienas iš jų gali būti iš kitos institucijos), o AAD pareigūnai vilkės tarnybines uniformas.
Sustabdęs vairuotoją, pareigūnas jums prisistatys – pasakys vardą, pavardę ir savo pareigas. O jei vairuotojas paprašys, specialistas pateiks ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pažymėjimą.
Įvardijami ir pagrindiniai veiksmai, kuriuos po prisistatymo atliks AAD specialistai:
- pareigūnas paprašys vairuotojo trumpam išlipti iš transporto priemonės, kad galėtų prijungti diagnostikos skaitytuvą (OBD);
- nesant OBD jungties, pareigūnas paprašys pakelti variklio dangtį, ir prijungs prietaiso priedėlį, skirtą matuoti variklio sūkius;
- prijungus OBD, vairuotojas galės grįžti į transporto priemonę;
- prie išmetamųjų dujų vamzdžio bus prijungtas dujų analizatoriaus zondas;
- vairuotojo bus paprašyta atitinkamą laiko tarpą spausti akseleratorių, kad būtų pasiektas reikiamas variklio sūkių skaičius;
- atlikus transporto priemonės teršalų koncentracijų (CO kiekio ar dūmingumo) matavimus, vairuotojas bus supažindintas su rezultatais.
Panaikintų ir techninę apžiūrą, už nepaklusnumą – bauda
Tiesa, AAD atstovai taip pat įspėja, kad jei tikrinamos transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršys nustatytas ribines vertes, arba pastebėjus, kad iš jos teka skysčiai (pavyzdžiui, tepalai, alyva, degalai ar kt.), galintys daryti žalą aplinkai ar sukelti pavojų kitiems kelių eismo dalyviams, gali būti panaikinamas ir techninės apžiūros dokumento galiojimas.
Pasak specialistų, vairuotojas privalo paklusti, jei jį stabdo Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas. Nepaklusus reikalavimui numatyta galima bauda – nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų.
Specialistai sako, kad dažniausiai padidėjęs išmetamų teršalų kiekis rodo ne tik aplinkos taršą, bet ir prastą automobilio būklę, o reguliari priežiūra užtikrina sklandų transporto priemonės veikimą ir taupo degalus.
Todėl vairuotojams patariama:
- naudoti kokybiškus degalus;
- laiku keisti variklio alyvą (tepalą) ir kuro, tepalo, oro, salono filtrus. Taip pat rekomenduojama periodiškai tikrinti variklio alyvos skysčio lygį, ar jis normos ribose;
- tinkamai prižiūrėti aušinimo sistemą, nes jos gedimai gali lemti problemas variklyje. Taip pat rekomenduojama periodiškai tikrinti aušinimo skysčio lygį, ar jis normos ribose;
- labai svarbus tinkamas katalizatoriaus veikimas. Esant poreikiui, blogai veikiantį katalizatorių rekomenduojama pakeisti nauju;
- laiku pasirūpinti užsikimšusiu DPF suodžių filtru;
- padidėjęs dūmingumas gali būti dėl gendančio ar sugedusio EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvo;
- stebėti kuro sąnaudas, joms neįprastai padidėjus, ieškokite priežasties;
- nenumoti ranka į variklio skleidžiamus garsus, jei atsiranda neįprastas triukšmas, mat tai yra signalas apie transporto priemonės gedimą, kuris galiausiai gali lemti ir padidėjusią taršą.
AAD atkreipia dėmesį, kad didelį transporto priemonės dūmingumą gali lemti ne tik mechaninis jos gedimas, bet ir nekokybiškas programavimas (pavyzdžiui, nekokybiškas ar nelegalus variklio galios didinimas, dar žinomas kaip „čipavimas“). Pasitaiko, kad, perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį, nustatomos neproporcingos kuro–oro normos, kurios lemia padidėjusį išmetamų teršalų kiekį.
Primenama, kad transporto priemonės išmetama tarša bus vertinama pagal jos gamybos metus (t. y. pirmosios registracijos datą). Pavyzdžiui, transporto priemonės pirmoji registracijos data yra 2000 m., tačiau Lietuvoje ji registruota 2005 m. – patikrinimas bus vykdomas remiantis pirmosios registracijos metais, t. y. 2000 m.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, 2022 m. daugiau nei 50 proc. privalomajai techninei apžiūrai pateiktų transporto priemonių dėl techninės būklės trūkumų iš pirmo karto nepraėjo techninės apžiūros.
O iki 10 proc. lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovininių transporto priemonių techninės pažiūros iš pirmo karto nepraėjo dėl aplinkosauginių trūkumų: per didelis dūmingumas, anglies monoksido kiekis, aptiktas eksploatacinių skysčių nuotėkis ir pan.
Apie 78 tūkst. transporto priemonių kažkurį laiką iki techninės apžiūros buvo eksploatuojamos ir dalyvavo viešajame eisme. Tokių automobilių eksploatavimas, pasak AAD specialistų, ne tik blogina oro kokybę, neigiamai veikia sveikatą, kelia grėsmę eismo saugumui.
