Keliu „Via Baltica“ nuo Kauno link Lenkijos per parą pravažiuoja apie 14 tūkstančių automobilių. Daugiau nei pusė iš jų – vilkikai. Magistralė nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos pradėta rekonstruoti, o vairuotojai mano, kad tai reikėjo pradėti daryti daug anksčiau. Siaurame kelyje įvyksta daug skaudžių nelaimių.
„Tas pats buvo Marijampolė–Kaunas. Kol nepermirko krauju – tol nepadarė. Kai permirko krauju...“, – sakė kalbintas vilkiko vairuotojas.
Premjerė Ingrida Šimonytė ir susisiekimo ministras birželio 19 d. paskelbė apie dar vieną magistralės rekonstrukcijos darbų etapą. Magistralė šiuo metu, anot politikų, tapo didžiausia statybų aikštele nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Tiesa, teks palaukti, kol visas kelias – nuo Kauno iki Lenkijos sienos – atitiks magistralei keliamus reikalavimus.
„Startavome su dar 16 kilometrų, tai jau po kelių mėnesių mes matysime naujos automagistralės statybas maždaug 30 kilometrų atkarpoje vienu metu“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Vairuotojai džiaugiasi prasidėjusiais darbais, tačiau politikams pirštu beda į Lenkijos pusę. Ten darbai juda daug sparčiau. Vos kirtus Lietuvos–Lenkijos sieną, keliautojus pasitinka jau keturių juostų kelias. Pas mus toks bus dar tik po gerų metų ar net vėliau.
Magistralė nuo Suvalkų iki Lietuvos sienos atidaryta dar pernai gruodį. Lenkija šį ruožą baigė pusmečiu anksčiau nei buvo planuota. Nuo pasienio iki Varšuvos „Via Baltica“ lenkai žada baigti per dvejus metus.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad greičiau rekonstruoti magistralę trukdo ne pinigų stygius, o prie kelio gyvenantys žmonės, ūkininkai, kurie nenori parduoti dalies sklypų visuomenės poreikiams. Tokios procedūros užtrunka.
„Na, Lietuva galėjo pasidaryti daug dalykų anksčiau. Bet man atrodo, kad visą laiką reikia ne samprotauti, kas čia ko nepadarė, o vis dėlto reikia daryti. Man atrodo, kad labai gerai, kad darbai vyksta. Vyriausybė, kai pradėjo darbą, dar žemės paėmimas nebuvo baigtas. Tai mes turėjo baigti žemės paėmimą ir tada tikrai atitinkamai pradėti projektavimą“, – sakė I. Šimonytė.
Kelininkai perspėja: dėl statybų magistralė kartais gali būti uždaryta, o eismas nukreipiamas aplinkiniais keliais.
„Kiekvienu atveju visi sprendimai yra derinami. Dėl ypatingo statinio transportavimo ar krano pastatymo, laikini ribojimai gali būti. Bet mes jau turime įrengtus jungiamuosius kelius ir tada srautas bus nukreipiamas per juos“, – teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Marius Švaikauskas.
Visą magistralinį kelią nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos planuojama baigti iki 2025 metų vidurio. Statybos turėtų atsieiti apie pusę milijardo eurų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
