Seimo rinkimų išvakarėse aiškėja, kas buvo tikrieji prieš dešimt mėnesių garsiai sprogusio banko „Snoras“ skandalo iniciatoriai.
Apie tai, kokie asmenys ir kuo buvo labiausiai suinteresuoti žlugus „Snorui“, savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ žurnalistas kalbėjosi su buvusiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovu Vitalijumi Gailiumi.
Valdžiai – iškreipti duomenys
– Jau greitai sukaks metai, kai buvo nacionalizuotas „Snoro“ bankas. Praėjo daugiau kaip pusmetis, kai jūs ir tuometinis jūsų pavaduotojas Vytautas Giržadas tuometinio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio sprendimu buvote išstumti iš FNTT viršūnės. Kaip šiandien vertinate minėtus įvykius?
– Bet kokie nusikaltimai turi būti ištirti. Vaikinai, iki šiol sėdintys aukštų Generalinės prokuratūros pareigūnų kabinetuose, dėl kompetencijos ir patirties stokos tyrimą, susijusį su informacijos apie „Snorą“ nutekinimu, organizavo taip, kad jis būtų pradėtas kuo vėliau – praėjus ne vienam mėnesiui.
Minėtas tyrimas pavestas institucijai, kuri nei pagal operatyvinės veiklos mastą, nei pagal baudžiamąjį procesą reglamentuojančius teisės aktus negalėjo jo atlikti. Prokuroras paveda institucijai, neatliekančiai ikiteisminio tyrimo, vykdyti tyrimą pagal aiškius nusikaltimo požymius. Jis pats paveda, bet netrukus toje pačioje prokuratūroje priimamas nutarimas atsisakyti tai daryti.
Kalbantis teisininkų bendruomenėje graudžiai atrodo situacija, kai priimami vieni kitiems prieštaraujantys sprendimai.
Kaip žinoma, stambiausi nusikaltimai atskleidžiami ne po pusmečio ar metų, o po dešimties, kai kad net po 20 metų. Visa medžiaga, kaip žurnalistams buvo perduota informacija apie planuojamus veiksmus „Snoro“atžvilgiu, kada nors irgi bus ištirta. Galbūt ją ištirs nebe šitie, o kiti kompetentingi pareigūnai, kuriems tikrai rūpės išaiškinti tiesą.
Šiandien aukšti pareigūnai valstybės vadovams pateikia informaciją sau naudinga linkme. Kalbant apie konkretų „Snoro“ informacijos nutekinimo atvejį, pareigūnai, suteikę valstybės vadovams duomenis, galbūt padarė nusikalstamą veiką, nes tai buvo padaryta klastojant duomenis, šaltinius, tyrimą.
Valstybininkų mafijos šešėlis
– Kas buvo tikrieji šio nesąžiningo tyrimo organizatoriai? Ar galite drąsiai įvardyti konkrečias pavardes?
– Pernai lapkričio 17 dieną su V. Giržadu perdavėme informaciją apie galbūt egzistuojantį „Snoro“ informacijos nutekinimo vienam dienraščiui mechanizmą. Tai nemenkai įbaugino vadinamuosius valstybininkus ir jų deleguotus žmones Valstybės saugumo departamente (VSD), Vidaus reikalų ministerijoje ir Seime. Jie tą pačią dieną surengė pasitarimą ir nutarė, kad mes jiems keliame didžiulę grėsmę.
Lapkričio 21-ąją pradėta aiškintis, kas iš tiesų yra tikrasis šaltinis, suteikęs V. Giržadui duomenis apie informacijos perdavimo mechanizmą. Būtent nuo tos dienos mūsų atžvilgiu pradėta daugybė operatyvinių veiksmų, kurie buvo klastojami ir aukščiausiems šalies vadovams pateikiami iškreiptai.
Kol minėta informacija nuo praėjusių metų gegužės disponavo FNTT ir Lietuvos bankas, nebuvo jokių grėsmių ar abejonių, kad ji kokiais nors būdais galėtų būti prarasta. Lapkritį išsiplėtė asmenų, žinančių apie šį tyrimą, ratas, mat prie to prisidėjo kai kurie saugumo bei prokuratūros pareigūnai, o dar praėjus savaitei minėta informacija pasiekė visuomenę.
Tiksliai žinau, kad vienas aukštas VSD vadovas įtikinėjo šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad Lietuvos banko ir FNTT veiksmai „Snoro“ atžvilgiu yra nereikalingi ir jų kol kas neverta imtis. Tačiau atsakymo sulaukta neigiamo. Netrukus pasirodė garsusis straipsnis „Lietuvos ryte“.
Stebina nemokšos sekliai
– Ar informacijos apie „Snorą“ nutekinimas žurnalistams galėjo būti vienintelė dingstis, dėl kurios nuspręsta jus su V. Giržadu pašalinti iš FNTT vadovų postų?
– 2011 metais šalyje pradėta daugybė finansinių nusikaltimų tyrimų, kurie užgavo įvairių klanų interesus. Iš aukščiausių valdžios atstovų buvome gavę užduotį ištraukti milijardą iš šešėlio. Tai ir darėme. Atrodo, ne visiems tai patiko.
Šiandien daugelio prokuratūros, policijos, FNTT pareigūnų akyse matau didžiulę baimę, kad vis dažniau naudojami teisinėje valstybėje netoleruojami metodai.
– Pastaruoju metu dirbate privataus verslo sektoriuje, paskelbėte apie savo ambicijas dalyvauti Seimo rinkimuose. Ar nesulaukėte tam tikrų užuominų iš minėtas provokacijas rezgančių asmenų sluoksnių, nepastebėjote iš paskos važinėjančių keistų automobilių tamsintais stiklais?
– Žinote, labai norėtųsi, kad pareigūnų veiksmai pasižymėtų didesne kompetenciją. Bet negali pykti, nes jie dirba savo darbą (šypsosi)...
TIK FAKTAI
V. Gailius tarnybą Vidaus reikalų ministerijoje pradėjo 1990 metais dirbdamas Joniškio rajono Laikinojo sulaikymo izoliatoriaus milicininku.
2000-aisiais jis buvo paskirtas eiti Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo komisaro pareigas, vėliau tapo vyriausiojo komisaro pavaduotoju.
Nuo 2007 metų rugpjūčio iki 2010 metų liepos V. Gailius ėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo, kuruojančio organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinius, pareigas.
Kaip skelbta žiniasklaidoje, praėjusį antradienį Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino iš FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigų atleisto V. Giržado skundą dėl jo atleidimo iš tarnybos ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas panaikino buvusio vidaus reikalų ministro R. Palaičio įsakymą atleisti iš darbo V. Giržadą ir grąžino jį į pareigas. Už priverstines pravaikštas FNTT turės V. Giržadui atlyginti 38 200 litų – po 6 367 litus už kiekvieną mėnesį.
Teismo sprendimas nėra galutinis, nes per 14 dienų jis gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Abu buvusius FNTT vadovus buvęs vidaus reikalų ministras R. Palaitis atleido vasario 15 dieną, esą remdamasis VSD medžiaga. Dėl šio sprendimo konservatorių kritikos sulaukęs R. Palaitis vėliau pats pasitraukė iš pareigų.
Šiuo metu V. Gailius su Liberalų sąjūdžiu kandidatuoja į Seimą.
