Augimo tikimasi ir 2013 metais
Remiantis vokiškų įmonių apklausos duomenimis galima teigti, kad augimo tendencija ir toliau išliks. Šių metų lūkesčiai visose trijose šalyse, lyginant su 2012 m. pradžioje daryta apklausa, yra pilni optimizmo. Ypač pakilios nuotaikos juntamos Lietuvoje veikiančiose vokiško kapitalo įmonėse. Didžioji dalis įmonių 2013 m. tikisi pagerėjimo, beveik niekas neprognozuoja pablogėjimo. Daugiau nei trečdalis respondentų Estijoje ir Latvijoje taip pat tikisi ekonominės padėties gerėjimo. Dabartinės ekonomikos prognozės patvirtina apklausos dalyvių lūkesčius. Vasario pabaigoje Europos Komisija pristatė 2013 metų ekonomikos augimo prognozę, kurioje numatomas tik nedidelis 0,1 proc. augimas, tuo tarpu Baltijos šalims prognozuojama ne mažiau kaip 3,0 proc. Iš jokių kitų ES šalių tokių augimo tempų nesitikima.
Geriausios prognozės prekybos ir paslaugų sektoriams
Dabartinę savo ūkio šakos situaciją Latvijoje ir Lietuvoje Vokietijos įmonės vertina geriau nei bendrą ekonominę padėtį. Estijoje šis vertinimas yra šiek tiek santūresnis, lyginant su bendros ekonominės padėties vertinimu. Didžioji dalis apklaustųjų visose trijose Baltijos šalyse dabartinę situaciją apibūdina kaip „gera“ arba „patenkinama“. Apie 40 proc. respondentų Estijoje ir Latvijoje šiais metais tikisi pagerėjimo. Lietuvoje šis vertinimas siekia net 50 proc. ir yra beveik du kartus didesnis nei prieš metus. Nė vienas iš respondentų nesitiki pablogėjimo.
Diferencijuojant apklausoje dalyvavusias įmones pagal veiklos sritis, išryškėja ypač geros paslaugų ir prekybos sektorių prognozės visose Baltijos šalyse. Lietuvoje paslaugų sektorius yra ypač optimistiškas. Apie 75 proc. apklaustų įmonių tikisi augimo. Daugiau nei patenkintos yra Estijoje ir Latvijoje dirbančios prekybos įmonės. Apie pusė apklaustų prekybos įmonių tikisi savo ūkio šakos augimo. Apdirbamosios pramonės sektoriuje dauguma apklaustųjų visose trijose šalyse tikisi nuoseklaus gerėjimo.
Savo verslo ekonominės padėties vertinimas
Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, 2013 m. pradžioje Baltijos šalyse apklaustos įmonės savo konkurencingumą vertina geriau nei bendrą šalies ar tos ūkio šakos augimą. Nei viena įmonė nevertino savo įmonės ekonominės padėties blogai. Šiais metais Estijoje ir Latvijoje beveik pusė respondentų savo įmonės padėtį įvertino gerai. Savo lūkesčius šiemet įmonės vertino žymiai atsargiau nei pernai, kai kas antra įmonė tikėjosi tolimesnio augimo. 2013 m. 43 proc. įmonių Estijoje ir 53 proc. Latvijoje tikisi teigiamų pokyčių. Lietuvoje šiais metais, kaip ir praėjusiais, savo verslo padėtį įmonės vertina gerai ir tikisi tolimesnio augimo. Tik 6 procentai baiminasi padėties pablogėjimo. Šiemet Lietuvoje veikiančių įmonių lūkesčiai kur kas didesni nei praėjusiais metais ir pirmą kartą pranoksta Estijos ir Latvijos.
Eksporto apimtys - svarbus ekonomikos augimo variklis
Dideli lūkesčiai verslui Lietuvoje 2013 m. remiasi sparčiu pastarųjų metų eksporto augimu ir ateities prognozėmis. Pagal neseniai atliktus Europos Komisijos vertinimus, 2012 m. Lietuvos eksporto augimas buvo didžiausias Europos Sąjungoje ir siekė 10,2 proc. Remiantis Europos Komisijos prognozėmis, per ateinančius dvejus metus Lietuva išlaikys pirmaujančią poziciją net ir sulėtėjus ekonomikai, ką ir atspindi Vokietijos kompanijų Lietuvoje vertinimai, kai daugiau nei pusė respondentų tikisi eksporto apimčių augimo. Tik 8 procentai įmonių mano, kad jų eksporto dalis einamaisiais metais mažės. 40 proc. Estijos ir Latvijos respondentų tikisi didesnių pajamų iš eksporto, tik 3 procentai mano, kad eksporto apimtys mažės. Europos Sąjunga prognozuoja eksporto augimą Estijoje iki 4,7 proc., Latvijoje ir Lietuvoje atitinkamai iki 4,8 ir 5,4 proc. Iš tikrųjų augimas labai priklauso nuo pagrindinių prekybos partnerių, t.y. Baltijos jūros regiono ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių. Pagyvėjusi prekyba per pastaruosius dvejus metus po krizės yra svarbiausias Baltijos šalių augimo variklis.
Naujų darbo vietų kūrimas Baltijos šalyse
Dėl geros ekonominės situacijos Baltijos šalyse ir optimistinių prognozių Vokietijos įmonės šiais metais planuoja kurti naujas darbo vietas ir didinti darbo užmokestį apie 6,3 proc. Estijoje, o Latvijoje ir Lietuvoje apie 7,8 proc. Kai kurios įmonės tikisi ženkliai padidinti darbuotojų skaičių: Estijoje apie trečdalis respondentų planuoja šiais metais didinti darbuotojų skaičių, Latvijoje - bent ketvirtadalis. Tačiau šios prognozės yra atsargesnės nei praėjusiais metais. Tuo tarpu Lietuvoje tendencija yra priešinga. Prieš metus tik trečdalis įmonių planavo samdyti naujus darbuotojus, šiemet ši dalis sudaro 40 proc. Planuodamos kurti naujas darbo vietas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, Vokietijos įmonės dar kartą patvirtina savo investicinių planų Baltijos šalyse tęstinumą.
Daug žadančios investicijos
Kitas rodiklis yra padidėjusios investicijos, lyginant su praėjusiais metais. Vokietija yra viena iš didžiausių investuotojų Baltijos šalyse. Vokietijos ekonomika turi ne tik gilias tradicijas Baltijos šalyse, bet ir didelę vertę. Tiesioginių Vokietijos įmonių investicijų dalis 2012 m. pabaigoje sudarė 2,1 proc. Estijoje, 4,8 proc. Latvijoje ir 9,9 proc. Lietuvoje. Šiemet dar daugiau nei pernai Vokietijos bendrovių planuoja didinti investicijas Baltijos šalyse. Net 55 proc. respondentų Lietuvoje planuoja plėsti savo investicinę veiklą, t.y. dvigubai daugiau nei pernai. Tuo tarpu Estijoje apie ketvirtadalis įmonių planuoja mažinti investicijas – šis skaičius yra dvigubai didesnis nei prieš metus.
Požymiai geri, bet problemų yra
Paklausti apie svarbiausius veiksnius, galinčius turėti įtakos investiciniams sprendimams Baltijos šalyse, Vokietijos verslininkai nurodė tris svarbiausius faktorius: valdžios organų darbo ir viešųjų konkursų skaidrumą, mokesčių sistemą bei situaciją darbo rinkoje. Šių metų apklausoje nustatyta, kad visi trys faktoriai yra opiausios sritys, kurių turėtų imtis Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybės. Teigiamai vertinama tai, kad lyginant su praėjusiais metais, šiemet visose trijose Baltijos šalyse buvo juntamas pagerėjimas viešųjų pirkimų srityje, ypač Latvijoje. Vokietijos bendrovės, aktyviai veikiančios Latvijoje ir Lietuvoje, pageidauja palankesnės mokesčių sistemos, didesnio mokesčių administravimo efektyvumo ir mažesnės mokesčių naštos. Estijos mokesčių sistema, kaip ir ankstesniais metais, gauna geresnius vertinimus nei Lietuvoje ir Latvijoje.
