30-metis Martynas Stanionis – neseniai rezidentūrą baigęs urologas, dirbantis Vilniaus Centro poliklinikoje ir Vilniaus Antakalnio klinikinėje ligoninėje. Nors jis pats save vadina „kauniečiu, gyvenančiu Vilniuje“, jo darbo veikla apima ne tik Vilnių – gydytojas taip pat teikia konsultacijas Anykščiuose.
Iš ginekologijos į urologiją
Paklaustas, kaip pasirinko urologiją, gydytojas prisipažįsta, kad tai nebuvo jo pirmasis pasirinkimas. Iš pradžių jis planavo stoti į ginekologiją, tačiau Kaune praktikos laikotarpiu netikėtai atsidūrė urologijos skyriuje. Ten urologai jo juokais paklausė: „Ką veiksi pas tuos ginekologus? Pas mus smagiau, ir kolektyvas linksmesnis.“ Anot M. Stanionio, šis pokštas galiausiai ir priviliojo jį pereiti iš ginekologijos į urologiją.
Vėliau M. Stanionis nebesvarstė galimybės grįžti į ginekologiją. Jis paaiškina, kad ginekologijos srityje emociškai sunkesnė yra akušerinė dalis, nes, jo teigimu, tai tarsi „dviguba specialybė.“
„Ginekologinė dalis, kai dirbi tiesiogiai su moterimi, kuri turi tam tikrą problemą, atrodo įdomi ir saugesnė. Tačiau kai tai tampa dviguba specialybe, kur kartu įtraukiama ir akušerija, kur esi atsakingas už naują gyvybę, tai kai kuriuos emociškai atbaido. Mane tai, tikriausiai, irgi šiek tiek atbaidė – galbūt buvo nedrąsu priimti jauną, mažą kūnelį į šį sudėtingą pasaulį“, – pastebi jis.
Vis dar dažnai girdima, kad moterys renkasi ginekologę moterį dažniau nei vyrą, tačiau, pasak urologo M. Stanionio, požiūris į vyrus ginekologus pamažu keičiasi. Jis sako, kad moterys neretai prisipažįsta, jog iš pradžių nedrąsu lankytis pas ginekologą vyrą, tačiau vėliau supranta, kad vyrai dažnai elgiasi su jomis atsargiau.
„Mes, vyrai, žvelgiame į moterį kaip į trapią gėlelę, kurią norime saugoti ir branginti. Iš ginekologo pusės vyrai dažnai yra švelnesni – nenori įskaudinti ar pažeisti, todėl stengiasi prieiti itin atsargiai“, – paaiškina jis.
M. Stanionis: „Vyriausiam pacientui, kuriam erekcijos klausimai buvo svarbūs, buvo 86–87 metai.“
Gydytojas-urologas pasakoja, kad jo darbe dažniausiai tenka spręsti pacientų šlapimo sistemos sutrikimus. Anot jo, vyrai dažniausiai kreipiasi dėl apsunkinto šlapinimosi, o moterys – dėl šlapimo nelaikymo arba dirglios šlapimo pūslės, kas neretai sukelia šlapimo pūslės uždegimus.
„Chirurginėje srityje sprendžiame įvairias problemas, tokias kaip vėžiai, kraujavimai, o daugelis pacientų taip pat turi akmenų. Pastebime, kad nuolat reikia priminti apie skysčių vartojimą ir raginti gerti kuo daugiau vandens, kad organizmas galėtų geriau filtruotis“, – sako gydytojas.
Nors M. Stanionis pažymi, kad moterys dažniau konsultuojasi dėl šlapimo nelaikymo, nes joms kompleksus kelia šlapimo pratekėjimas, atsirandantis čiaudint ar kosint, vyrams vis dėlto dažniau pasitaiko sunkumų šlapinantis. Dažnas skundas yra tas, kad naktį tenka keltis nusišlapinti.
„Dabar pas mus atkeliauja vakarietiška mada, todėl visada klausiu vyrų pacientų apie jų erekciją. Jie dažnai nustemba, nes atrodo, kad niekas visą gyvenimą jų to neklausė ir tai niekam nebuvo įdomu.
Tačiau tai yra vienas iš gyvenimo malonumų, kuriuo norisi mėgautis nepriklausomai nuo amžiaus. Vyriausiam pacientui, kuriam erekcijos klausimai buvo svarbūs, buvo 86–87 metai“, – atskleidžia jis.
Pasak jo, klausimas apie erekciją tampa vis aktualesnis, o žmonės nebebijo apie tai kalbėti. Gydytoją džiugina, kad vis daugiau pacientų reguliariai atvyksta pasitikrinti ir atlieka echoskopiją bent kartą per metus. Be to, jie vis labiau pradeda domėtis savo sveikata ir investuoti į savęs gerinimą.
Vyrams „paniatkės“ neleidžia pasitikrinti pas urologą
Apie urologo specialybę mitų girdėjęs beveik kiekvienas. Tačiau, gydytojo teigimu, tai yra tik klišės. Vienas iš dažniausių mitų, anot M. Staniono, yra tas, kad urologas yra vien tik vyrų – penio gydytojas.
Vis dėlto jis greitai paneigia šią nuomonę, pabrėždamas, kad urologas rūpinasi ne tik vyrais – pas jį taip pat atvyksta nemažai moterų.
„Faktas, kad genitalinis tyrimas, pavyzdžiui, pirštu atliekamas prostatos tyrimas, nesukelia homoseksualumo – tai mitas, kad jis gali patikti. Taip pat klaidinga manyti, kad visi urologai yra homoseksualūs, todėl pasirenka šią specialybę. Tokie klišiniai dalykai.
Įdomiausia buvo, kai pasakiau vienam pacientui, kad reikės atlikti [prostatos] tyrimą pirštu, ir jis man atsakė: „Ne, tu manęs p****u nedarysi“. Tokių situacijų yra buvę ne vienas ar du, o kartais pasitaiko ir pacientų, kuriems šis tyrimas patinka, tačiau yra ir tokių, kurių varpos negali apžiūrėti“, – su kokiomis situacijomis tenka susidurti atskleidžia urologas.
Pasak jo, vyrams, atvykstantiems pasitikrinti profilaktiškai, dėl įvairių kompleksų neretai nepavyksta atlikti net pusės reikalingų procedūrų, nes jie dažnai atsisako tam tikrų tyrimų.
„Kaip sakoma kalėjime, „paniatkės“ neleidžia. Prevencija vyksta, tačiau ji yra ribota, nes žmonės dažnai atsisako tam tikrų procedūrų. Moterys taip pat kartais nenori nusirengti, tačiau dažniau problemų kyla su vyrais, nes moterys labiau rūpinasi savo sveikata.
Esu turėjęs atvejų, kai vyrai labai „nesusipatogina“, apžiūros metu net susijaudina ir klausia: „Ką daryti?“. Urologinės problemos dažnai asocijuojasi su homoseksualumu, tačiau taip nėra“, – pabrėžia urologas.
Praktikoje pasitaikė ir agresyvių pacientų
Vis dėlto gydytojui-urologui tenka susidurti ne tik su įvairiais mitais, bet ir su ne itin maloniais įvykiais. Pasak jo, per visą darbo praktiką yra buvę pacientų, kurie atvyksta ne tik priešiškai nusiteikę, su skundais, bet ir agresyvūs.
„Atrodo, kad net nespėji pasakyti „laba diena“, o pacientas jau yra pasirengęs kovai, nori tave pulti, draskytis, muštis ir kurti konfliktą, bandydamas kaip emocinis vampyras iš tavęs pasikrauti.
Būna šiek tiek liūdna ir norisi iš karto nuraminti situaciją bei pasakyti, kad mes esame komanda. Mes dirbame kartu, o ne tik aš su slaugytoju ar kitu gydytoju esame komanda – pacientas taip pat yra šios komandos dalis, ir visi turime siekti bendro gerbūvio“, – pažymi specialistas.
Vienas iš sudėtingų aspektų, su kuriais susiduria urologas, yra tada, kai iš pacientų tenka traukti žodžius. Pacientai turi tam tikrų skundų, bet nedrįsta apie juos kalbėti arba visai nenori atskleisti savo problemų.
Kartais gydytojui tenka dirbti su siuntimais, kurie nurodo tiesiog „siunčiama konsultuoti“, tačiau pacientas nesidalija svarbia informacija. Tokia situacija apsunkina gydymo procesą, nes pacientai dažnai nėra linkę atvirai kalbėti apie savo problemas.
Paklaustas, kaip bando nuraminti agresyvius pacientus, gydytojas sako, kad visada reikia kalbėti ramiai. Jis stengiasi bendrauti suprantamai ir aiškia kalba, vengdamas sudėtingų, „mandrų“ žodžių junginių, kurie pacientui gali nieko nereikšti.
„Bendras, paprastas, elementarus ir ramus bendravimas. Nereikia bendrauti su pacientu iš aukšto, reikia bendrauti kaip lygus su lygiu, nes mes tokie ir esame. Jis atėjo ieškoti pagalbos, tu stengiesi jam suteikti visokeriopą pagalbą.
Jeigu jis ant tavęs pyksta, bandai nuraminti situaciją, bandyti pateikti, kad stengiesi suprasti jo skundus ir esi kartu su juo, nori jam padėti, o ne tik, kad „atsėdi“ savo darbo valandas, kad jis tik greičiau atsikabintų“, – atvirauja urologas.
Sužadinus erekciją – atgimsta naujas gyvenimas
Gydytojas-urologas, pasakodamas apie savo patirtį konsultuojant vyrus dėl erekcijos sutrikimų, pažymi, kad dažnai vyrai nedrįsta atvirai kalbėti apie savo problemas, todėl iš tiesų tų, kurie patiria tokių sunkumų, skaičius gali būti gerokai didesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Kiekvieną dieną vyrai ateina pasitikrinti dėl erekcijos sutrikimų, gal vienas į tris dienas arba vienas iš šimto. Tačiau, kai aš pradedu klausinėti, paaiškėja, kad net 20 iš 100 turi tokių nusiskundimų, tik jie nežino, kad gali pasiskųsti ir kad tai galima sutvarkyti.
Žmonės dažnai sako: „Na, mano toks amžius“, tačiau tai nereiškia, kad potraukis dingsta. Taip, libido po truputį mažėja, bet jis vis dar išlieka, nepriklausomai nuo amžiaus“, – priduria jis.
Be to, gydytojas pabrėžia, kad net ir sulaukus 60 metų, vyrai turi daug galimybių, kaip išspręsti šias problemas.
Erekcijos sutrikimai gali sukelti nemažai nepatogumų ir sumišimo vyrams. Urologas pažymi, kad, kai paklausiama apie erekciją, daugelis vyrų pasimeta, tarsi tai būtų pirmas kartas, kai susiduria su šiuo klausimu.
Gydytojui tenka aiškinti, kas tai yra ir kaip veikia jų kūnas. Vyrai dažnai naudoja įvairius terminus apibūdindami savo lytinį organą – tarp jų „mikis“, „Petriukas“, „Jonelis“ ar „tigras“. Kaip sako M. Stanionis – „kas kaip nori, tas taip vadina“. Tačiau kai paklausiama apie erekciją, dažniausiai vyrai atsako: „Nu tai silpnai, nežinau.“
Vis tik, kai pasikalbama daugiau, daugelis išdrįsta paklausti, ar galima ką nors padaryti. Gydytojas pabrėžia, kad šiuo momentu pas pacientą atsiranda nauja viltis:
„Pas žmogų, atrodo, užgimsta naujas gyvenimas, nauja viltis, nes kiekvienas turi tą norą, jausmą, ir vyrui, ir moteriai tai [lytiniai santykiai, – tv3.lt] sukelia džiaugsmą.“
Dauguma žmonių, išskyrus aseksualus, džiaugiasi intymumu, o vyrai, sužinoję, kad gali pagerinti savo seksualinį gyvenimą, jaučiasi laimingesni.
„Manau, kad vyrai, kurie sužino, kad gali turėti parako papildomai, tai mato kaip vieną iš gyvenimo malonumų, ir džiaugiasi, kad jį galės paturėti ilgesnį laiką, kas nėra blogai“, – priduria specialistas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
