VUL Santaros klinikų pilvo chirurgo aiškinimu, kasa maždaug yra 22 cm ilgio, 4 cm pločio ir 3 cm storio pagrindinis virškinimo sistemos organas ir sveria 70 gramų. Pilve ji yra tarp skrandžio ir stuburo, iš priekio ją riboja skersinė žarna.
„Kasa turi dvi funkcijas – egzokrininę ir endokrininę: ji dalyvauja maisto produktų skaldyme ir gliukozės apykaitoje“, – nuotolinės konferencijos metu kalbėjo A. Šileikis.
Pirmiausia sutrinka virškinimo funkcija
Gydytojo aiškinimu, kai pradeda krikti egzokrininė kasos funkcija – ta kasos dalis, kuri atsakinga už virškinimą, sumažėja kasos fermentų, kurie per kasos latakėlius išsiskiria į dvylikapirštę žarną.
„Jų mažiau patenka į virškinimo vamzdelį ir tokios medžiagos kaip angliavandeniai, baltymai, riebalai ne taip gerai suskaldomos ir ne taip gerai organizmo įsisavinamos.
Todėl pradeda vystytis mitybos nepakankamumas. Žmogui krenta svoris, dingsta apetitas, pašviesėja išmatos. Paprastai toliau seka ir endokrininės funkcijos sutrikimas – pradeda vystytis antro tipo cukrinis diabetas“, – pasekmes vardijo chirurgas.
Pagrindinis simptomas – skausmas
Pasak A. Šileikio, kokia kasos liga bebūtų, ji pirmiausia pasireiškia skausmu.
„Aišku, esant vienam ar kitam susirgimui jis skiriasi, bet skausmas priekinėje krūtinės dalyje jau verstų sunerimti. Kitas simptomas būtų pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, kartais – viduriavimas ir svorio kritimas. Kai jau pradeda silpti ir kasos endokrininė funkcija, atsiranda troškulys, dažnas noras šlapintis naktimis.
Kuo skausmas skiriasi nuo įprastų virškinamojo trakto skausmų? Skausmas esant kasos sutrikimams – sunkiai nusakomas, netipinis, ne toks, kaip buvo anksčiau kada pasitaikęs žmogui. Tai būna pastovus neapibrėžtas maudimas po duobute“, – apibūdino jis.
Kas išduoda ūminį pankreatitą
Viena pavojingiausių būklių sutrikus kasos funkcijai – ūminis kasos uždegimas (pankreatitas).
„Tai yra staigus ir trumpalaikis procesas – jis gali trukti nuo kelių dienų iki daugiausiai pusės metų“, – kalbėjo chirurgas ir pridūrė, kad ši liga gali užklupti bet kokio amžiaus žmones. Tokiu atveju be greitosios pagalbos nėra išsiverčiama.
„Ši liga paprastai gali būti vieną kartą gyvenime, nors ir gali kartotis. Tada skausmas būna toks stiprus, kad žmogus dažnai nejaučia vietos. Būna, pakyla temperatūra, pykina, gausiai vemiama, atsiranda juosiantys pilvo skausmai, net gali šonuose atsirasti mėlynės, padažnėja širdies ritmas, žmogus gali pradėti dusti.
Tada iš esmės atsiranda ne tik kad juosiantys, bet viso pilvo skausmai – tokie, kad net neįmanoma prie pilvo prisiliesti. Toks pacientas bet kokiu atveju turi būti gydomas ligoninėje. Paprastai skausmų stiprumas, visa klinika yra tiesiogiai susijusi su kasos ląstelių žūtimi. Kuo daugiau uždegimo metu žūsta kasos ląstelių, tuo stipriau visa klinika pasireiškia“, – pavojingą procesą aiškino A. Šileikis.
Gali nuvaryti ir į kapus
Gydytojo aiškinimu, išgyvenamumas susirgus ūminiu pankreatitu priklauso nuo būklės sunkumo.
„95 proc. atvejų būna lengvi ir jie paprastai gydomi infuzine terapija, nuskausminamaisiais, spazmolitikais. O kiti atvejai – 5 proc. būna vidutinio sunkumo ar sunkūs. Tai reiškia, kad šiems pacientams atsiranda organų funkcijos nepakankamumas.
Ir jei tai tęsiasi iki 48 valandų, tai yra vidutinio sunkumo ūminis pankreatitas, mirštamumas yra nedidelis, bet jei diagnozuojamas sunkus ūminis pankreatitas, išsivysto organų funkcijos nepakankamumas, kuris tęsiasi daugiau nei 48 val., mirštamumas yra labai didelis – praktiškai pusė pacientų miršta“, – konstatavo gydytojas.
Lėtinis uždegimas – visam gyvenimui
Dar vienas sutrikimas – lėtinis kasos uždegimas, jis paprastai prasideda vyresnio amžiaus žmonėms, nuo 40–50 metų ir tęsiasi visą gyvenimą:
„Ši liga paprastai uždegimas progresuoja palaipsniui. Iš pradžių žmogus jaučia skausmą priekinėje krūtinės dalyje, vėliau tas skausmas įsisenėja, jam pradeda labiau skaudėti, tada pradeda pykinti, vemti.
Jei tai būna vyrai, paprastai jie bando tą skausmą malšinti alkoholiu, tada lėtinis uždegimas pereina į ūminį, jie būna paguldomi į ligoninę, pagydomi, kurį laiką jaučiasi gerai, o po to sutrikimai vėl pradeda kartotis. Ir tokie lėtinio pankreatito paūmėjimai gali kartotis 4, 5 ar net 10 kartų.“
Lėtinis pankreatitas irgi skirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų. Gydytojo aiškinimu, lengvas ir vidutinio sunkumo pankreatitas gydomas medikamentais, kasos fermentais. Esant cukriniam diabetui atitinkamai koreguojama ir ši būklė. Esant sunkiam lėtiniam pankreatitui prireikia ir chirurginio gydymo būdo.
„5 proc. sergančiųjų lėtiniu pankreatitu vėliau suserga ir kasos vėžiu. Bet tai yra jau kitas etapas – kai dėl nepaaiškinamų priežasčių tam tikra kasos ląstelių grupė pradeda daugintis pagreitintai“, – komentavo A. Šileikis.
Kas skatina kasos uždegimus?
Pagrindinis veiksnys, kuris skatina tiek lėtinį, tiek ūminį pankreatitą, yra perteklinis alkoholio vartojimas.
„Antras rizikos veiksnys ūminiam pankreatitui vystytis yra tulžies pūslės ir latakų akmenligė. Statistiškai pusę ūminio pankreatito priežasčių sudaro alkoholis, pusę – tulžies pūslės latakų akmenligė.
Lėtinį pankreatitą skatina alkoholis ir rūkymas, jis dar labiau žalingesnis nei alkoholis, bet paprastai tai eina kartu. Retai pasitaiko, bet būna jaunų žmonių, kuriems ūminis pankreatitas būna be priežasties. Dažniausiai tokie žmonės turi įgimtas tulžies latakų patologijas arba tam tikrų genų mutacijos“, – pastebėjo gydytojas.
Riboti raudoną mėsą ir sočiuosius riebalus
Paklaustas, kas padėtų išvengti kasos ligų, pašnekovas pasikartojo, kad visų pirma reikėtų atsisakyti alkoholio.
„Tie, kurie serga lėtiniu pankreatitu – visiškai, tą patį siūlyčiau padaryti ir tiems, kurie jau kartą juo sirgo, taip pat – nerūkyti. Žinoma, šie siūlymai labai kilnūs, bet žinau, kad žmonėms tai padaryti būna labai sunku.
„Jei net nesergate kasos ligomis, reikėtų vengti raudonos mėsos – ne daugiau kaip 50 gramų per parą ir sočiųjų riebalų.“
Todėl rekomenduočiau kreiptis į narkologą ar šeimos gydytoją, kad padėtų, nes patiems žmonėms atsisakyti šių priklausomybių labai sunku. Vis dėlto labiausiai kasai kenkia rūkymas, tai yra priešas numeris vienas“, – konstatavo gydytojas.
Jis pridūrė, kad taip pat galioja visos universalios tiesos – būtinas sveikas judėjimas, streso valdymas ir tinkama mityba.
„Jei net nesergate kasos ligomis, reikėtų vengti raudonos mėsos – ne daugiau kaip 50 gramų per parą ir sočiųjų riebalų. Taip pat kasos ligoms turi įtaka tam tikri mikroelementai – geležis, kadmis ir arsenas. Taigi žmonės, dirbantys kasyklose, turi labai didelę tikimybę susirgti kasos ligomis“, – pastebėjo A. Šileikis.
Kam vertėtų tirtis profilaktiškai
Prabilus apie tai, ar ir kaip dažnai reikėtų atlikti profilaktinius tyrimus dėl kasos, gydytojas nurodė, kad šios ligos yra labai sunkios ir įprastai su blogomis išeitimis, tad mokslininkai visame pasaulyje suka galvą, kaip padaryti tokias prevencines programas, kaip jos egzistuoja siekiant laiku aptikti vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas.
„Tačiau tai sudėtinga padaryti, nes, visų pirma, tikimybė susirgti kasos navikais palyginti nedidelė – tik vienam iš 7 tūkst. Antra, nėra specifiškų biožymenų kasos vėžiui, trečia, vaizdiniai tyrimai, kurie 90 proc. jautrumu parodo, kad yra kasos navikas, yra per brangūs ir kenksmingi žmogaus sveikatai (kompiuterinės tomografijos tyrimas).
Tad, manyčiau, tiems žmonėms, kurie neturi nusiskundimu dėl kasos, tikrintis nereikia, bet tie, kurie yra sirgę ūminiu pankreatitu ar serga lėtiniu kasos uždegimu, kuriems atsitiktiniai kompiuterinės tomografijos metu diagnozuoti cistiniai navikai, pirmos eilės giminaičiai mirę nuo kasos vėžio, siūlyčiau tikrintis kasą kas 3 metus.
Kasos vėžys šiaip nėra paveldimas, bet tada yra padidinta rizika susirgti. Yra paveldimos kelios kasos ligos – šeiminis lėtinis pankreatitas ir dauginis endokrininių navikų sindromas. Šias ligas diagnozuoja genetikai, tada jie ištiria visus tos šeimos narius, klinicistais ištiria kliniškai ir vaizdiniai styrimais ir identifikuoja tuos šeimos narius, kuriuos reikia gydyti iš karto, kuriuos reikia stebėti“, – patarė A. Šileikis.
