Vyriausybė labai vangiai reaguoja į vis blogėjančią situaciją šalyje ir per lėtai rengia ekonomikos gaivinimo planus, todėl dalis verslo gali ir nesulaukti numesto gelbėjimo rato.
Laisvu pagreičiu žemyn
Kad Lietuva, dar neseniai vadinta Baltijos tigru, virto sunkai sužeistu pelėnu, rodo liūdna statistika. Prekybininkų apyvarta pirmus du šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu ir vasariu, sumažėjo beveik trečdaliu. Penktadaliu krito pramonės gamyba. Įmonės ėmė bankrutuoti. Bedarbių gretos netrukus sieks apie 200 tūkst. žmonių – kone dešimtadalį darbingų šalies gyventojų. Per du pirmuosius metų mėnesius į biudžetą nebuvo surinkta dešimtadalis planuotų pajamų.
Finansų ministerijai teko keisti prieš tris mėnesius skelbtą šių metų Bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukio prognozę – įrašyti grėsmingą 10,5 proc. kritimo perspektyvą. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pataria ruoštis netgi 15 proc. nuosmukiui.
„Iš mėnesinių pramonės produkcijos, mažmeninės prekybos rodiklių matyti, kad Lietuvos ekonomika jau krinta laisvu pagreičiu“, − savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ konstatavo ir „Danske Markets“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Prašyti pinigų dabar ar laukti?
Vienas iš aistrų keliančių klausimų yra, ar reikia Lietuvai sekti Latvijos pavydžiu ir prašyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės paramos.
„Susiklosčiusi ekonominė situacija verčia abejoti, ar Lietuvai pavyks išvengti kreipimosi į TVF. Jei žinome, kad kreiptis vis tiek reikės, tai klausimas, ar tai daryti šiandien, ar poryt, yra politinio pasirinkimo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot jo, valdžiai delsiant prašyti paramos gali būtų dar sudėtingiau rasti lėšų biudžetininkų atlyginimams, pensininkų pensijoms. G. Nausėda siūlė nesijaudinti dėl šalies įvaizdžio, kuris neva nukentėtų, jei būtų paprašyta paramos.
„Jei valstybė skolinasi iš TVF, tai skamba kaip bloga naujiena, laikoma kone ne finansine katastrofa. Tačiau realūs rodikliai ir taip aiškiai rodo, kokia sudėtinga yra padėtis“, – G. Nausėdai pritarė V. Klyvienė.
Bankininkų siūlymams Lietuvai skubėti į TVF glėbį atkirtį davė pretendentė į prezidento postą eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Jos teigimu, TVF sąlygos labai griežtos, todėl Vyriausybei tektų pasakyti žmonėms, kad mažės algos ir pensijos, nes kitomis priemonėmis ji nesugeba susitvarkyti.
„Jei reikės, kreipsimės. Tačiau dabar spręsime problemas patys“, − ryžtą kol kas apsieiti be TVF paramos rodė premjeras Andrius Kubilius.
Ką daryti?
G. Nausėdos nuomone, Vyriausybei reikėtų peržiūrėti dividendų apmokestinimą bei akcizo dydį, ypač tų prekių, kurioms jis pakeltas labiau nei nurodo ES minimalūs reikalavimai.
„Pagrindinės priemonės ekonomikai gaivinti būtų mokesčių naštos mažinimas, tačiau kaip tik šios prabangos Vyriausybė negali sau leisti. Todėl tenka remtis kitais šaltiniais. Turiu galvoje investicijų fondą, kai pritraukiamos skolintos lėšos, kurios per mūsų bankų sistemą paskirstomos smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tai gera idėja, tačiau procesas smarkiai vėluoja. Dalis verslo tos gražios dienos gali ir nesulaukti“, – perspėjo G. Nausėda.
Valstybė iniciatyvos nerodo
Algimantas Akstinas, Tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva generalinis direktorius:
„Ar pasiekėme dugną, greičiausiai pamatysime šių metų vasaros pabaigoje arba rudenį. Per tuos kelis mėnesius bus vienaip ar kitaip išspręsta daug dalykų. Nuo jų ir priklausys, kiek ilgai truks juodasis laikotarpis. Taps aišku, kokia bus energetikos strategija – ji arba suteiks verslui vilčių, arba įvarys į kampą gamintojus, kuriems reikia gausių energetinių resursų.
Ypač svarbu, kaip pavyks sutarti su valstybe ir bankais dėl žadamų paskolų. Kol kas žinoma labai mažai. Nėra aišku, kokiomis sąlygomis verslui bus duodamos tos lėšos, kurie sektoriai, išskyrus renovaciją, bus pamaloninti.
Nors verslas rodo iniciatyvą, su ministerijomis beveik nesitariama, jokių iniciatyvų iš valstybės institucijų nematyti, nors jos turėtų stengtis tempti verslą, diskutuoti, derėtis, gauti grįžtamąją reakciją. Būna, kad laukiame dvi savaites ir ilgiau, kad galėtume susitikti su vienu ar kitu ministru ir informuoti apie problemas, duoti pasiūlymų.
Jei krizės laiku tokiais tempais bus daromos skubios reformos, daug galimybių bus prarasta, o kai kurie ūkio sektoriai žlugs taip ir nesulaukę paramos.
Prognozės: gelbėjimosi tempai yra ne tokie, kokių reikėtų krizės metu. Formos taip pat abejotinos, nes nevyksta dialogas. Matyt, įtakos turi ir tai, kad dabar yra keičiami ministerijų sekretoriai. Tai rodo, kad nenorime stoti ant greito judėjimo bėgių.“
Ant bedugnės krašto
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta vainienė interviu portalui „Balsas.lt“ sakė, kad klaidingi buvo visi naujieji mokesčių sprendimai, išskyrus lengvatų panaikinimą ir PVM didinimą.
Visą interviu su R. Vainiene skaitykite čia.
TIK FAKTAI
Pastarąjį kartą metinio Lietuvos BVP kritimas buvo fiksuotas prieš 15 metų – 1994-aisiais. Net Rusijos krizės metu Lietuvai pavyko išlaikyti BVP augimą, kad ir nedidelį.
Šiemet nedarbas gali sudaryti 13,5 procento.
2010 metais jis gali pasiekti 15,4 procento.
2011-aisiais tikimasi nedarbo sumažėjimo iki 11,5 procento.
Manoma, kad darbo užmokestis 2009–2011 metais mažės atitinkamai apie 4,4, 5, ir 0,3 procento. Išlieka ir spartesnio darbo užmokesčio mažėjimo rizika.
Prognozuojama, kad darbo užmokesčio augimo galima tikėtis tik 2012 metais.
