Remigijus RAINYS
Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento pareigūnai Vilniaus apygardos teismui perdavė bene labiausiai "pagarsėjusio" klaipėdiškio Sigito Gaidjurgio (45 m.) ir šešių jo bendrų baudžiamąją bylą, kurioje jie kaltinami 11 nusikalstamų veikų nužudę 17 žmonių ir įvairiuose Lietuvos miestuose įvykdę 9 sprogimus. 33 tomų baudžiamojoje byloje surinkta tik dalis S. Gaidjurgio gaujai inkriminuojamus nusikaltimus įrodančios medžiagos, apimančios laikotarpį nuo 1997-ųjų kovo iki 1999-ųjų kovo, bei nuo 1996 iki 2000 metų įvykdyti sprogdinimai.
"Krikštą" gavo dar sovietmečiu
S. Gaidjurgis pirmą kartą už vagystes ketveriems metams buvo nuteistas dar 1975 metais, kai jam tebuvo septyniolika. Po metų jis buvo apkaltintas plėšimu ir sėdo jau šešeriems metams, o 1982 metais savo teistumų "kolekciją" papildė nuosprendžiu už chuliganizmą. 1986 metų vasario pabaigoje, iš įkalinimo vietos pagaliau Sigitui sugrįžus į Klaipėdą, paaiškėjo kad "zonoje" įgytos patirties neužtenka norint tapti uostamiesčio nusikalstamo pasaulio autoritetu, tad jei ne netikėtas susitikimas su vaikystės bičiuliu Arūnu Šiukšta, už valstybinio turto grobstymą stambiu mastu "atpylusiu" 13 metų laisvės atėmimo bausmę garsiame Estijos kalėjime "Rumu-3" ir susidraugavusiu su daugeliu tuometinės Sovietų Sąjungos nusikalstamo pasaulio autoritetų, S. Gaidjurgis vargu ar būtų taip greitai iškilęs. Pradžioje niekuo iš kitų neišsiskiriančiai gaujai vadovavo pats A. Šiukšta, tačiau jis buvo pernelyg demokratiškas, nes visus gaujos narius laikė sau lygiais ir skatino bendrai planuoti būsimus "žygius", todėl ilgainiui jį nukonkuravo žiaurus ir kompromisų nepripažįstantis S. Gaidjurgis. Pradėję nuo Klaipėdoje "gastroliuojančių" aferistų, prie "Albatroso" parduotuvės apgaudinėjančių specialių čekių turėjusius jūreivius, apsaugos bei machinacijų su parduodamais automobiliais, "gaidjurginiai" nuolat "auginosi raumenis" pritraukdami į gaują naujus narius ir plėtė savo veiklą užsiimdami reketu ar atviru plėšikavimu. Nukentėjėliai skųsdavosi ne teisėsaugos organams, o kitoms miesto gaujoms, mat patys buvo įsivėlę į neteisėtą veiklą, todėl Sigitas siekė ir šias pajungti savo valiai. Prasidėjusiuose gaujų karuose nukentėjo ir pats S. Gaidjurgis - jam buvo peršauta koja. Tačiau pamažu "gaidjurginiai" užvaldė Klaipėdą, kitas gaujas išstumdami į miesto pakraščius.
1991 - 1993 metais uostamiestyje "išnyko" bene 77 žmonės. Daugelio jų palaikai nesurasti iki šiol.
Ranką miklino ir pats vadeiva
Nauja žudynių serija uostamiestyje prasidėjo 1997 metais. Tuo metu S. Gaidjurgis artimai susidraugavo su samdomu žudiku laikomu Arvydu Juodriu. Jį po savo sparneliu priglaudė, kai šiam pradėjo svilti padai Šiauliuose. S. Gaidjurgio asmens sargybinis Renatas Šadeikis 1997 metų pavasarį išgirdo, kad abu bičiuliai tariasi "užversti" Sigito vairuotoją Raimondą Minkų, vadeivai neįtikusį tik tuo, kad vedė ir "prisidirbo" vaikų. A. Juodris davė nurodymą R. Šadeikiui bei R. Minkui iškasti miške duobę, skirtą aukai, kurią turėjo atsivežti pats S. Gaidjurgis. Tačiau sutartu laiku šis atvažiavo vienas. Vadeiva liepė Ryžu pravardžiuojamam R. Minkui dar pagilinti duobę, o po to - išsimušti priekinį auksinį dantį, kad jeigu lavonas būtų surastas, jį būtų sunkiau atpažinti, ir savo vairuotoją šaltakraujiškai nušovė. Netrukus, įtarinėdamas pasikėsinimų į jį rengimu, S. Gaidjurgis sumanė nužudyti marijampolietį Kęstutį Kochą ir jo bičiulį klaipėdiškį Artūrą Gerulį. Į K. Kochą "gaidjurginiai" jau buvo kėsinęsi 1993 metais, kai per susišaudymą Priekulėje žuvo keli Sigio žmonės. Antrankiais surakintą K. Kochą ir A. Gerulį į egzekucijos vietą Lazdijų rajone atvežė gaujos narys Arminas Graužinis. Netrukus čia atvyko ir panevėžiečiai, "Tulpinių" gaujos nariai Virginijus Baltušis, Saulius Janonis bei Vigmantas Dačiulis. S. Gaidjurgis su "tulpinių" lyderiais bendravo ilgus metus ir vieni kitiems talkindavo vykdant nusikaltimus bei slepiant jų pėdsakus. Tiesa, nuoširdžios draugystės tarp šių vyrų nebuvo, nes panevėžiškiai prisibijojo žiauraus bei neprognozuojamo Sigito ir niekuomet pas jį nevykdavo pavieniui. Pasak vėliau kraupias egzekucijos detales teisėsaugininkams papasakojusių kelių egzekucijos dalyvių, S. Gaidjurgis įkaitintu žarstekliu degino K. Kochui ir A. Geruliui blakstienas, o vėliau abu pasmaugė. Tų pačių metų vasarą Sigitas ir Renatas Šadeikis atvažiavo į Klaipėdos rajone, netoli Lapių miško, esančią sodybą išbandyti naujų ginklų. Pusvalandį trukusio šaudymo į taikinius aidą išgirdo netoliese gyvenantys Vytautas Jonas Riauka ir šio žentas Vytautas Gruzdys. Vyrai pamanė, kad kažkur šalia medžioja brakonieriai, tad nutarė juos sulaikyti. Kai Sigitas ir jo asmens sargybinis jau važiavo iš sodybos, kelią jiems pastojo V. J. Riauka ir V. Gruzdys. V. J. Riauka į tariamuosius brakonierius nukreipė dujinį pistoletą. Nusprendęs atsikratyti nereikalingais liudininkais S. Gaidjurgis su R. Šadeikiu ėmė šaudyti iš kovinių ginklų, o nelaimėlių lavonus sumetė į griovį.
Saviškiams - ypatingas dėmesys
1997 metų liepos mėnesį buvo nužudytas per daug į narkotikus įjunkęs ir, kaip manoma, prastos kokybės kvaišalų partiją S. Gaidjurgiui parūpinęs Naurius Noreika. Be gaujos vadeivos ir R. Šadeikio, į R. Gaidjurgio smogiku laikyto Nauriaus egzekuciją vėl atvyko ir trejetas "tulpinių" - V. Baltušis, S. Janonis ir R. Čeponis. Nuogai išrengtas bei antrankiais surakintas N. Noreika buvo paguldytas ant pilvo, o S. Gaidjurgis įpjovė jam odą, kad ištryškusio kraujo kvapas priviliotų uodus. Vėliau bosas pats nušovė savo parankinį, o R. Šadeikis padėjo jį užkasti bei sudegino nelaimėlio drabužius. Rugsėjo pradžioje "padėti į vietą" dar du "gaidjurginiams" artimi žmonės. Vienas iš "Žardinių" gaujos lyderių Mindaugas Bendzalauskas, pravarde Benzas, buvo nušautas šalia "Žuvėdros" poilsio namų, o šiame nusikaltime dalyvavęs ištikimas S. Gaidjurgio bendražygis Aidanas Simonavičius sau skirtą kulką pasigavo tą pačią dieną jau Trakų rajone esančioje sodyboje. Jo lavonas buvo užkastas miškuose. Beje, į M. Benzalauską šovė Benas Juodris, samdomu žudiku laikyto Alvydo Juodrio sūnus. A. Juodris, turėjęs Beno pravardę, nusišovė 1998 metų rugpjūtį, kai jo butą šturmavo "Aro" pareigūnai. Tuomet sklido kalbos, kad teisėsaugininkams savo artimiausio bendražygio ir parankinio konspiracinio buto adresą pašnibždėjo pats S. Gaidjurgis, mat jam į akį krito Alvydo žmona. Netrukus po A. Juodrio žūties Sigitas iš tiesų pradėjo gyventi su jo žmona, nepalikdamas ir ankstesnės savo sugyventinės Rasos Ramanauskaitės, auginančios tris S. Gaidjurgio vaikus. Benas Juodris Sigiui tarnavo ir po tėvo mirties. Baimindamasis, kad į susitikimą su juo važiavęs A. Simonavičius apie tai pasipasakojo karatė klubo "Angis" savininkui Valdemarui Česnaičiui, S. Gaidjurgis liepė nušauti ir pastarąjį.
Kūnus perkeldavo į kitas kapavietes
Prieš S. Gaidjurgį parodymus davę bendrai buvo priblokšti, kai su teisėsaugininkais nuvykę į aukų palaidojimo vietas, kapo duobes rasdavo tuščias. Paaiškėjo, kad Sigitas dažnai nepatingėdavo iškasti jau palaidotą auką ir jos kūną pervežti į kitą vietą, iš anksto supainiodamas galimą tyrimą. Nors juokaudami bičiuliai pasišaipydavo iš vadeivos, kad jis neturi kada užkasti savo aukso, nes nuolat perlaidoja lavonus, tačiau Sigitas žinojo, ką daro. Net po kelerių metų S. Gaidjurgis liepė R. Šadeikiui ir R. Graužiniui važiuoti į Latviją ir iškasti bei kitur perlaidoti Jūrmalos apylinkėse užkastą Rygoje gyvenusio Audriaus Leščinsko, anksčiau sėkmingai tarpininkavusio "tulpiniams" spirito kontrabandoje, lavoną. Jūrmaloje viešėję "tulpiniai" sulaukė S. Gaidjurgio, A. Juodrio ir R. Šadeikio ir tuomet išsikvietė A. Leščinską. Jis buvo nuviliotas į mišką, kur gaujos vadeiva dešimt kartų šovė jam į širdį. Kiti grupuotės nariai lavoną užkasė miške, o po dvejų metų nebepajėgė iškelti apirusio kūno, tad padalino jį į dvi dalis. Iškeltąją dalį boso įsakymą vykdę vyrai užkasė kitoje vietoje. Po A. Leščinsko nužudymo klaipėdiškiai susirado jo butą Rygoje ir atsikratė nereikalinga liudininke - pasmaugė ten gyvenusią Audriaus draugę Neringą Kudžmaitę. Vakare į užtiesalą suvyniotas merginos lavonas buvo užkastas netoliese esančiame miške.
Gaujai vadovavo iš pogrindžio
Nors didesnę aprašomojo laikotarpio dalį S. Gaidjurgis slapstėsi ir Klaipėdoje pasirodydavo rečiau, nes jo ieškojo ne tik ant kulnų minantys bei įvairiausiais apribojimais "apdovanojantys" teisėsaugos pareigūnai, bet ir kelis nepavykusius pasikėsinimus į jį surengę konkurentai, bei kurį laiką gyveno tai Latvijoje, tai savo slapta įsigytoje sodyboje Trakų rajone, tai kituose šalies miestuose, tačiau tai jam netrukdė geležine ranka vadovauti grupuotei. Jo įsakymu Artūras Damkus su Mariumi Marijošiumi Klaipėdoje, prie "Vingio" parduotuvės, nušovė S. Gaidjurgio aplinkos žmogumi laikomą Romualdą Makauską, pravarde Makenas. Po penkių mėnesių Sigito nurodymu buvo nužudytas su A. Juodriu susimušęs Airidas Karpavičius, o 1999 metų kovą Klaipėdoje gyvybės neteko nepagarbiai apie S. Gaidjurgį išsitaręs armėnas Samvelis Bochianas. Artimiausius jam neįtikusius žmones S. Gaidjurgis žudydavo pats - 1998 metų vasarą automobilio bagažinėje į mišką prie Palangos buvo atvežtas grupuotės ginklininku laikomas Viktoras Beriozkinas, pravarde Čigonas, kurį Sigitas, pareiškęs, kad tai jo garbės reikalas, sušaudė pats.
Gimtadienio tortas
S. Gaidjurgio "imperijos Trakų filiale" buvo nušauti samdomas žudikas iš Rygos Dmitrijus Kirilovas ir jo draugė manekenė Ilona Ušakova. Dmitrijaus atsikratyta, kai policijos pareigūnai pradėjo sekti jo pėdsakais dėl Klaipėdos policijos ekspertės Sigitos Simonaitytės nužudymo. Pareigūnė kurį laiką draugavo su verslininku jai prisistačiusiu latviu, tačiau kai nusprendė nutraukti su juo santykius, buvo nuviliota į paplūdimį ir nužudyta. Dmitrijus į sodybą Trakuose su drauge atvažiavo švęsti savo gimtadienio, tačiau "gaidjurginiai" jam neuždegė ne tik tradicinės žvakelės ant gimtadienio torto, bet net ir "grabnyčios". Nužudytųjų kūnai buvo sumesti į miške iškastas duobes, o jų kapavietės apipiltos tepalu, kad lavonų kvapo nesuuostų laukiniai žvėrys.
Sulaikytas prie Gariūnų turgavietės
Į belangę S. Gaidjurgis pateko 2001 metų rudenį, kai su savo asmens sargybiniu Renatu Šadeikiu bei grupuotės nariu Artūru Damkumi buvo sulaikytas Vilniaus pakraštyje, netoli Gariūnų turgavietės. Teisėsaugininkai turėjo žinių, kad Sigitas ketina vėl sprukti į užsienį, tačiau jų rankose jau buvo nemažai įrodymų prieš "gaidjurginius", nes apie jų darbelius pradėjo "čiulbėti" dabar iki gyvos galvos nuteistas vienas iš "tulpinių" lyderių Virginijus Baltušis. Tačiau jis nežinojo "kolegų" grupuotės įvykdytų nusikaltimų smulkmenų, kurias patikslino po kelių savaičių prabilęs S. Gaidjurgio asmens sargybinis Renatas Šadeikis. Vėliau "nuoširdžius" parodymus davė ir kiti gaujos nariai: Benas Juodris, A. Damkus bei po kurio laiko savo žodžių išsigynęs Marius Marijošius. Renatas Šadeikis prisipažino, jog S. Gaidjurgio nurodymu parengė bei įvykdė 9 sprogdinimus įvairiuose Lietuvos miestuose.
Nuo parduotuvės iki laivo
Ketverius metus tai šen, tai ten nugriaudėjančiais sprogimais S. Gaidjurgis siekė bauginti Lietuvą tikėdamasis, kad dėl to postų neteks aukšti teisėsaugos pareigūnai. Be to, sprogimai įvairiuose miestuose turėjo mesti šešėlį ant to miesto nusikalstamų grupuočių ir policijos rankomis padėti "gaidjurginiams" mesti įtarimus ant konkurentų. Kai kuriems išpuoliams pagrįsti net sunku surasti logišką paaiškinimą. 1997 metų kovo 1-ąją Klaipėdoje buvo susprogdintas Markučių gatvėje stovėjęs namas, kuriame gyveno tuometinis greitojo reagavimo būrio "Aras" Klaipėdos kuopos vadas Vacys Lekevičius, šiuo metu dirbantis Klaipėdos "Atlanto" futbolo komandos treneriu. Tų pačių metų balandžio 3 dieną sprogo prie Šiaulių policijos komisariato pastato padėtas užtaisas, o liepos 26-osios naktį nuo sprogimo bangos išdužo Vidaus reikalų ministerijos poilsio namų "Pušynas" langai Palangoje. Taip S. Gaidjurgis esą keršijo kitų miestų nusikalstamoms grupuotėms (?), kurios be jo leidimo suvažiuoja į pajūrį linksmintis. Lapkritį R. Šadeikis boso nurodymu padėjo sprogmenį prie Kauno Dainavos policijos komisariato. Nors sprogimo padaryti nuostoliai buvo menki, tačiau tikslas buvo pasiektas - kriminalistams sugadinta profesinės šventės nuotaika. 1998 metais Kaune nugriaudėjo dar viena "dovanėlė" iš pajūrio - susprogdinta Sigito nemėgstamo prieštaringos reputacijos verslininko Semiono Bulatovo parduotuvė Savanorių prospekte. 2000 metais suveikė ant Klaipėdos simboliu laikomo laivo - restorano "Meridianas" - borto pakabintas sprogmuo. Nugriaudėjęs sprogimas padarė tuo metu jau nebeveikiančiam pramogų laivui 4 000 litų žalą. Nors šis sprogimas pagal užsakovų sumanymą buvo "dedikuojamas" Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovui Vladimirui Plotkinui, tačiau netikėtai pasitarnavo kilniems tikslams. Klaipėdos savivaldybė dar kartą atkreipė dėmesį į skubaus remonto reikalaujančio laivo apverktiną būklę ir drauge su jo savininkais rado būdų "Meridianą" prikelti naujam gyvenimui.
