Tiesa, pinigus skubiai pervedantiems vairuotojams žadamos lengvatos – baudos bus daug mažesnės.
Vien į Vilniaus kelių policijos skyrių aiškintis dėl viršyto greičio ir kitų pažeidimų kasdien priversti ateiti šimtai vairuotojų. Kasmet dėl greičio viršijimo baudų sulaukia net 200 tūkst. pažeidėjų. Tačiau beveik pusė baudų taip ir lieka nesumokėtos – policija nesugeba jų išsireikalauti.
„Yra žmonių, kurie linkę 2 metus slapstytis nuo paštininko, neimti registruoto laiško bandydami išvengti atsakomybės už KET pažeidimą. Gyvenimas tampa nemielas, kai žmogui taip reikia elgtis“, – teigė Kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys.
Jau visai netrukus eilės šiame policijos skyriuje turėtų sutrumpėti. Vidaus reikalų ministerija baudoms išrašinėti už beveik pusę milijono eurų įdarbina dirbtinį intelektą, o jis turėtų pakeisti net 200 pareigūnų.
Tai reiškia, kad visi šalyje esantys greičio matuokliai bus sujungti į bendrą sistemą, kuri be pareigūnų įsikišimo dėl pažeidimų siųs administracinius nurodymus vairuotojams tiesiai elektroninio pašto adresais, gautais iš mokesčių inspekcijos.
„Jei bus valstybei žinomas konkretus, aiškus, naudojamas asmens el. pašto adresas, juo ir bus siunčiama. Jei tokios informacijos nebus, bus siunčiama registruotu laišku“, – tikino vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas.
Kasmet visoje šalyje štai tokių ir panašių greičio matuoklių bus vis daugiau. O kuo daugiau matuoklių, tuo daugiau fiksuojama ir pažeidėjų. Pareigūnai jau dabar vos spėja pildyti protokolus ir siuntinėti vairuotojams.
Jau po dvejų metų greičio matuoklių šalyje turėtų padvigubėti – vairuotojus stebės apie 400 aparatų. Tad policija kartu su Seimu skubiai ieško būdų, kaip reikės suvaldyti gresiančią pažeidimų laviną. Greičio viršytojams, nuo elektroninio laiško gavimo suskubsiantiems susimokėti per dešimt darbo dienų, bauda sieks vos pusę priklausančios minimalios baudos. Per vienerius metus įkliuvus antrą kartą, bauda bus didesnė, bet vis tiek minimali.
„Apsimoka nemokėti daugiau bendra tvarka, bet susimokėti mažiau. Bet tai vis tiek yra poveikis. Turbūt ne vienas esame pagalvoję – pirmą kartą nedaug, bet po to bus didesnė ir pakliūni į pakartotinumo sąrašą. Kažkur aplikuosi, draudimo kompanija pasidomės, bankas, kas tu toks esi, tavo duomenys yra. Tai šalutinis poveikis“, – sakė Seimo narys Stasys Šedbaras.
Pareigūnai perspėja, kad baudas išrašinėjantys kompiuteriai bus itin našūs, tad policija užsimojo išrašinėti daug daugiau baudų nei iki šiol ir greičio matuoklių tolerancijos kartelę nuleisti labai žemai – bausti už greičio viršijimą nebe 20-30 km per valandą, o iki 10.
„Sistema turėtų ženkliai palengvinti policijos darbą, paveikti į KET pažeidimų prevenciją“, – paaiškino V. Grašys.
„Tas siautėjimas, greičio prasme, sukelia traumų, mirčių, turėtų poveikis būti. Niekaip nerandame rakto, kaip sumažinti pažeidimų srautą. Tai išbandė Vakarų Europa, Latvijoje pasiteisino, tikėkimės, ir Lietuvoje pasiteisins“, – sakė S. Šedbaras.
Visgi pareigūnai pripažįsta, kad laiškų siuntinėjimo pažeidėjams visiškai atsisakyti nepavyks, mat valstybinės institucijos turi tik pusės Lietuvos gyventojų elektroninio pašto adresus. Tačiau kas juos valstybei jau atskleidė, nuo baudos nebeišsisuks. Nesulaukusi pinigų, jų ims reikalauti mokesčių inspekcija.
