Apie 6 tūkst. karo prievolininkų deklaravo išvykimą į užsienio valstybę, iš jų apie 2300 nenurodė jokių kontaktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima išsiųsti šaukimo nurodymą.
Duomenys šokiruoja?
Nors šią problemą į viešumą tarsi iškėlė Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius ir negana to duomenis pavadino „šokiruojančiais“, su tuo sutinka ne visi politologai ir toli gražu ne didžioji visuomenės dalis.
Į karo prievolės centrus neatvyko beveik trečdalis prievolininkų, todėl jis siūlo įtvirtinti pareigą šauktinio amžiaus jaunuoliams patiems domėtis, ar jų nėra tarp karo prievolininkų. Atrodytų, problema gal ir nėra tokio milžiniško dydžio, kokia iš tiesų yra vaizduojama, bet jeigu šie skaičiai dvigubinsis po vienerių metų, gali būti, kad ieškoti problemos motyvų bus per vėlu.
Įstatyme siūloma įrašyti pareigą karo prievolininkams internete sekti Krašto apsaugos ministerijos svetainėje skelbiamus šauktinių sąrašus, o viešą paskelbimą juose laikyti nurodymu atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją.
Klausimas dėl jaunimo patriotiškumo
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) ir Lietuvos karo akademijoje dėstantis karybos ekspertas Deividas Šlekys mano, kad ši problema esamuoju momentu yra pernelyg užaštrinta.
„Nemanau, kad yra kažkoks sąmoningas vengimas tarnybos“, – tv3.lt sakė ekspertas. Anot jo, problema galėtų būti ta, kad įstatymas buvo priimtas per greitai.
„Pirma priežastis tai, kad nebuvo edukacijos pakankamai. Šauktinių klausimas buvo priimtas greitai, įstatymas taip pat. Reklamos kampanija kaip ir vyksta, bet ji yra tik įsibėgėjanti. Šiuo metu reikėtų daugiau tokio sistemingo reklamavimo, daugiau interaktyvumo.
Buvo pirmieji mėnesiai ir viskas vyko labai greitai. Aš sakyčiau, kad jaunimas ne tai, kad yra nepatriotiškas, galbūt ne visi suprato iki galo, kaip tai daryti, kai kurie gal išsigando. Viskas vyko, mano manymu, per greitai ir prie pripratimo reikia laiko“, – tv3.lt sakė karybos ekspertas D. Šlekys.
Ir anksčiau reikėdavo medžioti žmones
Karo istorikas profesorius Valdas Rakutis teigia, kad valstybė turėtų susirūpinti, kaip užtikrinti kontrolę.
„Žinoma, tuos skaičius turi analizuoti tie, kurie užsiima karo prievole. Jie geriau žino, jie turi su kuo palyginti, tada yra lengviau pasakyti, ar čia didelis skaičius (11 tūkst. – tv3.lt) ar mažas. Mano nuomone, tai nėra labai mažas. Turėtų rimtai pagalvoti, kaip užtikrinti kontrolę valstybėje. Reiškia, kad ta situacija ten nėra labai kontroliuojama. Kita vertus, kada buvo sustabdytas karo prievolės galiojimas, natūralu, kad galbūt tada nebuvo tinkamai vedama statistika. Čia turėtų kalbėti tie, kurie užsiima karo prievole. Iš kitos pusės, nieko keisto – juk kiek dabar yra mūsų jaunuolių išvažiavę dirbti į Vakarus.
Ir seniau buvo tas, kai buvo privaloma karo tarnyba. Taigi ir tada reikėdavo medžioti žmones, kurie užmiršdavo, kad turi pareigas“, – kalbėjo profesorius.
Pavojaus aliarmas per anksti
Anot eksperto D. Šlekio, kalbos apie liūdniausią scenarijų kol kas yra iš piršto laužtos, o pavojaus aliarmo mygtukas paspaustas gerokai per anksti.
„Aš sakyčiau, kad labiau pavojaus aliarmo varpais reikėtų skambinti, jeigu mes panašią situaciją turėtume šiais metais, kai jau vieneri metai laiko žmonės šneka, ir kai pirmieji savanoriai-šauktiniai verčiasi į antrą pusę tarnyboje, ir jeigu tada jaunimas vis tiek neatsisuka, arba mes neparuošiame normaliai skaidriai informacijos, nepadarome darbo ugdydami pilietiškumo, patriotiškumo arba pats blogiausias scenarijus, kad kažkas yra blogai su mūsų jaunimo moraliniu patriotiniu auklėjimu. Bet tokioms išvadoms daryti, manau, reikėtų palaukti kokio birželio“, – įsitikinęs D. Šlekys.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės, Šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės nuomone, į iškilusius duomenis dėmesį atkreipti reikia.
„Tam ta pataisa ir yra. O toks žmonių bandymas pasakyti, kad aš nežinau ar neišgirdau, tai šiuo atveju piliečiai yra įpareigoti stebėti viešąją erdvę, tam tikrą konkrečią vietą, kur yra skelbiamas jiems šaukimas. Kad paskelbus jo pavardę, jis žinotų, kad yra pašauktas ir informuotas“, - sakė buvusi krašto apsaugos ministrė.
Pirmasis entuziazmas neišblėso
Nepaisant to, kad kaltųjų ieškojimas greičiausiai nėra problemos sprendimo būdas, duomenų, pasak karybos eksperto D. Šlekio, ignoruoti nevertėtų.
„Buvo pirmi metai, pirmas pasiūlymas, pirmas entuziazmas. Šių metų duomenys rodo, kad ir toliau tempas yra išlaikomas, vadinasi yra tokia viltis, kad ta savanorystė, jeigu mes toliau palaikysime informacijos sklaidą, galbūt dar daugiau bus savanorių.
Sakyčiau, kad per daug kelti aliarmo nereikėtų, aišku reikia pastebėti, reikia iškelti klausimus, ar tikrai visi padarė savo namų darbus, bet sakyti, kad jau tai yra signalai, kad kažkas yra nelabai patriotiškas, kad nenori ginti valstybės, aš dar neskubėčiau su tokiomis išvadomis, nes pirmi metai visada yra pirmi metai, kažkas neišgirdo iki galo, kažkas kažko nesuprato, kažkas iki galo nepaaiškino ir panašiai. Tam reikia laiko“, – sakė ekspertas, pabrėždamas, kad reikia bandyti suvokti neatvykusiųjų priežastis.
„Reikia įsigilinti į to jaunuolio motyvus, kodėl jis neatvyko: ar jis manė, kad jam neaktualu, nes jis nemano, kad tai yra jo, kaip piliečio, pareiga. Vietoje to, kad mes juos medžiotume ir darytume raganų medžioklę, pabandykime geriau sukontaktuoti su tais žmonėmis ir išsiaiškinti motyvus, kodėl jie neprisistatė: ar tai yra administracinis brokas ar tai yra pilietinio ir patriotinio ugdymo problema“, – svarstė pašnekovas.
Krašto apsaugos ministerija linkusi 2020 metais naikinti šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir atnaujinti bazinius karinius mokymus, kurie, grąžinus šauktinius, buvo sustabdyti. Šiuo metu krašto apsaugos sistemoje tarnauja apie 8,2 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 3 tūkst. šauktinių, maždaug 4,6 tūkst. karių savanorių ir apie 2,4 tūkst. civilių.
