Tėvams bus pasakoma, kad vaikas ne šiaip, o „kliniškai nutukęs“. Dar kažkur skaičiau, kad turintieji proto negalią, pasak kai kurių psichologų, įninka į depresiją, kai sužino, jog šalia jų gyvena, kaip čia subtiliau pasakius, mažesnę proto negalią turintys asmenys. Kitaip tariant, peršama mintis, jog žmonės, kurių intelekto koeficientas – vidutinis, turėtų apsimesti, neva jų intelekto rodiklis iš tiesų gerokai mažesnis už vidutinį.
Panašiai, kaip ir bendraujant su valkatomis arba benamiais, vertėtų dėl nenusisekusio gyvenimo kaltinti aplinkinius ar valdžią ir nieku gyvu neprasitarti, kad savo apverktiną gyvenimą susikūrei pats. Kai sugretinau šias žinias, tai, nepatikėsite, apie ką pirmiausia pagalvojau. Taigi apie gėjus! Kad jiems irgi nepatinka, kai juos vadina pederastais. Be to, gėjais vadinti visą homoseksualų bendruomenę irgi esą nelabai tinka, todėl pastaruosius kelerius metus mėginama įteigti, kad homoseksualius asmenis reikėtų vadinti bendriniu raidžių kratiniu LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai).
Nežinau kaip Jūs, bet raidėmis dar nieko. Vienintelės išimtys – krepšinio komandos Maskvos CSKA, Rygos VEF, kiti sportiniai trumpiniai (NHL, NBA, LKL ir t. t.). Bet tai kita tema, nes, mano giliu įsitikinimu, šis tolerancijos iškėlimas iki dangaus jau pradeda pykinti, ir ne mane vieną. Homofobiška seksualinių mažumų isterija, esą jie nori tokių pat teisių, kaip ir heteroseksualai, atsiprašant, glumina.
Esama teisinės valstybės piliečiai, o mūsų visų gyvenimą reguliuoja Konstitucija. Jei Lietuvos gėjų lygos vadovui ponui Vladimirui Simonko reikia susituokti su partneriu, tegul važiuoja į tą šalį, kur tokios vedybos įteisintos. Kai jos bus įteisintos Lietuvoje, tikiu, vaivorykštinė mada „A La LGBT“ praeis, bet iki tol, mielasis V. Simonko, gyvenkite pagal įstatymus. Tegul ponas V. Simonko bent kartą pagimdo vaiką (mėginu įsivaizduoti, bet sunkiai pavyksta), išmaitina jį krūtimi ir tik tada turės moralinę teisę rėkauti apie įsivaikinimo galimybę (beje, ponas V. Simonko iki šiol neatskleidė, kas konkrečiai finansuoja Lietuvos gėjų lygą, o pati asociacija kažkodėl nepervadinta LGBT).
Šiuo požiūriu mėginimas apeliuoti į daugumos netoleranciją apskritai, manau, yra ydingas, isteriškas ir netoleruotinas. Ką tokiu atveju daryti mums, heteroseksualams? Galima visiškai nekreipti dėmesio į homoseksualų isteriją, apsimetant, kad tokia bendruomenė iš tiesų yra, bet gyventi jų nepastebint ir tiesiog laikytis įstatymų, kuriuos, ačiū Dievui, priėmė „mūsiškių“ dauguma. Šiurpas ima vien pagalvojus, jei Seime daugumą sudarytų LGBT ir kokius įstatymus šie priimtų.
Jei dar pakalbėtume apie Briuselio nuolat painiojamas lyčių lygybės (vyro ir moters diskriminavimo problematika) ir lytinės orientacijos sąvokas, jei paliestume peršamą nuostatą, esą nei tėvo, nei motinos negali būti, nes yra tik „tėvai“, iš kurių vienas – „gimdytojas“, mano tolerancijos ribos, atsiprašau, taip toli nesiekia. Be to, parodykite man, kas nubrėžė tolerancijos ribą?
