Pasidalintoje melagienoje buvo teigiama, jog moksleiviai esą kartą per savaitę bus privalomai mokomi „lytiškumo pagal LGBT ideologijos standartus“, teigiama, jog Gyvenimo įgūdžių programa (GĮP) parengta pagal Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas.
Tai ne vienintelė tokia dezinformacijos kampanija. Praėjusiais metais, kai kurie JAV politikai kritikuodami JAV lytinio ugdymo programas kartojo diskredituotus gandus, kad JAV mokyklose mokiniai save laiko katėmis, reikalauja kačių kraiko mokyklose.
Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro švietimo veiklų vadovės Paulinos Drėgvaitės, tokių gandų plitimas neturėtų stebinti.
„Šios temos visuomenei – itin jautrios ir svarbios, sukeliančios didelę reakciją, kadangi didžiajai visuomenės daliai rūpi vaikai bei jų saugumas. Suprantant, kad jie yra pažeidžiami, natūralu, jog norisi juos apsaugoti, ir manipuliuojant dalinamasi informacija, kuri dažnai nėra patikrinta, bet atrodo sensacingai“, – sakė ji.
Tuo tarpu rengimo šeimos asociacijos atstovo Ramūno Aušroto teigimu, melagienų efektyvumas yra susijęs su nepasitikėjimu institucijomis.
„Lietuvoje yra labai stiprus nepasitikėjimas tiek valdžia, tiek valstybės institucijomis. Siekis įaudrinti tėvus skleidžiant melagingą informaciją yra etine prasme nepateisinamas“, – teigė jis.
Melagienų plitimas atsiliepia ir mokytojams
Ekspertų teigimu, panašių melagienų plitimas kenkia ir mokytojų darbui – jiems tenka papildomas krūvis raminant tėvus.
„Girdime, kad mokytojai, užuot skyrę pilną savo dėmesį mokslo metų pradžios darbams, turi raminti tėvus ir kolegas dėl šių kurstomų baimių ir neigti dezinformaciją. Atsižvelgiant į Lietuvoje vis dar veikiančią Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, pedagogų bendruomenėje ir taip jaučiama įtampa kalbėti šiomis jaunimui svarbiomis temomis“, – teigė žmogaus teisių centro atstovė.
R. Aušroto teigimu, paskleista melagiena skatins konfliktus tarp tėvų ir mokyklų, be to, iš mokyklų reikalaujama atšaukti programas, nors mokyklos tokios teisės neturi.
„Surežisuotas scenarijus, pagal kurį neva mokykla pateikė tokį raštą, be abejo skatina kivirčus tarp tėvų ir mokyklos. Be to, mokyklos yra įpareigotos programą vykdyti. Programą paruošė ministerija ir mokyklos nėra atsakingos už tai, kokia yra programa. Mokyklos yra atsakingos už kontakto palaikymą, bendradarbiavimą su tėvais, kad programos įgyvendinimas nepažeistų tėvų konstitucinių teisių, interesų“, – komentavo rengimo šeimai asociacijos atstovas.
Požiūris dėl Gyvenimo įgūdžių programos išsiskyrė
Atkreipę dėmesį į diskusijas, galime pastebėti, jog visuomenėje vyrauji skirtingi požiūriai dėl lytinio ugdymo. Ekspertų nuomonės šiuo klausimu taip pat išsiskiria. Žmogaus teisių centro atstovės teigimu, siūloma lytiškumo ugdymo koncepcija bus tinkama priemonė siekiant išvengti seksualinio smurto atvejų.
„Mokslu grįstas ir jaunuolių amžių atitinkantis lytiškumo ugdymas yra viena paveikiausių seksualinio smurto prevencijos priemonių, be to, jis aprėpia ir tokias temas kaip lyčių stereotipai, kurios prisideda ir prie patyčių mažinimo. Galime į šį klausimą pažiūrėti taip: jeigu mokykloje šiomis temomis nekalbėsime, jos jaunuoliams vis vien rūpės. Klausimas, kur tuomet vaikai ir jaunuoliai ras informaciją? Nepatvirtintuose šaltiniuose internete, iš gandų bei pornografinio turinio. Mūsų manymu, vaikai ir jaunuoliai turi teisę išgirsti jų amžiui pritaikytą, mokslu grįstą ir tikslią informaciją iš kompetenciją šiose temose turinčių suaugusiųjų, o ne remtis atsitiktiniais, galimai žalingais šaltiniais internete“, – teigė specialistė.
Pasak ekspertės, šiuo metu trūksta lyderystės, aiškios ir glaustos informacijos apie GĮP.
„Nors šis dokumentas ir jo įgyvendinimui siūlomos rekomendacijos yra prieinamos viešai, jų apimtis – be galo didelė, susidaro kone šimtai puslapių. Visiškai suprantama, kad tėvai ir globėjai savo kasdienybėje neturi laiko pilnai susipažinti su šia programa. Čia yra erdvė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lyderystei – pateikti informaciją apie GĮP glaustai ir aiškiai, taip, kad nebūtų erdvės netikslioms interpretacijoms“, – komentavo specialistė.
Tuo tarpu, rengimo šeimai asociacijos atstovo teigimu, GĮP nėra naudinga tėvams. Pasak jo, kovojama su neigiamų veiksmų pasekmėmis, bet pamirštamos priežastys.
„Anksčiau galiojusi programa turėjo minusų, bet buvo pakankamai gera. Ji buvo paremta pirminės prevencijos modeliu, o ši programa yra paremta antrinės prevencijos modeliu. Tai reiškia, jog pirmoji programa buvo paremta rizikos vengimu, ugdymu atidėti lytinius santykius vėlesniam laikui, vengti atsitiktinių lytinių santykių. Dabartinė programa nekvestionuoja lytinių santykių ankstyvame amžiuje, nevertina jų moraline/etine prasme, o siekia sukontroliuoti pasekmes, reguliuojamas per kontraceptines priemones, kai kuriais atvejais gal net ir pozityviai žiūrint į nėštumo nutraukimą ankstyvame amžiuje. Tai kaip sakyti, jog žolę rūkyti yra gerai, tik reikia saugaus kambario“, – sakė specialistas.
Taip pat, atstovo teigimu, GĮP yra orientuota tik į informavimą, tuo tarpu švietimo sistemos tikslas – ugdyti gebėjimus.
„Vienas iš švietimo įstatymo tikslų – ugdyti brandžią asmenybę. Šiame kontekste – ugdyti vaiką, kuris gali įsipareigoti ilgalaikiams tarpusavio santykiams. Bet programa neturėtų būti orientuota į malonumo skatinimą, tik į apsisaugojimą nuo pasekmių, kurios gali kilti“, – teigė specialistas.
Švietimo ministerija ramina tėvus: gyvenimo įgūdžių pamokoje nebus kalbama vien apie lytiškumą
Kai kuriems tėvams sunerimus, kad naujoje gyvenimo įgūdžių pamokoje vaikai bus mokomi vien lytiškumo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pabrėžia, kad nors lytiškumo ugdymas yra įtrauktas į programą, tai yra ne vienintelė dalyko tema. Anot ministerijos, svarbiausias šios pamokos tikslas – ugdyti mokinių socialinį ir emocinį raštingumą.
Savaitgalį socialiniuose tinkluose imta dalintis netikru dokumentu, kuriame buvo rašoma, kad naujojoje gyvenimo įgūdžių pamokoje moksleiviai bus mokomi lytiškumo pagal LGBT ideologijos standartus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šeštadienį pranešė, kad socialinėje erdvėje plintantis dokumentas neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu.
Pasak Švietimo ministerijos Ugdymo programų skyriaus vedėjos Irenos Raudienės, gyvenimo įgūdžių programa apima socialinio ir emocinio ugdymo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos, patyčių ir smurto prevencijos, savižudybių prevencijos, lytiškumo ugdymo, sveikatos ugdymo, pirmosios pagalbos ir žmogaus saugos temas.
„Programa siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, suteikti žinių, nuosekliai ugdyti vertybes, nuostatas, elgesį, kuris padės laiku atpažinti ir patiems arba su kitų pagalba įveikti įvairius gyvenime kylančius iššūkius“, – apie naująją pamoką pasakoja Ugdymo programų skyriaus vedėja.
Pirmokai mokysis atpažinti patyčias, įgis pirmosios pagalbos pagrindų
Pavyzdžiui, pasak I. Raudienės, pirmokai mokysis atpažinti, koks elgesys vadinamas patyčiomis, kaip reikia į jas reaguoti, diskutuos, kokias taisykles gali kurti patys ir kam jos reikalingos.
„Diskutuos, kuriuos sprendimus gali priimti patys, mokysis tai daryti, o kada būtina kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. Analizuos įvairias buityje, mokykloje ir kitose erdvėse naudojamas priemones, mokysis, įvertinti jų saugumą ir kaip su šiomis priemonėmis reikia elgtis“, – teigia specialistė.
„Mokysis saugaus elgesio gatvėje, taip pat mokysis pažinti savo kūno ribas ir jas saugoti, pažinti ir apibūdinti pagrindines kūno dalis, organus ir jų funkcijas. Jau pirmoje klasėje pradės mokytis pirmosios pagalbos sau ir kitam suteikimo įgūdžių, pavyzdžiui, pamatuoti temperatūrą, sutvarkyti nubrozdinimą“, – priduria I. Raudienė.
Be to, mokiniai mokysis emocijų valdymo strategijų, išmoks atpažinti nerimą, nusiraminti ir pritaikyti įtampą mažinančius pratimus. Programoje taip pat skiriamas dėmesys savo įgūdžių, talentų, savybių atpažinimui.
„Vaikai mokysis įsivardyti savo gebėjimus ir suplanuoti, kuriose srityse norėtų tobulėti“, – priduria ŠMSM atstovė.
I. Raudienės teigimu, moksleiviai analizuos priežastis, skirtumus ir panašumus tarp tyčinio ir netyčinio elgesio, patyčių ir konflikto.
„Mokysis įsivertinti sprendimus, ar jie nedaro jam ir aplinkiniams žalos, pasipriešinti grėsmę keliančiam elgesiui bei veikti ištiktus nelaimei“, – sako specialistė.
Vaikai bus mokomi atsispirti psichoaktyviosioms medžiagoms
Pasak Ugdymo programų skyriaus vedėjos I. Raudienės, per dešimties metų mokymosi programą mokiniai ugdysis atsparumą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui bei nusikalstamai veikai.
„Programa pasitarnaus siekiant mažint patyčias, smurtą, savižudybes, stiprinant sveikatą, saugant gyvybę“, – pridūrė ji.
Taip pat, I. Raudienės teigimu, vyresniems mokiniams yra numatytos temos, aktualios karjeros planavimui.
„Devintokai ir dešimtokai reflektuos, kaip asmeniniai gebėjimai, pomėgiai daro įtaką karjeros pasirinkimui, mokysis planuoti savo profesinę karjerą ir savanorystės galimybes. Kiekvienais metais mokiniai mokysis išsikelti asmeninius tikslus, susidaryti tikslo siekimo planą ir numatyti, kokie iššūkiai gali kilti planuojant“, – pasakoja ŠMSM specialistė.
Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: „Savęs pažinimas, kėlimas ir siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų“, „Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti“, „Atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas“, „Asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas“
Programoje įgūdžiai ir gebėjimai ugdomi palaipsniui, kartojant kasmet, pridedant kiekvienam įgūdžio ar gebėjimo mokymuisi ir tobulinimui po vieną plėtojantį, įgūdį įtvirtinantį žingsnį ar skirtingą kontekstą.
Dalykas nebus vertinamas pažymiais. Šiais mokslo metais gyvenimo įgūdžių dalykas įvestas 5 ir 7 klasėse – po vieną pamoką per savaitę ir 9 kl. – 1 pamoka kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po 1 savaitinę pamoką.
Klausimas tik toks: jei jau visas šis turinys toks geras ir reikalingas, kam meluoti apie jį?
