Jei per šventes mus apleido valia ir neatsilaikėme neišragavę visų gastronominių vilionių, dabartiniai rezultatai, greičiausiai, nedžiugina. Ir kaip gi džiugins, jei tai – papildomi kilogramai, patinęs kūnas bei virškinimo problemos. Teks imtis skubių priemonių ir gelbėti savo organizmą: palepinti jį keliomis sveikos mitybos savaitėmis.
Pradžiai, nustokime save koneveikę, kad nesusilaikėme prie stalo, ir pakaks liūdnai apžiūrinėti veidrodyje savo suprastėjusį atvaizdą. Prisiminkime tai, kad mes dėl savęs galime padaryti tikrai daug ką, taip pat ir greitai atgauti formą. Taip pat reikia turėti omeny, kad dalis taip greitai „įgyto“ papildomo svorio susideda ir organizme užsilikusių skysčių ir virškinimo produktų kiekio, o atsisveikinti su visu tuo daug lengviau, nei su metų metais kauptomis riebalinėmis „santaupomis“. Vadinasi, reikia susiorganizuoti sau atostogas... nuo kai kurių produktų ir papildyti maisto racioną maistu, kuris ne tik pagreitins medžiagų apykaitą, pašalins toksinus, bet ir padės numesti svorio.
Blogas sąrašiukas
Dabar imame į rankas rašiklį ir kruopščiai rašome gražų sąrašą to, su kuo mums teks išsiskirti – na bent jau artimiausioms dviems savaitėms. Tai dešra, mėsa (išskyrus vištos krūtinėlę ir kepenėles), sūris, turintis daugiau kaip 45 proc. riebalų, bet kokie rūkyti produktai, majonezas, kečupas ir kiti jau paruošti padažai, duona, bandelės ir bet kokie kepiniai, greitai paruošiamos sriubos ir makaronai, traškučiai ir sūdyti riešutai, riebus pienas, kava, alkoholis, gazuoti gėrimai ir cukrus.
Druskos reikia vartoti kaip įmanoma mažiau, nes ji labai padeda skysčiams užsilaikyti organizme. Nepamiršdami, kad druskos ir taip jau yra daugelyje iš produktų (pvz., salieruose ir paprikoje), į maistą papildomai dedame ne daugiau kaip pusę arbatinio šaukštelio per parą. Prie gauto sąrašo galime prisegti savo pačią nepatraukliausią nuotrauką, kad kaskart, kai sumanysime pasitraukti iš mūšio lauko, prisimintumėme, kuo baigiasi dar vienas bevalis puotavimas.
Geras sąrašiukas
Primygtinai rekomenduojamų produktų sąrašas – kur kas platesnis ir suteikia mums erdvę kūrybai. Tai, visų pirma, daržovės, kurias galima valgyti šviežias, pagamintas garuose arba kaip ingredientus kituose patiekaluose. Mažiau vartoti reiktų tik bulvių, kurias reikia kruopščiai nuvalyti ir keletą valandų palaikyti vandenyje – taip iš jų pašalinsime mums dabar visai nereikalingą krakmolą. Toliau sąraše: vaisiai, kurių teigiamą naudą bendrai organizmo būklei pervertinti sunku, be to jų galima valgyti daug. Kelios detalės: nepadauginkite bananų ir vynuogių, o nakčiai tai jau tikrai jų valgyti nereikia.
Rinkdamiesi pieno produktus, didžiausią dėmesį skirkite kefyrui, airanui (tai toks iš Azijos kildinamas rauginto pieno gėrimas, jo yra parduotuvėse) ir natūraliam jogurtui, nepagerintam skonio papildais (sėkminga alternatyva dirbtiniams saldikliams – smulkinti švieži vaisiai ir uogos). Nedideliais kiekiais galime valgyti varškę – net liesas, šis produktas išsaugo visas maitinančias medžiagas ir amino rūgštis, taip pat įtakoja geresnę medžiagų apykaitą ir paskatina nereikalingų skysčiams pasišalinimą iš organizmo. Štai puikus variantas vakarienei: suflė iš varškės ir trintų morkų bei obuolių masės, pabarstyta kvapniu cinamonu.
Mums taip pat prireiks avižinių ir grikinių kruopų, iš kurių mes virsime košes pusryčiams. Ten nereikia pilti pieno, dėti cukraus ir sviesto, o štai puodelis mėlynių (galima ir kitų uogų) prie avižinės ir pomidoro gabaliukai su žaliais žirneliais prie grikių košės – puikiai tiks. Beje, galima visaip eksperimentuoti ir, žiūrėk, taip atrasime, naujų jau įprastų produktų variacijų.
Karštiems patiekalams, kuriuos valgysime pietums, rinkimės žuvį, geriausia – jūrinę. Tiks tunas, upėtakis, lašiša, menkė. Nepamirštame ir kitų jūros gėrybių – krevečių ir kalmarų, kurie taip pat padės paįvairinti meniu. Žuvį ruošiame ant garų arba užkepame orkaitėje, suvynioję į foliją ir ant kiekvieno gabaliuko padėję skiltelę citrinos – skonis bus nuostabus, o šviežios žolės, kvepiantys prieskoniai ir plonytis sūrio sluoksnis pavers patiekalą kulinariniu šedevru. Taip pat gaminame ir vištos krūtinėles, pabarstome jas šafranu ir papildome daržovių asorti.
Ir dar kelios nedidelės paslaptys...
Visų pirma, per dieną išgeriame ne mažiau kaip dvi stiklines žalios arbatos (rūšį rinkitės patys). Antra, pratinamės prieš miegą išgerti šaltalankio uogų nuoviro. Tam, kam raciono pasikeitimas – per sunkus išbandymas, tiks arbata su trupučiu mėtos, ji padės nuslopinti apetitą. Kad susitvarkytų žarnyno veikla, per dieną suvalgome penkis džiovintus abrikosus be kauliukų (kuraga) arba kelias juodas džiovintas slyvas – jie puikiai pakeis kitus saldumynus. Nepamirštame, kad valgyti turime ne rečiau kaip tris kartus per dieną, bet maisto porcijų dydžiai visgi turėtų likti kuklūs.
Neverta kaskart to ką sudėjome į lėkštę sverti, geriau prisiminkime taisyklę – pavalgę turėtume jaustis šiek tiek alkani. Ir žinoma, pati svarbiausia taisyklė – visiškai paprasta – tai mūsų gera nuotaika, pozityvus nusiteikimas, kuris padės neskausmingai persiorientuoti į kitokį mitybos rėžimą. Taigi, girkite save už kiekvieną dieną, kurią jūs praleidote nepakenkę savo organizmui, įsiklausykite į vidinius pojūčius, formuokite savo optimalų racioną ir visai tikėtina, kad po poros savaičių, pamatę pasiektus rezultatus, jūs visai nebenorėsite valgyti produktų iš „blogojo sąrašiuko“.
