„Sveiki atvykę į naują raundą matavimosi, kieno didesnis ir kur bus naujos įtakos ribos šiai kadencijai“, – Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas rašė socialinėje erdvėje.
Po šio teiginio naujienų portalui tv3.lt politologas paaiškino, kad santykiai tarp prezidentūros ir naujos Vyriausybės bus panašūs kaip ir senosios, jeigu ne prastesni.
„Juolab, kad mandatų skaičius esą tą leidžia ir renkantis Žemaitaitį tai, turbūt, buvo įskaičiuota“, – pridūrė feisbuko įraše.
Gali reikšti daugiau problemų nei su buvusia valdžia
Šiuo metu valdančioji socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ dauguma turi 86 mandatus, todėl, pasak I. Kalpoko, gali dar labiau nesiskaityti su prezidentu negu praeita Vyriausybė.
„Dar reikia bendradarbiavimo su prezidentu, kol Vyriausybė bus patvirtinta, bet šiaip dar labiau negu praeitoje kadencijoje su prezidentu galima nesiskaityti, nes tos 86-ios vietos yra tikrai stipri koalicija ir klausimas, kiek iš jų bus drausmingi“, – naujienų portalui tv3.lt sakė politologas.
Neva nepaklusnumą prezidentui rodo ir pretendento į premjerus Gintauto Palucko reakcija prezidento vyriausiajam patarėjui Frederikui Jansonui nurodžius, jog kandidatą į naujosios Vyriausybės užsienio reikalų ministrus turėtų siūlyti šalies vadovas. Mat G. Paluckas tada prezidentui siūlė nelankstyti konstitucijos.
Nesutarimai tarp valdančiųjų ir prezidento Lietuvai, anot jo, galėtų atnešti daugiau neramumų nei buvo per paskutiniuosius 4 metus.
„Kita vertus, man atrodo, tie konfliktai turi potencialo peraugti į dar nuožmesnius konfliktus, nes dabar turime politinių veikėjų, kurie savo sėkmę stato ant nesilaikymo taisyklių, ant nesiskaitymo su autoritetais ir šitoj vietoj, sakykime, kovos be pirštinių tikrai gali būti“, – ką tai reikš Lietuvai, aiškino I. Kalpokas.
Politologė: įtampa tarp Prezidentūros ir valdančiųjų – natūrali
O štai Pilietinės visuomenės instituto vadovė, politologė dr. Ieva Petronytė tikino, kad pagal Lietuvos pusiau prezidentinį valstybės valdymo modelį natūralu, jog kyla įtampa tarp prezidentūros ir valdančiųjų.
„Nebent tai būtų labai prijaučiančios politinės jėgos, kaip matėm iš pradžių tokią abipusę simpatiją prezidento ir socialdemokratų.
Dabar ta simpatija blėsta ir aušta“, – pridūrė politologė.
Nors valdančioji dauguma dėl mandatų skaičiaus turi didelę atsvarą prieš preizdentą, I. Petronytė pabrėžia, kad galią atsverti galėtų ir prezidento įsitraukimas.
„Nuo prezidento aktyvumo priklauso, kaip galia pasiskirstys: ar labiau į parlamentą, ar labiau į prezidentūrą“, – tikino ji.
Po prezidento drausminimų Žemaitaitis toliau nelaiko liežuvio
Esą prezidento aktyvesnis nuomonės reiškimas iš vienos pusės padėtų atsverti galią į savo pusę. Kitavertus, pernelyg didelis parlamentarų drausminimas gali ir pakenkti.
Štai neseniai nuskambėjo prezidento pastaba Seimui, į kurią „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis linksėjo galvą ir sakė pastabą supratęs.
„Ne socialiniai tinklai, o Seimo rūmai nuo šios akimirkos yra jūsų darbo vieta. Ne „patiktukai“, o priimti sprendimai nuo šiandien yra matas vertinti jūsų darbo rezultatus“, – prisiekus Seimui sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Tačiau R. Žemaitaičio retorika ir toliau nesikeičia. Socialiniuose tinkluose jis netyla, taigi drausmingumo prezidentui politologai neįžvelgia.
Taip pat I. Kalpokas tikina, kad prezidento paminėti priimami sprendimai toli gražu nėra priešingybė darbams socialiniuose tinkluose.
„Bent jau daliai politikų, įskaitant ir Žemaitaitį, svarbiausia, kad apie juos šnekėtų ir kad jie būtų dėmesio centre, nes būtent iš to jie kraunasi reputaciją. Jo tikslas ir yra kažką vis paleisti į viešąją erdvę, kad išplistų. Šitas savaime jo oponentus pastato į nepatogią padėtį ir nepalieka vietos nereaguoti“, – sakė I. Kalpokas.
