Švedijos centrinis bankas „Riksbank“ nustebino pasaulio finansų analitikus padidinęs bazinę palūkanų normą nuo 4 iki 4,25% ir sukėlęs užuominų dėl tolesnio palūkanų didinimo.
Lėtėjant vakarų pasaulio ekonomikai, palūkanas sausio mėnesį mažino JAV – nuo 4,25 iki 3%, Anglija – nuo 5,25 iki 5%. Europos centrinis bankas taip pat patyrė didelį spaudimą mažinti esamas 4% palūkanas, tačiau susilaikė.
Centriniai bankai mažindami palūkanas palengvina naštą savo valstybių ūkiams, taip suteikdami „pigesnių“ pinigų.
„Riksbak“ pareiškė, kad ūkio padėtis išlieka neaiški, ateinančiais metais toliau tikimasi augimo lėtėjimo bei darbo rinkos silpnėjimo. Pasaulinėje praktikoje esant tokiomis aplinkybėmis bankų politika dažniausiai švelnėdavo.
Iš kitos pusės, šis švedų centrinio banko poelgis rodo rūpestį nacionaliniais interesais. Stipri Švedijos ekonomika taps šiek tiek labiau apsaugota ir izoliuota nuo silpniau besilaikančios likusio pasaulio ir Europos Sąjungos erdvės. Jos ūkio subjektai mažiau velsis į rizikingas plėtros avantiūras gretimose augančiose rinkose, tame tarpe ir rytų Baltijos šalyse.
Švedai tam tikra prasme yra ir Lietuvos bankininkai, ir tiesiogine prasme - verslo partneriai.