Valdžios pradėtas įgyvendinti antikrizinis planas plonina ir advokatų kišenes. Pagal naująją tvarką kas mėnesį advokato pažymėjimus turintys teisininkai privalo mokėti 783 litus į „Sodros“ biudžetą ir 72 litų dydžio sveikatos draudimo įmokas. Tai tris kartus daugiau nei iki šiol. Ankstesnės įmokos sudarydavo 300 litų per mėnesį.
Peržengia proto ribas
Labiausiai šie pakeitimai palietė mažesnių šalies miestų advokatus, kurie uždirba gerokai mažiau nei jų kolegos didmiesčiuose, dažniausiai pažįstami į televizijos ekranų ir ginantys turtingus klientus. Pastariesiems išaugę mokesčiai ne tokie aktualūs ir neskatina susiveržti diržų.
Preliminariais skaičiavimais, periferijose dirbantys advokatai darbo vietai išlaikyti ir kitiems profesiniams reikalams per mėnesį minimaliai išleidžia apie 2–3 tūkst. litų, be mokesčių „Sodrai“.
„Ir anksčiau dalis advokatų vos įstengdavo išlaikyti darbo vietą ir sumokėti mokesčius. Dažnai kreipdavosi į Advokatų tarybą prašydami atleisti nuo nario įmokų, o ligos atveju – net į kolegas dėl materialinės paramos. Preliminariais skaičiavimais, mokesčiai išaugo apie 60 procentų. Tai peržengia bet kokias protingumo ir teisingumo ribas“, – įsitikinusi Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Montvydienė.
Naujokams - sunkiausia
Pradedantiesiems advokatams ir advokatų padėjėjams reformos pasekmės dar skaudesnės, kadangi jų pajamos nė iš tolo neprilygsta daugiausia uždirbančių kolegų užmokesčiui. I.Montvydienės teigimu, dažniausiai advokato padėjėjas gauna tik minimalias pajamas, paprastai iki 1000 litų, o kai kurie iš viso negauna jokių pajamų.
Tačiau vien dėl to, kad jie turi tokį statusą, kas mėnesį papildomai turi mokėti apie 855 litus. Net jei minėtą laikotarpį dėl tam tikrų aplinkybių nedirbo. Išimtys negalioja ir ligos atveju.
Taigi, I.Montvilienės teigimu, advokato padėjėju būti asmuo galės tik tada, jei turės santaupų arba kiti asmenys už jį mokės nustatytus mokesčius, tarkim, tėvai ar sutuoktinis.
„Numatytas įpareigojimas dalyvauti valstybės privalomo jo socialinio draudimo schemoje ypač apsunkina pavieniui dirbančių advokatų interesus, advokatų, kurių pagrindines pajamas sudaro lėšos, gaunamos už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei advokatų padėjėjų interesus. Klausimas – ne kiek advokatas praras pajamų, o ar pajėgs susimokėti mokesčius, jau nekalbant apie tai, kad jų neliks pragyventi“, – kalbėjo I. Montvydienė.
Veiklą nutraukė dešimtys specialistų
Lietuvos advokatūros duomenimis, nepakeldami finansinės naštos advokato praktika nebesiversti nusprendė daugiau kaip 30 jų kolegų. Kiti, norėdami pragyventi, bus priversti kelti įkainius – brangs advokatų paslaugos.
Be to, iškyla grėsmė įsigalėti įvairaus tipo teisininkams – marginalams, kurių veikla nėra kontroliuojama ir neužtikrinta profesinės atsakomybės garantijomis. Taip pat gali kilti problemų užtikrinant teisėsaugos institucijų darbą.
Galvos, kaip nuslėpti pajamas
„Balsui.lt“ nenorėję būti įvardyti advokatai pateikė duomenis apie advokatų atlyginimus ir išsamius skaičiavimus, kiek uždirba eiliniai advokatai, kiek ir kokių mokesčių moka bei kiek jiems lieka pinigų savo reikmėms. Pastarieji duomenys rodo: išaugus mokesčiams, norėdami išlaikyti kontoras ir pragyventi, advokatai turės skolintis.
Tarkim, 40 tūkst. litų pajamas per metus gaunantis eilinis advokatas iš viso per metus gyventojų pajamų (GPM) ir sveikatos mokesčio atitinkamai sumoka po 6 tūkst. ir 3,6 tūkst. litų, į „Sodros“ biudžetą – 9,4 tūkst. litų. Kitos išlaidos (nuoma, pokalbiai telefonu, mokestis už automobilių stovėjimą, degalai) sudaro maždaug 21,6 tūkst. litų per metus. Taigi atskaičius visus mokesčius ir išlaidas tiek uždirbančiam advokatui lieka tik 6,8 tūkst. litų metinių pajamų.
Kitaip tariant, 3,3 tūkst. litų pajamų per mėnesį gaunantis teisininkas, sumokėjęs mokesčius valstybei (beveik 900 litų) ir atskaičius minimalias sąnaudas (maždaug 1800 litų), turi pragyventi grubiai iš 600 litų.
Prisistatyti nenorėjusio advokato teigimu, esant tokiems mokesčiams, šiandien išgyventi gali tik 10 ir daugiau tūkst. litų per mėnesį (virš 100 tūkst. litų per metus) uždirbantis advokato praktika besiverčiantis teisininkas.
„Balsas.lt“ žiniomis, iš maždaug 1600 advokatų Lietuvoje daugiau nei pusė uždirba 40-50 tūkst. litų per metus. O 100 tūkst. litų ir aukštesnes metines pajamas gauna tik apie 25 proc. advokatų.
Be to, kiekvienas iš jų per metus Lietuvos advokatų tarybai sumoka narystės mokestį virš 1000 litų. Portalo šaltinio teigimu, tokia padėtis skatins mažiau uždirbančius advokatus ieškoti būdų, kaip nuslėpti pajamas.
Protestas – riaušininkų gynyba
Temidės sargus skurdinanti nauja mokesčių politika žinomus šalies advokatus paskatino teikti riaušininkams paslaugas už dyką. Tai tarsi bandymas atkreipti valdžios dėmesį. Antradienį spaudos konferencijoje dalyvavę žinomi advokatai tikino, kad tai nėra pirmas kartas, kai jie nemokamai teikia teisinę pagalbą.
„Jei matai, kad žmogus neišgali, pasiimi vieną ar kitą bylą. Nėra tokių metų, kad negintume už dyką. Juk tai advokato pareiga. Tačiau mūsų galimybės irgi ribotos – kiek galėsim atlikti darbo nemokamai, priklausys nuo to, kaip pajėgsim išlaikyti kontorą“, – aiškino advokatė Liudvika Meškauskaitė.
Advokatas Rimas Andrikis tvirtino, jog nemokamą teisinę pagalbą teiks ir toliau, jei tik tokia situacija kaip prie Seimo kilusios riaušės pasikartos. Anot jo, tai pirmas kartas, kai per aštuoniolika nepriklausomybės metų valdžia ir teisėsaugos institucijos prieš tautą panaudojo jėgą, kaltino sukėlus riaušes.
Kiek finansinių nuostolių patirs riaušininkus nemokamai ginantys advokatai, sunku pasakyti. Anot L. Meškauskaitės, tai paaiškės tik pasibaigus teisminiams procesams.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
