Pirmuosius ligos simptomus vyras pajuto prieš ketverius metus. 2015 m. jis pasakojo daręsis apatiškas, nesinorėjo nieko veikti, tik gulėti, miegoti. Po to pradėjo varginti pakilusi, 38–40 laipsnių, temperatūra.
Vyras atsidūrė Rokiškio ligoninėje, medikai vos spėjo kas kokį pusvalandį keisti prakaitu pažliugusius baltinius. „Tik girdėjau gydytojus pusbalsiu šnabždantis „sunkus ligonis“... Išrašė antibiotikų, šiaip ne taip pavyko temperatūrą normalizuoti“, – prisiminė Stasys.
Vėžys užvaldė mintis
Tačiau ramios valandos ilgai netruko: atlikus kompiuterinio tomografo tyrimą iš Kauno gauti rezultatai išmušė žemę iš po kojų – viename vyro plautyje aptiktas auglys.
„Sužinojęs diagnozę sunkiai radau vietą. Nežinojau net kuo užsiimti – nei valgyti ar ką veikti norėjosi, nei miegas ėmė. Labai sunku išmušti tokią mintį iš galvos. Tikrai aplankė mirties baimė“, – kalbėjo rokiškietis.
Inžinieriumi visą gyvenimą dirbęs vyras neslėpė, kad nuo mažens negalėjo pasigirti stipriais plaučiais – vis sirgo bronchitais, teko gyvenime ir parūkyti.
„Kai su tėvais buvau mažiukas ištremtas į Sibirą, mama vis nešiodavo mane pas gydytojus, o jie sakė: „Gal tu daugiau jo mums nebenešk, palaidok ir pamiršk, nieko iš jo nebus...“ Tepė mane ir barsuko taukais, gydė kitais liaudiškais metodais, tai ir ištempė“, – prisiminė jis.
Po skalpeliu gulė keturis kartus
Patekus į Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojų rankas vyrui buvo pasiūlyta dalyvauti klinikiniame imunoterapijos preparatų tyrime.
„Sutikau nedvejodamas. Iš arti mačiau, kaip kankinasi žmonės, kuriems taikoma chemoterapija, spindulinė terapija. Žmonės negyja, o yra graužiami chemijos, yra lyg vaikštantys lavonai. Aišku, sunkiausi buvo du mėnesiai, kai laukiau atsakymo iš užsienio, ar esu tinkamas gydymui“, – sakė jis.
Rokiškiečiui kelis kartus teko gultis ir po skalpeliu – bandant pašalinti kuo daugiau auglio atliktos keturios operacijos. Nors operuojant buvo rasta daugiau naviko nei rodė kompiuterinio tomografo tyrimas, jo viso medikai nešalino, tad didžioji dalis plaučių audinio liko sveika.
Liga stebuklingai atsitraukė
Gydymas imunoterapijos vaistais truko dvejus metus – nuo 2016-ųjų sausio pradžios iki 2018-ųjų to paties mėnesio pabaigos. „Tiesiog per 20–30 minučių sulašindavo vaistus ir viskas. Nieko net nejausdavau. Prireikė 35-ių tokių „seansų“. Jokių šalutinių poveikių iš esmės nebuvo, savijauta gerėjo ir palengva jėgos grįžo“, – pasakojo jis.
Šiandien Stasys sako esantis sąlyginai sveikas, dirba nesunkius darbus, turi dvi bičių šeimas: „Atliekant tyrimus šiuo metu auglio matmenų nustatyti negali – arba jis labai mažas, arba yra tokio dydžio, kad gyventi netrukdo, nesiplečia.“
Revoliucinis gydymas
NVI Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė pastebėjo, kad imunoterapija neturi tokio aštraus šalutinio poveikio kaip chemoterapija ar spindulinis gydymas, yra geriau toleruojama, leidžia užtikrinti gyvenimo kokybę. Išgyvenamumas ypač gerėja pacientui dalyvaujant klinikiniame tyrime.
„Imunoterapijos metu vaistas nutraukia ryšį tarp naviko ir imuninės ląstelės taip paskatindamas imuninę sistemą atpažinti onkologinę ląstelę ir ją sunaikinti. Kitaip sakant – pažadinamas imunitetas, kad pats galėtų kovoti su vėžiu. Tai – labai efektyvus gydymas. Norėtųsi, kad visi turėtų galimybę gauti geriausią, naujausią gydymą. Šį klausimą bandome spręsti ir su Sveikatos apsaugos ministerija“, – aiškino medikė.
Nustato jau išplitusį
Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių, o pagal mirtingumą esame už raudonos linijos, kurią yra nusibrėžusios ES šalys. ES penkerių metų išgyvenamumas yra apie 15 proc., pas mus – apie 9–10 proc.
„Yra daug naujovių vėžio diagnostikoje, gydyme, tačiau pagrindinė problema – daugelis kreipiasi pavėluotai. Deja, net 80 proc. atvejų turime arba vietiškai išplitusią, arba pažengusią ligą. Tai labai sunku – kovojame už mėnesius, pusę metų, tai labai brangiai kainuoja valstybei. Tik 20–25 proc. atvejų galime kalbėti apie ilgą gyvenimo trukmę arba net ligonio išgydymą. Daugeliu atveju šiaip plaučių vėžys yra neišgydomas“, – kalbėjo NVI krūtinės chirurgas, prof. dr. Saulius Cicėnas.
Simptomų ilgai nebūna
Liga neturi jokių ryškių simptomų, o kai jie jau atsiranda, būna vėlu. „Kai žmogui darosi silpna, jis tampa nedarbingas, atsiranda neaiškios kilmės karščiavimas, kosulys, dusulys, atsikosėjimas krauju, skausmas krūtinėje, liga jau būna pažengusi“, – sakė medikas.
Profesorius pabrėžė, jog pagrindinė plaučių vėžio prevencija – sustabdyti rūkalius: „Ir čia reikia kalbėti apie visą rūkymą – pasyvų, aktyvų, elektronines cigaretes, kitus tabako gaminius. Tose šalyse, kur sumažėjo rūkančiųjų skaičius, sumažėjo ir sergančiųjų bei mirštančiųjų nuo plaučių vėžio rodikliai. Tačiau pažiūrėkite, kas darosi mokyklose – vaikai rūko jau nuo šeštos klasės.“
Gydytojas pridūrė, kad ne mažiau svarbūs rizikos veiksniai: aplinkos užterštumas, besikaupiančios radono dujos. „Yra septynios pagrindinės taisyklės – Europos kodeksas prieš vėžį. Svarbiausia – laikytis tinkamo fizinio aktyvumo, mitybos režimo, nerūkyti, riboti alkoholio vartojimą, vengti streso“, – sakė jis.
Tikrintis profilaktiškai
S. Cicėnas pabrėžė, kad ankstyvose stadijose ligą leistų nustatyti reguliariai atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai: „Pats paprasčiausias, mažiausiai žalingas žmogui yra krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimas. Kiekvieną žmogų priimant į darbą privaloma padaryti plaučių rentgeno nuotrauką – čia kalbama ne tik apie plaučių vėžį, bet ir kitus susirgimus – tuberkuliozę.“
