Ministras sako, kad pusė visos taršos galima panaikinti pričiupus vos 3-4 procentus pačių taršiausių automobilių ir jiems grasina dažnesniais patikrinimais keliuose. Opozicija tokį Gentvilo siūlymą vadina butaforija ir sako, kad Gentvilas kratosi jam priklausančios atsakomybės, mat pavargo nuo dėmesio, kuris jį lydi dėl korupcijos skandalų.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas netikėtai pareiškė, kad išsižada ketinimų vėl Seimui teikti visuotinį automobilių taršos mokesčio įstatymą, mat pinigų Aplinkos ministerijai dabar jau nereikia.
„Atnešiau į Seimą projektą. Mano kolegos ministrai neįtikino savo frakcijų, tai aš padariau viską. Seimui atmetus šitą projektą tarša reguliuojama bus reguliacinėmis priemonėmis, o mokestines priemones paprastai teikia Finansų ministerija. O kadangi sektorius priklauso Susisiekimo ministerijai, tai galbūt bus iš jų galbūt irgi iniciatyva“, – sako S. Gentvilas.
Automobilių taršos mokesčio idėją prieš tai inicijavęs Gentvilas dabar sako, kad taršą galima suvaldyti ne tik mokestinėmis priemonėmis. Ministras žada tikslingai nusitaikyti į techniškai netvarkingus ir labiausiai teršiančius automobilius. Aplinkos ministerija ištyrė ir nustatė, kad pusė visos taršos Vilniuje neliktų jei būtų pažaboti visi patys taršiausi automobiliai – o tokių gatvėse yra vos 4 procentai.
„Mūsų praeitos vasaros tyrimas parodė, kad Vilniuje patikrinus realiom sąlygom 45 tūkstančius automobilių, kad maždaug kas 30, 40 automobilis yra techniškai netvarkingas, tai iš esmės išėmus arba sustabdžius arba sutvarkius šituos automobilius, mes išsprendžiame ne mažąją arba didžiąją dalį auto transporto taršos miestuose“, – kalba S. Gentvilas.
Nors Gentvilas ant vairuotojų pečių automobilio taršos mokesčio užkrauti nebenori, bet žada daugiau kontrolės ne tik techninės apžiūros centruose, bet ir keliuose.
„Jeigu gatvėje sustabdomas automobilis, tai patikrinimas ne tik tai gal pažymėjimas, bet galbūt gal ir tarša dažniau. Tai rugsėjo vyksta taršos matavimai Lietuvos didmiesčiuose, tai jie tiesiog bus dažnesni ir man atrodo gyventojai na sutinka su tuo, kad taršiausi automobiliai turi susitvarkyti“, – tvirtina S. Gentvilas.
Ir nors Simonas Gentvilas atsakomybę už automobilių taršos mokestį permeta Finansų, Susisekimo ministerijai ir Vyriausybei, kokie mokesčiai laukia automobilių vairuotojų ministrė pirmininkė atsakyti negali.
„Aplinkos ministerija yra tos pačios vyriausybės sudėtinė dalis ir kai jau vyriausybė turės kokių nors pasiūlymų, jeigu matys reikalą juos teikti, tai tada juos ir pristatys. Tikrai nėra temos ir nenorėčiau nieko ta tema iš kepurės postringauti“, – komentuoja Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
O dėl automobilių taršos mokesčio ir Gentvilo pozicijos kritikos strėles laido socialdemokratas Linas Jonauskas.
„Aplinkos ministras pavargo nuo dėmesio arba apskritai pavargo būti ministru ir kratosi tos atsakomybės, kuri man atrodo, kad tiesiogiai nuo Aplinkos ministerijos priklauso. Kalbu apie automobilių taršos mokestį vienokį ar kitokį, tačiau jis, ną, kaip liberalas, matyt, jam neparanku yra siūlyti mokesčius“, – sako L. Jonauskas.
Pasak Jonausko, labiausiai dėmesį reikėtų atkreipti į iš trečiųjų šalių į Lietuvą patenkančius automobilius, kurie, anot Seimo nario, ir palieka didžiausius dūmų kamuolius. Taip pat apmokestinti įmonių automobilius, kuriais važinėjasi fiziniai asmenys. Jonauskas sako, kad Gentvilo siūlymas pažaboti taršių automobilių vairuotojus yra nereikšmingas.
„Visiškai neišgelbės. Čia, matyt, yra butaforija, prisidengimas – kažką vis tik tai ministerija darys, jai pavaldžios institucijos darys, bet kaip ir minėjau tą reikėjo daryti jau senai. Kiekvienais metais yra įvairios akcijos daromos. Aš nežinau, ką ministras dar labiau padarys ar į visa tą darbą žiūrėjo pro pirštus, kuris buvo atliekamas anksčiau arba kažkokiais stebuklingais būdais bandys nubausti tuos vairuotojus, kurių iki šiol nebaudė“, – kalba L. Jonauskas.
Seimas Aplinkos ministerijos įstatymą, kuriuo siūlyta atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį šių metų sausį atmetė. Aplinkos ministerija siūlė mokestį rinkti nuo 2023-iųjų. Pereinamuoju laikotarpiu jis būtų perpus mažesnis, o visa apimtimi pradėtų galioti 2025-aisiais. Iš mokesčio ministerija kasmet tikėjosi surinkti apie 170 milijonų eurų.
