Pagal dabar galiojančią tvarką, asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:
1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, kuris iki 2026 m., kai pasieks 65 metus;
2) turi minimalųjį 15 metų stažą.
Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pensiją atsiradimo.
Jeigu žmogui neskiriama išankstinė pensija ir jis neprašo nukelti jos skyrimo, tai paprastai pensija skiriama ir mokama nuo teisės ją gauti atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.
Paprastai kalbant, jei teisė į pensiją jums atsirado praėjusių metų lapkričio 1 d., tačiau prašymo „Sodrai“ dar nepateikėte, tai jūs jau praradote 2 mėnesių dydžio pensiją. Ji bus sumokėta už sausį – birželį, o už lapkritį – gruodį mokama nebus.
2019 03 31 dienos „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje buvo 1887 asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir turintys minimalų stažą senatvės pensijai gauti, bet negaunantys socialinio draudimo senatvės pensijos.
„Šis skaičius nuolat kinta, vieni iš jų kreipiasi ir paskiriama, atsiranda naujų, kurie sukanka amžių ir nesikreipia“, – tv3.lt informavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
Jo teigimu, per mėnesį vidutiniškai naujai paskiriama apie 1400 senatvės pensijų.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 344 eurai. Jeigu minėti 1,88 tūkst. asmenų negauna vieno mėnesio vidutinės pensijos, iš viso jie praranda beveik 650 tūkst. eurų.
Jeigu panašus skaičius gyventojų negauna bent vieno mėnesio pensijos visus metus, bendri jų praradimai viršija 7,7 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informavo neturinti duomenų, kiek tiksliai žmonės praranda pinigų dėl to, kad laiku nepateikia prašymų.
SADM neatsakė, kodėl nenustatoma tvarka, kad žmogus galėtų gauti pinigus už visą laikotarpį nuo to momento, kai teisė į pensiją jam atsirado.
Atsiųstame komentare tėra nurodyta, kad dėl socialinio draudimo senatvės pensijos žmonės gali kreiptis likus 3 mėnesiams iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba bet kuriuo metu vėliau, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad pensija bus išmokėta nuo teisės atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius.
„Atkreipiame dėmesį, kad apribojimai dėl laiko, už kurį gali būti išmokėtos socialinio draudimo išmokos, nustatytos ir trumpalaikėms išmokoms. Pavyzdžiui, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos gali būti išmokamos ne daugiau kaip už 12 mėnesių, o išmokos iš ilgalaikio darbo išmokų fondo – ne daugiau kaip už 6 mėnesius“, – komentavo SADM.
Ministerija taip pat informavo, kad tais atvejais, kai asmuo yra pateikęs „Sodrai“ savo kontaktinius duomenis, apie artėjantį pensinį amžių ir teisę gauti pensiją jis informuojamas elektronine žinute.
„Jei žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori gauti pensijos nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties, jis turi teisę atidėti pensijos gavimo pradžią ir dėl to gautų didesnę pensiją. Pensijos gavimas yra žmogaus teisė ir dėl šios teisės realizavimo jis turėtų išreikšti savo pageidavimą“, – nurodė SADM.
S. Jarmalis patikslino, kad gyventojai, kuriems liko trys mėnesiai iki pensinio amžiaus, apie tai informuojami per asmeninę „Sodros“ paskyrą, adresu gyventojai.sodra.lt bei elektroniniais laiškais ar kitais kontaktais, jeigu gyventojas yra juos nurodęs „Sodrai“.
Ministerijos teikimu, laikas, už kurį atgaline data išmokama pensija, iki 6 mėnesių buvo sutrumpintas su socialiniu modeliu.
Tuo metu įvertinus taikytą praktiką išmokėti pensiją už 12 mėnesių, buvo atkreiptas dėmesys, kad tokią nuostatą įgyvendinti sudėtinga, be to yra galimybė žmonėms kreiptis dėl atidėto senatvės pensijos skyrimo už pilnus metus, kai pensija yra didinama, o taip pat „Sodros“ administravimo įstaigos vykdo klientų informavimą, jei jie yra nurodę savo kontaktinius duomenis.
Senatvės pensiją Lietuvoje gauna daugiau kaip 605 tūkst. asmenų.
