Didėjant infliacijai, atitinkamai krenta pinigų vertė – už tą pačią sumą pinigų galima nusipirkti mažiau prekių ar paslaugų. Bet santaupas, kaip teigia specialistai, galima bent iš dalies apsaugoti jas investuojant. Vis dėlto tą darant reikėtų nepamiršti galimų rizikų.
Svarbu elgtis protingai
„Brandnomika“ bendraįkūrėjas ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas naujienų portalui tv3.lt teigia, kad kylant infliacijai ir gyvenant šiokioje tokioje nežinomybėje, gyventojai turėtų toliau taupyti, mat Lietuva kitų ES šalių kontekste vis dar pasižymi gana žema taupymo norma.
„Labai gerai, kad santaupos auga. Todėl ir būtų logiška žmonėms toliau tuos pinigus protingai saugoti ir neinvestuoti jų neprotingai – nesivadovauti bandos jausmu“, – sako ekonomistas.
Neprotingu investavimu jis sako vadinantis atvejus, kai žmonės negalvodami investuoja į sritis, kurių iš tiesų nesupranta – pavyzdžiui, kriptovaliutas ar NT projektus.
„Prieš investuojant reikia padaryti du dalykus – neinvestuoti visų pinigų, kuriuos žmonės yra sutaupę. Čia būtų baisiausias dalykas, nes niekas negali garantuoti, kad kažkuri įmonė brangs ar pigs. Tiesiog jokiu būdu negalima investuoti visų savo santaupų, o prieš investuojant į vieną ar kitą sektorių ar įmonę, reikia labai įsigilinti į tą sritį. Ir negalima investuoti vien kur nors perskaičius antraštę, kad ta ir ta įmonė rodys gerą rezultatą.
Kitas dalykas, reikia pasižiūrėti ir realią įmonių vertę, nes kartais ji būna tiesiog išpūsta, todėl būtina pasitikrinti ir tai.
Ir trečia, investicijas reikia diversifikuoti – dalį pinigų investuoti į vieną įmonę viename segmente, dalį į kitą segmentą ir negalima mesti pinigų į kokią nors vieną sritį. Geriausia apskritai būtų investuoti į tas sritis, kurios panaikina viena kitos riziką“, – sako A. Izgorodinas.
Jo teigimu, svarbiausia, renkantis nišą investavimui, stebėti to meto tendencijas ir žiūrėti į ateitį.
„Yra auksinė rinkos taisyklė – turi sekti pinigus. Turi investuoti ten, kur eina pinigai. Kalbant apie Europą, pinigai dabar eina į tvarų vartojimą, atsinaujinančią energetiką ir iš dalies e-komerciją. Pavyzdžiui, įmonės, kurios savo prekes parduoda per e-komerciją, jos turi perspektyvų, nes žmonės per pandemiją priprato prie apsipirkimo internetu“, – pavyzdžiais dalijasi ekonomistas.
A. Izgorodino teigimu, šiuo metu kelios iš galimų investuoti nišų būtų su ekologija ir tvariu gyvenimo būdu susiję sektoriai.
„Pirma – gamintojai, kurie gamina ekologiškas prekes. Pavyzdžiui, kokie nors ekologiški maišeliai – tokie dalykai, kurie tausoja gamtą, nes tai yra gaminiai, kurie orientuojasi į tvarų vartojimą.
(...) Tai yra ateitis, be to, pati ES ten meta labai daug pinigų. Todėl tos įmonės natūraliai rodys gerus rezultatus, nes į tą rinką yra investuojama labai daug pinigų.
Antra sritis, kur galima būtų investuoti – įmonės, dirbančios atsinaujinančios energetikos srityje Europoje. Nes ES, kai buvo tvirtinamas ekonomikos gaivinimo planas, dalis pinigų buvo orientuojama būtent į atsinaujinančią energetiką.
Tai čia geriausi pavyzdžiai būtų visokios įkrovimo stotelės, jų bendrovės, arba bendrovės, kurios gamina kokias nors naujoviškas baterijas, akumuliatorius, kurie yra skirti elektromobiliams.
Tai štai dar elektromobilių sritis, įkrovimo sritis ir pati atsinaujinanti energetika – ten tiesiog bus metama labai daug pinigų“, – sako A. Izgorodinas.
Galima investuoti ir per savo banką
Tuo metu SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas Gediminas Milieška sako, kad bankas, matydamas investavimo svarbą, ypač pastaruoju metu, dar šią vasarą pristatė investicijų roboto funkciją mobiliojoje banko programėlėje.
„Investicijų robotu besinaudojantys klientai gali gauti asmeninę investavimo rekomendaciją ir pradėti investuoti kad ir nuo vieno euro, skyrę iki 15 minučių laiko.
Naująja programėlės funkcija besinaudojantiems klientams automatinė rekomendacija teikiama atsižvelgiant į kliento finansinę padėtį, investavimo tikslą, planuojamą investicijų terminą, toleruojamą riziką, įvertinus investavimo patirtį ir žinias“, – pasakoja specialistas.
Jo teigimu, banko atliktos apklausos parodė, kad tarp dažniausių priežasčių, kodėl neinvestuoja, gyventojai mini, kad neturi reikiamų profesinių žinių apie investavimą, taip pat nežino, kur ir kaip pradėti ar neturi laiko sekti situacijos finansų rinkose.
„Kitaip tariant, jiems reikia paprasto, bet kartu asmeninio patarimo, kur, kaip ir į ką investuoti“, – sako G. Milieška.
Jis atkreipia dėmesį, kad taupymas, visų pirma, yra įprotis, kurį būtina ugdyti.
„Jaunesniems žmonėms patariama turėti 1–3 mėnesių pajamas atitinkančią atsargą, šeimoms ir vyresnio amžiaus žmonėms – tiek santaupų, kad, netekę pajamų iš jų galėtų gyventi bent 6 mėnesius.
Viskas, kas sutaupoma virš atsargos ar artimiausiu metu planuojamų svarbesnių išlaidų, turėtų būti įdarbinama – investuojama, nes sąskaitoje ar stalčiuje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja“, – aiškina banko investavimo srities vadovas.
Ir nors investicijos vis dar svetimos maždaug kas antram Lietuvos gyventojui, tikslingos investicijos ne tik gali padėti apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo, neišvengiamo laikant pinigus sąskaitose, bet ir gauti finansinės grąžos.
„Todėl reguliarios investicijos turėtų tapti dar vienu finansinio raštingumo įpročiu“, – sako G. Milieška.
Reikia būti pasiruošus rizikoms
Kaip „Swedbank“ tinklaraštyje teigia nepriklausomas finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis, gyventojams nusiteikus investuoti, reikia nusiteikti ir rizikoms, mat investavimas visais atvejais yra susijęs su rizika.
„Vieni tai žino teoriškai, kitiems su rizika yra tekę susidurti praktiškai. Būtent tikimybė prarasti dalį pinigų žmones nuo investavimo atbaido dažniausiai.
(...) Kalbant apie rizikas, galvoje dažniausiai turimas investicijų kainos sumažėjimas. Jei nupirkau už 100, o dabar kainuoja 80, tai praradau 20, teisingai? Nevisai. Pinigus prarandame tik tada, kai nuostolį užfiksuojame – pasitraukiame iš investicijos. Kol pinigai lieka investuoti, tol ir nuostoliai tėra teoriniai“, – sako finansų ekonomistas.
T. Marčiulaičio teigimu, kainų pokyčio rizika yra labai svarbi, tačiau realiai tik tada, kai rizikuojama pinigais, kurių gali bet kada prireikti.
„Jei rizikuojama laisvais pinigais ir visuomet turimas 3–5 mėnesių atlyginimų rezervas, beveik visais atvejais kainų kritimus galima bus pralaukti, o ir investicijų kainos sumažėjimo rizika bus mažiau svarbi.
Kiekvienam ilgalaikiam investuotojui žymiai svarbesnė negrįžtamai prarasto kapitalo rizika. Tokia rizika apibūdina situacijas, kai investuotas kapitalas sumažėja be galimybės atgauti pradinę vertę. Akivaizdžiausias pavyzdys – įmonės, į kurią buvo investuota, bankrotas. Jei vertybinių popierių, į kuriuos investavome, emitentas bankrutuoja, beveik visada prarasime dalį arba visą investuotą kapitalą“, – teigia T. Marčiulaitis.
Jis prideda, kad apskritai kiekvieno ilgalaikio investuotojo pagrindinis tikslas yra kaip įmanoma sumažinti negrįžtamai prarasto kapitalo riziką. Tai, specialisto teigimu, galima pasiekti keliais būdais.
„Pirmiausia, galima labai daug domėtis, mokytis ir gerai suprasti finansų rinkų infrastruktūrą, įmonių finansus, ekonomikos tendencijas, politinius įvykius. Tuomet bus lengviau atsirinkti investicijas, kurių amžino nuvertėjimo tikimybė yra minimali. Vis dėlto, norint eiti šiuo keliu, reikia skirti daug laiko ir pastangų, todėl jis nėra tinkamas kiekvienam.
Vidutiniam investuotojui žymiai lengviau rinktis antrąjį kelią – diversifikaciją. Investicinio krepšelio diversifikacija yra terminas, apibūdinantis, kiek skirtingų ir tarpusavyje nesusijusių investicijų yra tame krepšelyje. Kuo investicijų yra daugiau ir kuo jos tarpusavyje mažiau susijusios, tuo negrįžtamai sumažėjusio kapitalo rizika yra mažesnė“, – sako T. Marčiulaitis.
Nepriklausomo finansų ekonomisto teigimu, taip yra todėl, kad kai nusiperkama vienos įmonės akcijų ir ši įmonė bankrutuoja, prarandami visi investuoti pinigai. Tačiau jei būtų perkama po vieną visų pasaulyje veikiančių įmonių akciją, vienos iš jų bankrotas nieko nereikštų.
„Pastaruoju atveju, kad investicijų vertė reikšmingai sumažėtų, bankrutuoti turėtų 30–50 proc. visų pasaulio įmonių. O tai jau pasaulio pabaigos scenarijus“, – patikina ekonomistas.
T. Marčiulaitis pabrėžia, kad būtent todėl diversifikacija neprofesionaliems investuotojams yra labai svarbi. Be to, tiems, kurie nėra finansų srities specialistai ir neturi didelės patirties, vieną konkrečią investiciją teisingai pasirinkti nelengva.
„Todėl būtina diversifikuoti – investuojant į daugelį skirtingų įmonių vienu metu, investuotojo prisiimama rizika ženkliai mažėja“, – sako ekspertas.
