Vilniuje apsilankysiančio ryšių su visuomene specialisto Stepheno Davieso tikinimu, neįmanoma išskirti efektyviausios žiniasklaidos priemonės.
Vienas garsiausių Jungtinės Karalystės ryšių su visuomene specialistų – komunikacijos konsultantas S. Daviesas savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ pripažino, kad efektyviausias būdas paskleisti informaciją – naudoti visas žiniasklaidos priemones vienu metu. S. Daviesas rugsėjo 23 dieną Vilniuje dalyvaus ketvirtojoje metinėje rinkodaros konferencijoje „E. virusas 2010“.
Kokiai auditorijai skirta žinia?
– Interneto dienoraštyje teigiate, kad pastaruoju metu internetinė žiniasklaida tapo kur kas pranašesnė už spausdintą. Šias dvi rūšis sudėtinga palyginti, tačiau net spauda jau nustumta į žemesnį lygį? – „Balsas.lt savaitė“ teiravosi S. Davieso.
– Viena žiniasklaidos priemonė nebūtinai yra svarbesnė nei kita. Reikia atkreipti dėmesį, kokiai auditorijai skirta žinutė ir kokio pobūdžio ji yra. Spausdintinė žiniasklaida bus įtakinga dar kurį laiką, tad reikėtų tai išnaudoti ir orientuotis į tą publiką, kuri spaudai dar vis yra palanki.
– Kaip kiekvienai žiniasklaidos rūšiai būtų galima pritaikyti tinkamą „paskirtį“?
– Svarbu atsižvelgti į tai, ko siekiama ir apie ką norima kalbėti. Tikėtina, kad siekiant paskleisti informaciją, reikės naudoti kelis žiniasklaidos kanalus, įskaitant spaudą, televiziją, radiją ir internetą. Tik taip gali būti užtikrinama, kad pranešimas bus išgirstas.
Reikia mokėti klausyti klientų
– Viešieji ryšiai dar gan jaunas reiškinys, tačiau ar nemanote, kad jie jau spėjo smarkiai pakisti?
– Sutinku, kad socialinė žiniasklaida smarkiai pasikeitė ir vis dar kinta. Anksčiau viešųjų ryšių profesionalai dirbdavo tik su informacijos atžvilgiu visuomenei įtakingais žmonėmis, tarp kurių daugiausia būdavo žurnalistų. Pradėjus rutuliotis aiškesnei viešųjų ryšių sampratai, į procesą pradedama įtraukti ir paprastus žmones, kurie tarsi išnaudojami siekiant plėtoti socialinę žiniasklaidą.
Kitaip nei tradicinė, socialinė žiniasklaida apibrėžiama dviejų krypčių komunikacija, kai ir klientas turi galimybę kalbėti apie produktą, dėstyti privalumus, reikšti pretenzijas. Tad viešųjų ryšių atstovai privalo turėti ne tik aštrų liežuvį, bet ir sugebėti ir išklausyti.
Socialinė žiniasklaida reikalauja proceso dalyvių būti atviriems ir skaidriems. Bendrovės, siekiančios klientus pritraukti apgaule, paprastai išjuokiamos, kritikuojamos ir net baudžiamos. Pagal tradicinį viešųjų ryšių modelį veikiama „užkulisiuose“, tad dažnai plika akimi neįmanoma įžvelgti galimos įtakos ir veiklos priemonių. Tačiau būtent šis veiklos metodas privertė viešųjų ryšių specialistus išlįsti iš šešėlio ir pradėti bendrauti su klientais.
Žvilgsnis į ateitį
– Ar sutinkate su teiginiu, kad socialiniai tinklai – tik trumpalaikė mada, kaprizas? Kaip manote, koks jų likimas?
– Tikrai ne. Socialinė žiniasklaida yra pasiruošusi išlikti. Būtina atkreipti dėmesį, kad ne tik technologijos keičia mūsų kasdienybę, tačiau kaip patys keičiame savo būvio aplinkybes. Manau, ateityje terminas „socialinė žiniasklaida“ nebeegzistuos, tačiau esami socialiniai tinklai kloja pamatus mūsų ateities komunikacijos būdams.
TIK FAKTAI
• S. Daviesas yra įtrauktas į britų profesinio žurnalo „PR Week“ galingiausiųjų sąrašą, į kurį patenka vos 1 proc. šalies viešųjų ryšių specialistų.
• Jo tinklaraštį JAV leidinys „Advertising Age“ pavadino „Europos ryšių su visuomene tinklaraščiu Nr. 1“.
• S. Daviesas padėjo įdiegti pirmąją Europoje socialinės medijos pranešimų spaudai platformą, skirtą rengti ir platinti interneto terpei pritaikytus pranešimus spaudai.
• Tik balsas.lt skaitytojams registruojantis į konferenciją taikoma speciali kaina. Daugiau informacijos, kaip pasinaudoti pasiūlymu, rasite balsas.lt.
