Vien šiemet Lietuvoje jau registruoti 73 išžaginimo ir 48 seksualinio prievartavimo atvejai. Bet tai – tik ledkalnio viršūnė, nes dauguma šio smurto atvejų taip ir neišplaukia į dienos šviesą.
„Statistika ir skaičiai visiškai neparodo tikrosios situacijos, nes daugiau negu 60 procentų asmenų tiesiog nesikreipia pagalbos. <...> Mūsų visuomenėje ir Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ypač gaji prievartos kultūra. Vienas iš jos sudedamųjų veiksnių yra juokeliai. Kur veda tie juokeliai seksualinio smurto temomis? Jie veda prie seksualinės prievartos, išžaginimų, išprievartavimų, kartais net ir žmogžudysčių“, – kalbėjo Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Žmogaus teisių specialistus neramina ir kita statistika. Dažniausiai žagintojai išsisuka nuo bausmės, o pajutę nebaudžiamumą vėl imasi prievartos prieš savo aukas.
„Dažniausiai dėmesys – tiek ir visuomenėje – yra nukreipiamas į auką. Galbūt ji išprovokavo, galbūt ne taip apsirengė, galbūt taip nebuvo“, – sakė teisininkė, organizacijos „Stebėk teises“ ekspertė Greta Kin.
Prievartą sunku įrodyti
Seksualinę prievartą patiria ne tik moterys, kenčia ir vyrai. Tiesa, moterys sudaro absoliučią daugumą. Dažniausiai seksualinis smurtas vyksta santuokoje, o šeimos miegamuosiuose įvykdyti prievartos aktai yra praktiškai neįrodomi.
„Būtent artimiausi žmonės yra tie, kurie prievartauja. Labai daug moterų santykiuose susiduria su tuo, kad nenori, skauda ar panašiai, ir net negali iškomunikuoti, nes kartais būna ir prievartos metu ta tavo kūno reakcija, visiškai normali smegenų reakcija – sustingti. Tu išvis nieko negali padaryti. Tai kaip tu tada įrodysi, kad priešinaisi ar kažką? Arba tu, pavyzdžiui, miegojai“, – kalbėjo R. Butkevičiūtė.
Mūsų visuomenėje iki šiol priimtina manyti, kad santuokoje gyvenantis asmuo negali pasakyti „ne“, ir kad patenkinti partnerio užgaidas yra vedybinė pareiga.
„Tai jeigu šeima iš meilės. Iš viso čia, man atrodo, ne jų reikalas. Čia yra šeimos reikalas”, – žurnalistams sakė gatvėje sutikta vilnietė Aldona.
„Manau, kad reikia palikti porai spręsti šitokius dalykus. Nemanau, kad čia reikėtų kištis į šeimos gyvenimą”, – pritarė kita vilnietė Giedrė.
„41 procentas Lietuvos Respublikos piliečių mano, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga“, – pabrėžė Moterų informacijos centro projektų vadovė R. Butkevičiūtė.
Didelė dalis pagalbos nesikreipia
Tyrimai rodo, kad didelė dalis išgyvenusių seksualinį smurtą išvis nesikreipia pagalbos. Kai kurios aukos į pareigūnus kreipiasi tik po kurio laiko.
„Kai šiek tiek atsigauna, nes būna ir tam tikra afekto būsena ir išgąstis, kai nukentėjusioji iš karto galbūt net nesuvokia, kad reikia kreiptis ir kreipiasi tik praėjus keletai valandų ar keletai dienų“, – sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Laimėti seksualinio smurto bylas teisme yra be galo sunku. Dažnai prievartautojai būna išteisinti, nes sunku įrodyti, kad auka buvo palaužta ir prieš savo valią turėjo užsiimti seksu.
„Dabar sutikimas yra grindžiamas, ar buvo panaudota fizinė jėga, ar nebuvo, atėmė tau galimybę priešintis ar neatėmė. O jeigu tu nenori, bet ten visaip kaip nesidaužai, tavęs su peiliu niekas neprievartauja, tai tada kokia čia buvo prievarta“, – teigė R. Butkevičiūtė.
Dabar Lietuvoje galiojantys teisės aktai tik iš dalies apsaugo seksualinio smurto aukas. Pripažįstama, kad asmens valia buvo palaužta tik tuomet, jeigu jis priešinosi arba prieš jį naudota fizinė jėga.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.