Vakar Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime kažkodėl neužsiminė nei apie skandalingąjį buvusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimą, nei apie žlugusio banko „Snoro” skandalo padarinius šalies ekonomikai, visuomenei. Atrodo, kad baigiasi ir skandalingos paslaptingojo „Snoro” informatoriaus paieškos.
Informatorių nebeliko?
Neseniai Generalinė prokuratūra pranešė, kad panaikina buvusiam FNTT direktoriaus pavaduotojui Vytautui Giržadui pareikštus įtarimus dėl informacijos apie artėjantį banko „Snoras” žlugimą nutekinimo dienraščio „Lietuvos rytas” žurnalistui Arvydui Lekavičiui. Pernai Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai nėrėsi iš kailio bandydami įrodyti, jog V. Giržadas „Lietuvos rytui” nutekino informaciją apie artėjančią banko griūtį.
2011 metų lapkričio mėnesį prieš pat „Snoro“ nacionalizavimą dienraštis „Lietuvos rytas“, cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad „Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“. Konkretaus banko dienraštis nenurodė, tačiau teigė, kad taikinys yra lietuviškas bankas. Tada daugiau nei trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų valdė „Snoro“ bankas.
Kurį laiką V. Giržadas buvo įtariamas neva nutekinęs minėtus duomenis žurnalistams. Būtent dėl šių kažkieno sugalvotų įtarimų pareigūnas neteko darbo FNTT.
Pats generalinis prokuroras Darius Valys žiniasklaidai suskubo pareikšti, kad ikiteisminis tyrimas dėl informacijos nutekinimo tęsiamas, bet įtariamųjų, kai įtarimai buvo panaikinti V. Giržadui, nebeliko.
Už nepaviešintą šaltinį – baudą
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Berezovskis lengva ranka atmetė žurnalisto A. Lekavičiaus skundą, dėl to paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. kovo 12-osios nutarties, kuria jam, kaip žurnalistui, neva nevykdančiam Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Arūno Budrio praėjusių metų rugpjūčio 6 d. nutartyje išdėstyto nurodymo atskleisti dienraštyje paskleistos informacijos šaltinio tapatybę, buvo skirta 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL) arba 1950 litų dydžio bauda.
Toks teisėjo V. Berezovskio sprendimas daugelį metų teisėsaugos temas plėtojantį žurnalistą A. Lekavičių šokiravo, nes jam skirta bauda už informacijos šaltinio neatskleidimą. Svarbią žinią apie šalies ekonomiką pranešęs, tačiau iki šiol nepagrįstai atakuojamas žiniasklaidos atstovas neketina nuleisti rankų ir su teisininkais jau paruošė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui.
„Noriu informuoti pasaulį, kas dedasi mūsų šalyje, – yra sakęs jau keletą dešimtmečių žurnalistu dirbantis A. Lekavičius. – Paprastai Europoje žurnalistų reikalaujama šaltinius atskleisti tada, kai pateikta informacija gali kelti grėsmę konkretaus žmogaus gyvybei. Svetur niekas netampo žurnalistų už tai, kad šie skelbia informaciją apie žlungančią verslo kompaniją ir informuoja visuomenę.“
Sekliai kratė visus
Ne vieną didelio atgarsio žurnalistinį tyrimą parengęs A. Lekavičius pasakojo, kad „sprogstamos” informacijos šaltinį bet kokia kaina siekę nustatyti VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai persekiojo ne tik jį ar jo artimiausius šeimos narius, bet ir atsitiktinius žmones.
Į seklių akiratį buvo patekę ne tik žurnalisto vasarnamį Druskininkuose prižiūrėjusi garbaus amžiaus moteris, bet ir autoserviso, į kurį jis atvarydavo savo mašiną apžiūrai, darbuotojas. Sekliai persekiojo ir kelis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos verslininkus. Jų namuose atliko kratas, iš nešiojamųjų kompiuterių išėmė visus duomenis.
Sekliai bet kokia kaina siekė surasti informatorių, todėl buvo įsilaužta net į minėtų asmenų elektroninio pašto dėžutes.
Pats A. Lekavičius buvo apklausiamas, kaip jis sakė, bemaž dešimt kartų.
Į kelias apklausas centrinėje STT būstinėje, Vilniuje, pernai rudenį buvo iškviesti net visiškai nieko bendra su informacijos apie „Snorą” nutekinimu ar paskleidimu neturėję portalo balsas.lt darbuotojai – viena iš redaktorių ir žurnalistas.
Per minėtas apklausas STT sekliai visaip mėgino sukti uodegas teiraudamiesi apie ryšius ir galimus bendradarbiavimo metodus su A. Lekavičiumi, apie kitus asmenis ir aplinkybes, kurie bent šiek tiek esą galėjo turėti žinių apie paslaptingąjį informatorių.
Vis dėlto taip ir liko neaišku, kodėl būtent portalo balsas.lt darbuotojus buvo mėginama „pritempti” prie šios skandalingos, tačiau vis dar neištirtos informatoriaus paieškos istorijos.
Ekstradicijos svarstymas vėl atidėtas
Antradienį vakare tik kelios mūsų šalies žiniasklaidos priemonės šykščiai informavo apie Londone teisme įvykusį parengiamąjį posėdį dėl turto pasisavinimu įtariamų buvusių bankrutavusio, o kai kada susidaro įspūdis, kad gal ir tyčia sužlugdyto „Snoro” banko vadovų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko perdavimo Lietuvai bylos.
Tačiau Vestminsterio magistrato teismas nusprendė bylą atidėti iki rudens.
Anksčiau buvo planuota, kad bylos nagrinėjimas turėjo prasidėti liepos 7-ąją ir kasdien vykti 10 dienų. Tačiau britų teisėjai bankininkams vėl suteikė progą atsipūsti, šį kartą – iki rudens. Verta pastebėti, kad tai jau ne pirmas kartas, kai atidedamas bankininkų ekstradicijos svarstymas. Manoma, kad tai nėra atsitiktinumas, o buvusių „Snoro” vadovų nusamdytų profesionalių advokatų nuopelnas.
Londone netyla kalbos, kad V. Antonovui ir R. Baranauskui atstovauja teisininkai iš vienos brangiausiai mokamų bei geriausius profesionalus sutelkusių advokatų kontorų visoje Jungtinės Karalystės sostinėje.
Kaip jau skelbta, pagrindinis „Snoro” akcininkas V. Antonovas ir banko valdybos pirmininkas R. Baranauskas Lietuvoje pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu ir dokumentų klastojimo.
Lietuva dar 2011-ųjų pabaigoje dėl V. Antonovo ir R. Baranausko yra išdavusi Europos arešto orderį. Lietuvos generalinė prokuratūra buvusiems „Snoro” akcininkams yra pateikusi įtarimus pasisavinus apie 1,7 milijardo litų žlugusio banko turto.
Kai kurie buvusių „Snoro” akcininkų artimiausios aplinkos žmonės portalui Balsas.lt netikėtai užsiminė, kad gali nutikti ir taip, jog V. Antonovas ir R. Baranauskas nebus išduoti mūsų šalies teisėsaugai, nes tai beprecedentis atvejis. Be to, Londonas nuo naujojo tūkstantmečio pradžios garsėja kaip pasaulio oligarchų užribis. Šiame pasaulio didmiestyje ir jo apylinkėse net 13 metų sėkmingai išgyveno skandalingasis Rusijos pabėgėlis oligarchas Borisas Berezovskis, paslaptingai miręs šių metų kovą.
Tad ekonominio detektyvo siužeto verta „Snoro” istorija tęsiasi.
