Niekaip nesibaigiantį sniegą keiksnoja kelininkai, neišvažiuojamus kiemus ir kelius – vairuotojai, o štai druskos tiekėjai, sniego valytojai, prekybininkai ir kai kurie kiti verslininkai trina rankomis.
Druskos kalnai
Štai Kelių direkcijos kelininkai per gruodį išbarstė apie 45 tūkst. tonų druskos. „Tai yra apie 60 proc. keturių penkių mėnesių norma. Įprastai daugiau nei 10 tūkst. tonų per gruodį nesunaudojame„, – sakė Kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vadovas Henrikas Jurkuvėnas.
Panaši padėtis ir Vilniaus gatves valančioje bendrovėje „Grinda“. Anot jos vadovo Algimanto Vilūno, per tris gruodžio savaites buvo išbarstyta 7 tūkst. tonų druskos, jos pritrūkus ant gatvių iki Naujųjų metų atgulė 13 tūkst. smėlio ir druskos mišinio. O standartinė metinė druskos sąnaudų norma bendrovėje būdavo apie 15 tūkst. tonų druskos ir tiek pat kubinių metrų smėlio druskos mišinio.
Smarkiai išaugus paklausai, druskos tiekėjai ne visada spėja aprūpinti savo klientus. Ir Kelių direkcija, ir „Grinda„ druskos perka iš Baltarusijos ir už toną moka nuo 130 iki 150 litų. Ten pat apsiperka Vokietija, Danija ir moka greičiau bei brangiau, todėl suprasti, kam teikiamas prioritetas, nesunku.
„Vilnius vėluoja mokėti, o vokiečiai greitai sumoka. Tačiau pagrindinis dalykas – ne druskos, o vagonų jai parvežti trūkumas“, – teigė A. Vilūnas. „Grindai„ druską teikia Vilniaus miesto savivaldybės konkursą laimėjusi „Arvi“ grupei priklausanti „Baltkalis„, tačiau su jos atstovais redakcijai susisiekti nepavyko.
Kelininkai nemažai atseikėja ir degalų pardavėjams – dėl ilgesnių darbo valandų gerokai padidėjo ir kuro sąnaudos.
Nespėja kasti
Be druskos prekeivių, išaugusia paklausa džiaugiasi ir privačios bendrovės, užsiimančios sniego valymu. Bendro naudojimo gatves ir šaligatvius valo savivaldybių konkursus laimėjusios bendrovės, tačiau kitų objektų savininkams tenka verstis kaip išmano.
„Palyginti su pernai, paklausa išaugo kokius penkis kartus. Nespėjame, paromis dirbame, žmonės krinta iš nuovargio“, – aiškino Kaune sniego valymu užsiimančios bendrovės direktorius Algirdas.
Anot jo, paslaugas dažniausiai perka bendrovės, tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį, kad daugelis Lietuvos pastatų tokiems sniego kiekiams yra nepritaikyti. „Pastatyta lyg Afrikos sąlygomis. Konstrukcijos neatlaiko, vanduo bėga į namus, gadina apdailas„, – aiškino jis.
Jo bendrovė sunkiasvorę techniką valyti sniegui nuomojasi iš žiemą daug užsakymų neturinčių statybų bendrovių, todėl iš didelio kritulių kiekio uždirba ir pastarosios.
Kastuvų badas
Iš sniego nemenkai pasipelno ir prekybininkai. Pastaruoju metu gyventojams nusprendus patiems susitvarkyti su sniegu kiemuose teko nusivilti – praėjusią savaitę daugelyje prekybos centrų trūko kastuvų ar buvo likę tik brangūs modeliai. „Palink“, valdančios prekybos centrus „Iki“, atstovas spaudai Valdas Lopeta pasakė, kad per praėjusią žiemą buvo parduota apie 800 kastuvų, o šiemet vien per gruodį – 3 tūkst.
„Rimi Lietuvos„ atstovė spaudai Jovita Bagdonaitė sakė, kad jos atstovaujamame prekybos centrų tinkle patys populiariausi ir pigiausi kastuvai išparduoti dar gruodžio pradžioje. Kai kuriose „Maximos“ tinklo parduotuvėse kastuvų taip pat trūksta nuo gruodžio vidurio. „Gruodį per dieną buvo parduodama po kelis šimtus kastuvų. O prieš šventes jų skaičius viršijo daugiau nei tūkstantį„, – sakė „Maximos“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.
Prekybininkai atkreipė dėmesį, kad keliais procentais išaugo ir valgomosios druskos pardavimas – ja žmonės barsto šaligatvius ar laiptus.
Šiltai rengtis neskuba
Tiesa, sniegas neprivertė lietuvių pasirūpinti šiltesniais drabužiais – jie ir toliau laukia akcijų ir išpardavimų. Anot L. Muižienės, šiemet parduodama penktadaliu daugiau pirštinių ir 4 proc. žieminių galvos apdangalų.
„Rimi„ net trečdaliu daugiau parduodama įvairių žiemos sporto prekių – ypač populiarios Lietuvoje gaminamos rogutės. Taip pat dėl nepalankių orų trečdaliu daugiau parduodama automobilių langų skysčio.
FAKTAI:
Žiema Lietuvoje
Pūga, trunkanti 7 valandas, Lietuvoje sezono metu vidutiniškai siautėja 18 kartų.
Pusę paros trunkanti plikšala užklumpa 25 kartus.
4 valandų trukmės, su 5–15 mm ledo sluoksnio lijundra pasireiškia 8–20 kartų.
Per metus temperatūra iš teigiamos į minusinę pereina 60–80 kartų ir 3–4 mėnesius laikosi žemiau nulio.
Anot „Grindos“ vadovo Algimanto Vilūno, gruodį pasireiškė didžioji dalis šių reiškinių.
