Toks Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos atstovų sprendimas nustebino Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narius, kurie trečiadienį aiškinosi, kodėl minėtoje gimnazijoje šiemet įvyko dvi savižudybės.
Pasipriešino bendruomenė
Gimnazijos bendruomenė pagalbos iškart kreipėsi Marijampolės pedagoginės psichologinės tarnybą. Tačiau sulaukė netikėto sprendimo būdo. Sausio 13-ąją, nusižudžius Sangrūdos gimnazijos abiturientei krizių valdymo grupė nusprendė, kad pirmiausia mokykloje būtina užtikrinti ugdymo procesą, nepaisant to, kad tą dieną vyko merginos laidotuvės.
Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Joletos Norkienės teigimu, taip elgiantis remtasi patvirtintomis rekomendacijomis.
„Mes kaip pedagogai turime turėti savo poziciją dėl savižudybės, tai nėra natūrali mirtis. Mes turime formuoti požiūrį į savižudybę“, – tokį sprendimą aiškino J. Norkienė. Ji pripažino, kad toks sprendimas išprovokavo konfliktą gimnazijoje.
Balandžio 1 dieną šioje mokykloje nusižudė antras abiturientas. Tuomet mokykla į pagalbą jau kvietė psichologus iš Vilniaus. Po komiteto posėdžio Sangrūdos gimnazijos direktorė Vida Šalčiuvienė portalui tv3.lt sakė, kad bendruomenė sukrėsta iki šiol. „Vis dar sunku kalbėti apie tai, jaučiamės sukrėsti, o po šiandienos viską vėl išgyvename“, – sakė V. Šalčiuvienė.
M. Majauskas: įvyko klaikus nesusipratimas
Būtent taip psichologinės tarnybos reagavimo būdą įvertino Seimo narys Mykolas Majauskas.
„Posėdyje išgirdome, kad buvo vadovautasi ŠMM rekomendacijomis, bet tikrai manau, kad tos rekomendacijos, morališkai ir moksliškai pasenusios. Be to, ir interpretacija, mano supratimu, buvo tikrai klaiki. Neleist bendruomenei gedėti. Tokia stadija yra klaikus nesusipratimas, didelė klaida buvo padaryta.
Dabar pedagoginės psichologinės tarnyba kartu su ŠMM bei Krizių įveikimu centru, turi įpareigojimą atnaujinti rekomendacijas ir parengti labai aiškų algoritmą, kaip reikia reaguoti po tokio tragiško įvykio ugdymo įstaigoje ir iš naujo peržiūrėti tas visas rekomendacijas, kad tokių klaikių interpretacijų daugiau nebūtų.
Nors po pirmo atvejo buvo atvykusi PPT, praėjus kažkiek laiko, įvyko antra tragedija. Aš nesiimčiau vertinti, ar tai galėjo būti rezultatas, bet akivaizdu, kad krizė nebuvo suvaldyta. Todėl matome dabar tokias pasekmes. Tikrai negaliu vertinti, koks tas ryšys tarp jų yra. Bet klaidų, akivaizdu, buvo“, – sakė M. Majauskas.
L. Slušnys: iš savižudybių politikos daryti negalima
Kalbėdamas apie tarnybos siūlymą nedalyvauti laidotuvės, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys svarstė, kad sunku kalbėti, nežinant visų jų motyvų.
„Gedėjimo drausti negalima ir neįmanoma, juolab, tai jausmas. Visgi, aš drausčiau kažkokį perdėtą garbinimą, sulyginimą su euforija, didvyriškumo demonstravimą. Ėjimą į laidotuves drausti – tai iš vis nesuprantama. Tai geriau yra pakalbėti po jų, pasiaiškinti. Nežinau, iš kur ta rekomendacija yra atsiradusi. Mano manymu, tai yra neišmintinga. Manau, pati savižudybė užveda patį mechanizmą, neretai būna, kai pasikartoja viena po kitos toje pačioje vietoje. Tai vadinama indukciniu veiksmu. Jinai padarė, kažkas nebuvo iki galo atidirbta, pastebėta ir kitas žmogus vėl tą patį padaro.
Skaudi ši istorija, bet manau, kad jie susitvarkys, nemažai specialistų ten dirba. Nežinau, ar įmanoma tam visiškai užkirsti kelią. Juolab, savižudybė nėra vienas atskiras elementas. Be to, nemanau, kad reikėtų tik kaltų ieškoti šiuo atveju. Tiesiog šiuo atveju buvo kažkas praleista, ne viską įmanoma padaryti ir viskam užeiti už akių.
Juk ne vienas žmogus dirbo. Tarnyba davė rekomendacijas, o kaip toliau buvo įgyvendinta? Juk toliau žmonės dirbo, o kaip ir kiek – nebuvo ištirta. Kaltinimais kelio sau nepalengvinsime. Nemanau, kad šiandien, kai prarasti žmonės, turim dar galvas kirsti? Iš savižudybių politikos daryti negalima“, – tikina L. Slušnys.
Psichiatras įvardino ir kitą didelę problemą – specialistų trūkumą. Pasak jo, niekas nenori eiti dirbti už tokias algas. Todėl tokius vieniems kitų kaltinimus, jis vadina tuščiu reikalu.
Priežasčių kur kas daugiau
Viešosios įstaigos „Krizių įveikimo centras“ direktorė Simona Glodenienė teigė, kad jų komandos tikslas nebuvo vertinti prieš tai dirbusios tarnybos veiksmų. Visgi, rekomendaciją dėl laidotuvių vadina nesusikalbėjimu ar netinkama interpretacija.
„Šiuo atveju, manau, kad rajonuose yra nedaug psichologų, o ir šiuo atveju važiavo į tą gimnaziją vos viena. Todėl labai didelį krūvį tas žmogus patiria. Juolab, tie specialistai vadovaujasi prieš beveik dešimt metų parašytais vadovėliais, kaip spręsti krizines situacijas.
Netgi respublikos mastu jiems jokie nauji, papildomi mokymai ir kvalifikacijos kėlimai nebuvo vykdomi. Tai žinių neatnaujinimas, per dideli krūviai ir specialistų trūkumas, ypač rajonuose, yra rimtos sisteminės bėdos. Kurias reikia spręsti, norint gerinti psichologinės pagalbos teikimą.
Tačiau net nedrįsčiau sakyti, kad gali būti ryšys tarp tarnybos darbo ir antros savižudybės. Bendruomenė, aišku, yra įsijautrinusi, kaip ir bet kuri būtų po tokių įvykių. Jie kelia klausimus ir ieško atsakymų bei pagalbos. Svarbu, kad jie siekia kuo daugiau prevencinio darbo padaryti ir kuo daugiau kalbėtis“, – kalbėjo S. Glodenienė.
Pasak jos, reikia tobulinti sistemą, skiriant dėmesį ne tik rekomendacijų rengimui ar atnaujinimui, bet pačių specialistų rengimui, pritraukimui. Nes priemonių yra, o reikia specialistų.
