„Žinote, egzistuoja tiesioginės priežastys ir fundamentaliosios. Šiuo atveju tiesioginė kilusių neramumų priežastis yra palestiniečių rinkimai. Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas nusprendė atidėti parlamento ir prezidento rinkimus.
Prezidento pareigas jis eina jau 16-tus metus. „Hamas“ siekia jį nugalėti, bet M. Abbasas neleidžia jiems dalyvauti. Taigi siekdama perimti atstovavimą visiems palestiniečiams „Hamas“ apsisprendė parodyti, jog gali leisti raketas į Izraelio teritoriją. Tai tiesioginė priežastis. O esminė priežastis ta, kad „Hamas“ tiesiog yra teroristinė organizacija, kurios siekis – sunaikinti Izraelį“, – portalui Tv3.lt teigė M. Orenas.
Palestiniečių prezidentas M. Abbasas gegužės mėnesio pradžioje išties paskelbė atidedantis gegužę turėjusius įvykti parlamento ir liepos mėnesio prezidento rinkimus. Naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad taip padaryta dėl vidinių nesutarimų M. Abbaso vadovaujamoje „Fatah“ partijoje bei dėl to, kad nebuvo aišku, ar Izraelis leis rinkimuose balsuoti Rytų Jeruzalės palestiniečiams.
Naujienų agentūra taip pat pažymėjo, kad patys palestiniečiai mano, jog rinkimai atidėti dėl kur kas žemiškesnių priežasčių – tai yra baimės, jog „Fatah“ pralaimės rinkimus „Hamas“, kaip tai nutiko 2006 metais Gazos ruože.
Šiuo metu Gazos ruožą valdo „Hamas“, o Vakarų krantą – „Fatah“. „Hamas“ teroristine organizacija laiko Izraelis, JAV ir Europos Sąjunga.
Izraelyje – nestabili politinė padėtis
Pasak pašnekovo, „Hamas“ įžvelgė galimybių langą veikimui, nes pačiame Izraelyje politinė padėtis taip pat nepavydėtina. Ilgamečiam premjerui Benjaminui Netanyahu po parlamento rinkimų nepavyko suformuoti Vyriausybės, todėl Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas estafetę perleido kitam kandidatui, centristinės partijos pirmininkui Yairui Lapidui. Jeigu Y. Lapidas nesuformuos Vyriausybės, Izraeliui gali grėsti penkti parlamento rinkimai per pastaruosius dvejus metus.
„Manau, „Hamas“ suprato, kad Izraelis neturi stabilios Vyriausybės, ir tai sugundė pasinaudoti situacija“, – sako M. Orenas.
Paklaustas, ar vis tik pagrindinė palestiniečių priešinimosi priežastis nėra Izraelio politika Vakarų krante, leidžianti plėsti žydų nausėdijoms ir kurianti joms infrastruktūrą, bet apeinanti palestiniečių gyvenvietes, pašnekovas pažymėjo, kad Izraelio dangų raketų lietumi nušvietė ne Vakarų kranto palestiniečiai, bet „Hamas“ iš Gazos ruožo.
„Aš sakyčiau, kad tai karas su „Hamas“, o ne su palestiniečiais Vakarų krante“, – teigia M. Orenas.
Izraelis iš Gazos ruožo pasitraukė 2005 metais, o po metų rinkimus laimėjo „Hamas“. Nuo to laiko tarp Izraelio ir Gazos ruožą valdančios „Hamas“ kilo jau trys dideli konfliktai – 2009, 2014 ir 2021 metais.
M.Orenas: turime rinktis tarp gero įvaizdžio ir civilių gyvybių
Gazos ruožas ribojasi su Egiptu ir Izraeliu, vieną pakrantę skalauja Viduržemio jūra, tačiau pats ruožas yra iš esmės užblokuotas, nes Izraelis kontroliuoja Gazos ruožo sienas, pakrantės liniją ir oro erdvę, siena su Egiptu kartais atveriama, kartais užveriama. Dėl tokių ribojimų tarp Egipto ir Gazos ruožo veikia požeminių kontrabandos tunelių tinklas.
„Jeigu Izraelis nekontroliuotų ruožo oro edvės, jie pas mus atsiųstų bombas dronais. Patikėkite, tai nuolat išbandoma. Izraelis kontroliuoja ir jūros liniją, nes jeigu nekontroliuotų, šaudmenys būtų paleidžiami iš jūros. Ir mes tai darome tikrai ne dėl to, kad mums patinka, bet dėl to, kad norime gyventi. Esame suvereni žydų valstybė, norime išsaugoti savo gyvenimą. Kartais tai kontraversiška, bet mums tenka rinktis tarp siekio apsaugoti civilius gyventojus ir gero įvaizdžio spaudoje. Mes renkamės saugoti žmonių gyvybes“, – teigia M. Orenas.
„Dažnai teigiama, kad Gazos ruožas labai neturtingas, kad neturi įrengę slėptuvių nuo smūgių iš oro, neturi vandens, bet kažkodėl „Hamas“ turi pinigų pastatyti šimtus kilometrų slaptų tunelių po žeme, turi pinigų tūkstančiams raketų. Ir taip yra todėl, kad „Hamas“ prioritetas nėra tarnauti palestiniečiams, jų prioritetas visai kitas“, – sako M. Orenas.
Izraelio oro erdvę saugo „Geležinis kupolas“
M. Orenas pripažįsta, kad nuolatiniai palestiniečių konfliktai su Izraeliu kyla iš jų siekio turėti nepriklausomą valstybę, bet, jo teigimu, pagrindinė kliūtis yra palestiniečių nenoras pripažinti Izraelio ir jo teisės egzistuoti Artimuosiuose Rytuose.
Vis tik dviejų valstybių sprendinys reikalauja Izraeliui išlaikyti sienas iki 1967 metų Šešių dienų karo, bet su tuo nesutinka Izraelis.
Primenama, kad neramumai Izraelyje iš pradžių kilo dėl priverstinio palestiniečių šeimų iškeldinimo iš namų Sheikh Jarrah rajono rytinėje Jeruzalėje. Palestiniečiai teigia besijaučiantys išstumiami iš savo namų ne tik rytinėje Jeruzalėje, bet ir Vakarų krante, kur žydų naujakuriai apsigyvena nausėdijose, jiems aptarnauti kuriama infrastruktūra, keliai, nors pagal tarptautinę teisę okupacinė jėga neturėtų apgyvendinti okupuotos teritorijos. Pastarasis iškeldinimas iš Sheikh Jarrah rajono sukėlė protestų bangą Jeruzalėje, kuri išvirto į palestiniečių susidūrimus su Izraelio policija.
Izraelio pusė teigia, kad, teismo nutarimu, diskusijų objektu tapę namai Sheikh Jarrah rajone originaliai buvo įsigyti žydų, todėl teisiškai yra jų nuosavybė.
Į konfliktą Gazos ruožą valdanti „Hamas“ įsijungė vėliau: pareiškė, kad atakuos Izraelį, jeigu policija nepaliks protestuotojų ramybėje, ir kiek vėliau savo grasinimus įgyvendino.
„Hamas“ nuo praėjusio pirmadienio į Izraelio teritoriją paleido apie 3000 raketų, tačiau Izraelio oro erdvę saugo vadinamasis „Geležinis kupolas“ – mobili oro gynybos sistema, leidžianti išvengti didelių civilių gyventojų aukų ir galinti perimti apie 90-95 proc. raketų. Izraelis Gazos ruožą atakavo iš oro, tačiau iki šiol buvo vengiama sausumos operacijų.
