„Į viską reikėtų žiūrėkite kompleksiškai: dažniausiai problema nėra tik matymasis su vaikais ar tik alimentų nemokėjimas. Viena problema dažnai skatina kitą: dažnai atsitinka taip, kad, jeigu vienas iš tėvų nemoka išlaikymo, kitas neleidžia matytis su vaikais ir tokiu būdu daromas spaudimas kitam tėvui, kad būtų mokamas išlaikymas ar gaunama kitokia turtinė nauda. O tai yra neteisėta: vaiko išlaikymas yra tėvų pareiga, o matymasis su juo – teisė“, – tv3.lt kalbėjo Š. Vegys.
Stresas vaikui
Antstolė Brigita Palavinskienė nurodė, kad alimentai neretai tampa šantažo priemone, vadovaujantis principu „jeigu nori matytis su vaiku – susimokėk“.
„Jeigu tu nemoki, vėluoji ar, alimentus gaunančios pusės akimis, per mažai moki, dažnai tie vaikai pradeda sirgti ypač tomis dienomis, kada reikia matytis su kitu tėvu ar mama. Tokioje situacijoje teismo keliu nustatoma tvarka gaunamas dokumentas, kuris paskui atsiranda antstolių kontoroje ir antstolis turi įgyvendinti teismo sprendimą, ir tau jau yra problema“, – kalbėjo antstolė.
Š. Vegys sako, kad, kuomet dėl susitikimų su vaiku turi įsikišti antstolis, tai tampa papildomu stresu vaikui – jis visiškai nesupranta, kodėl pas jį į namus ateina ne tik susitikti norintis tėtis ar mama, bet dar ir svetimas žmogus – antstolis.
„Pirmiausia teismas nustato matymosi tvarką – pavyzdžiui, kas antras savaitgalis ir pan. Pageidautina, kad tėvai dėl to susitartų geranoriškai. Jeigu tai vyksta, viskas džiugu. Jeigu tai neįvyksta, tuomet viena iš šalių, mananti, kad jos interesai pažeisti, kreipiasi į antstolį, kad šis, pagal teismo sprendimą, padėtų tėvui įgyvendinti savo teisę.
Ką daro antstolis? Jis informuoja abi šalis apie tai, ką reikėtų daryti, kartais dalyvauja ir advokatas ir tokio žingsnio neretai pakanka, kad viskas išsispręstų. Tačiau kartais būna taip, kad tėvai negirdi vienas kito arba vienas geranoriškas, kitas nelabai – tuomet antstolis turi su vienu iš tėvelių į šeimą pasimatymui skirtu metu ir bent jau užfiksuoti tokį atvejį, ar pavyko pasimatyti su vaiku, ar nepavyko.
Tada ir atsitinka tas nemalonus atvejis, kai į duris skambina nepažįstamas žmogus. Būna taip, kad antstolis, atvykęs su vienu iš tėvų į šeimą, „pabučiuoja duris“ – nieko nėra namie. Tuomet fiksuojama, kad vaiko pamatyti nepavyko“, – ilgas ir sudėtingas procedūras pasakojo B. Palavinskienė.
Pašnekovė nurodė, kad vėliau, užfiksavus tam tikrą kiekį nepavykusių pasimatymų, galima kreiptis į teismą, tačiau procesas čia yra ilgas ir sudėtingas, o labiausiai dėl to kenčia vaikai. Kartais, kalba ji, tėvai nemato vaikų po kelis ir daugiau mėnesių, nes jis lankymo dienomis vis „suserga“ – o jeigu gydytojo raštelis yra, sunku kažką pakeisti.
Už vaikus moka močiutės
Antstolė nurodė ir netipiškų bei liūdnų atvejų – kartais už savo nemokančius alimentus sūnus moka močiutės, minančios antstolių koridorius.
„Močiutės išgirsta, kad už alimentų vengimą jos sūnų gali pasodinti į kalėjimą (nes jau yra už tai numatoma baudžiamoji atsakomybė – red.) ir to išsigandusios pačios ima mokėti alimentus. Jos nori dengti sūnaus skolas, nes joms yra gėda, jos jaučia kaltę už savo sūnus“, – kalbėjo B. Palavinskienė.
Blogi ne tik vyrai
Ji taip pat pabrėžė, kad tikrai nėra taip, jog visi tėvai ar visos mamos blogos – nesąžiningųjų ar norinčių atkeršyti buvusiam sutuoktiniui pasitaiko ir tarp vyrų, ir tarp moterų.
„Mūsų visuomenėje yra toks stereotipas, kad vaikai po skyrybų lieka su mama, o alimentus būtinai mokės tas „blogas“ tėtis. Tai dabar ta situacija keičiasi ir persipina, tad lyties klausimo geriau čia neakcentuoti“, – kalbėjo B. Palavinskienė.
Nerenka čekių
Problemos, pasakoja pašnekovai, su vaikų išlaikymu po skyrybų kyla ir tuomet, kuomet vienas iš tėvų, kuriam priteista mokėti alimentus, išlaiko vaiką ir kitomis formomis – perka jam daiktus, keliones ir pan., tačiau čekių nerenka.
„Po to kitas nesąžiningas tėvas ar motina tai panaudoja teisme, formaliai prašo priteisti tas sumas ir įsiskolinimus, ir galima prašyti sumų už tris praėjusius metus. Tuo atveju, jeigu žmogus kreipiasi į teismą, dažnai paprašoma priteisti sumą už tris praėjusius metus, nors dažnai tau gali pritrūkti įrodymų, kur tu ką vaikui pirkai per tuos trejus metus“ – pasakoja Š. Vegys.
B. Palavinskienė priduria, kad dažnai tėtis vežasi vaikus atostogų keliskart per metus, tačiau vis tiek teisme iš jo prašoma priteisti išlaikymą už tuos metus.
Įkalinta namuose
Pasitaiko ir tokių atvejų, sako antstolė, kai mamos sąžiningai nori užtikrinti tėvams sąlygas matytis su vaiku, tačiau tėvai patys neateina, o mamos būna priverstos jų laukti ir nervintis.
„Turėjau tokią įdomią situaciją: mama augina vaiką su negalia, kuris su tėčiu turėjo matytis kas kažkelintą savaitgalį. Tvarka buvo nustatyta labai keistai: tėtis galėjo atvykti pas sūnų šeštadienį nuo 9 ryto iki 18 val. vakaro. Įsivaizduokit – ateina vasara, atostogų metas, gražus oras, o ta mama su vaiku visą šeštadienį turi praleisti namie ir laukti tėčio, kuris galiausiai taip ir nepasirodo, o į telefono skambučius nereaguoja. Taip ji tvarkingai pralaukė kelis mėnesius, o jis nė karto taip ir nepasirodė.
Tada ji kreipėsi į antstolę užfiksuoti faktą, kad tėtis nelanko. Tai savaitgalį važiavau pas ją kelis savaitgalius, kas tai moteriai reiškė papildomas išlaidas, ir užfiksuodavau kelis kartus per dieną, kad tėčio nėra. Taip moteris galų gale galėjo užsitikrinti, kad tikrai tėtis nelanko vaiko ir tik tada jie galėjo kreiptis į teismą prašydami tą tvarką panaikinti,“, – pasakoja B. Palavinskienė.
Atostogų derinimo vargai
Vilnietis Dalius tv3.lt papasakojo, kad jo didžiausias vargas yra susiderinti su buvusia žmona (tiksliau, su kuria dar skiriasi ir šiuo metu), kada jis gali pasiimti savo vaikus per atostogas: ką tik vyras bepasiūlytų, žmona sako, kad tas laikas netinka.
„Kas antrą savaitgalį, kaip teisms yra nustatęs, man pavyksta pasimatyti su vaikais, problema yra dėl vasaros. Noriu vaikus išsivežti į užsienį – kiekvienais metais vežuosi trims savaitėms – tačiau žmona nenori jų man duoti tokiam laikui. Labai sunku suderinti datas. Klausiu: „gal tada?“, sako „ne, tada aš planuoju“, tada siūlau kitą laiką – ir vėl atsiranda problemos. Kaišioja man pagalius į ratus“, – kalba vyras.
Dalius sako daug kartų bandęs su ja daug kartų atvirai kalbėtis, tačiau susitarti nepavyko. Pasak jo, taip vyksta dėl to, jog jie skyrybų byloje nesitaria dėl turto pasidalinimo.
„Esmė yra turto dalybos. Kai tik aš teisme kažko nesutinku dėl turto, iškart kišami vaikai, nes ji žino, kiek man vaikai reiškia, kiek aš pasiruošęs dėl jų padaryti, dėl to šita korta ir naudojama.
Iš pradžių, dar prieš teismą, galvojau, kad pavyks susitarti draugiškai. Buvo pas mus nemažas butas senamiestyje, tai iš jo išsikėliau ir galvojau palikti jai tą butą, bet paskui, geriau pagalvojęs, nutariau pusė palikti jai, o pusė užrašyti vaikams – sau nieko nepasilikti. Ji su tuo nesutiko, tai ir prasidėjo teismai“, – sakė Dalius.
Vilnietis teismų duris dėl skyrybų ir vaikų laiko pasidalinimo varsto jau pusantrų metų – tik prieš savaitėlę, dalinasi jis, jam pavyko teisminiu keliu išsireikalauti, kad būtų nustatytos konkretūs laikai, kada jis gali matytis su vaikais švenčių ir atostogų dienomis, o vasarą jam priklausys konkretaus mėnesio dvi savaitės.
„Šiomis dienomis rašysiu jai prašymą, kad duotų man vaikus, tai nežinau, ką ji atsakys“, – pasakojo Dalius.
Štai tokie tie vilniečio vargai – ir jis tikrai toks ne vienintelis.
