E. Žilinskas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad idėja įkurti tokio tipo privačią kliniką kilo jau seniai, kai pačiam akis į akį teko susidurti su žmonos liga. Jis sako puikiai žinantis, kiek nežinomybės kyla diagnozavus ir gydant onkologinę ligą.
Dėl šios priežasties lapkričio mėnesį duris atvėrusios „Šiuolaikinės onkologijos klinikos“, kuri pasitinka su šūkiu „Nepasiduok“, tikslai – suteikti pacientams galimybes, kurių pirmajai žmonai susidūrus su liga Egidijus pasigedo.
Po gimdymo – žinia apie vėžį
Kad Kristina serga vėžiu, šeima sužinojo kone iškart po gimdymo. Egidijus pasakoja, kad pirmosios žmonos nėštumas buvo sklandus, vaisius vystėsi puikiai, kai netikėtai prasidėjo gimdymas.
Skubiai nuvykus į klinikas, medikai negalėjo paaiškinti priežasties, kodėl gimdymas prasidėjo anksčiau. Subrandinus plaučius, vasario 6 dieną, pusantro mėnesio anksčiau nei numatyta (sūnus turėjo gimti pačioje kovo mėnesio pabaigoje), atlikus Cezario pjūvio operaciją, pasaulį išvydo Dominykas.
Sūnus buvo kiek mažesnis, svėrė netoli dviejų kilogramų, bet buvo sveikas ir stiprus – inkubatoriuje praleido vos dieną. „Dabar jis jau stiprus vaikinas, 10 metų, 153 cm – didelis, stiprus vaikis“, – šypteli Egidijus.
Dominykas stiprėjo, tačiau Kristinos sveikata vis silpo, ji niekaip neatsistatė, ženkliai nukrito hemoglobino kiekis. Didžiausią nerimą sukėlusį ženklą pastebėjo Egidijus: nešdamas basoną pamatė, kad pirmosios žmonos išmatos – juodos spalvos.
„Gydytojai iš karto sureagavo, kad tai kraujas, dar naktį atliko gastroskopiją, paėmė biopsiją. Po kelių savaičių atėjo atsakymas, kad jai trečios stadijos mišrus piktybinis skrandžio vėžys. Vasario 6 dieną gimė Dominykas, o jau kovo 5 dieną jai klinikose pašalino skrandį“, – prisimena E. Žilinskas.
Gyvybė užgeso vos 30-ies
Kai susirgo, Kristinai buvo 28-eri. Pašnekovas atvirai sako – buvo daug pasimetimo, nežinojimo, kokių veiksmų imtis ir kokio šiaudo griebtis.
Koją kišo ir didžiulės eilės pas medikus, nes laikas sergant onkologine liga, kaip sako Egidijus, yra ir dovana, ir didžiausias priešas. Dovana – kad gali gyventi, tačiau priešas, nes reikia skubėti.
„Susidūrėme su daug nežinomybės, nesklandumų: nežinojome, kur kreiptis, ką daryti. Kaune besigydant kilo daug problemų, didelė betvarkė, todėl išvažiavome gydytis į Klaipėdą.
Medikai dirba pagal protokolą, siūlo tik nemokamą gydymą, kuris yra taikomas Lietuvoje, o dabar, kai tuo domiuosi, jis yra dešimtmečiu atsilikęs nuo Europos Sąjungos, mes esame trečia nuo galo valstybė Europos Sąjungoje pagal kompensuojamų vaistų prieinamumą.
Situacija yra labai prasta ir pagalbą buvo labai sunku gauti, nes sergančiųjų skaičiai dideli, gydytojų mažai ir nėra įvairiapusės pagalbos“, – dalijosi Egidijus.
Jauną organizmą liga alino ir naikino, su gera medikų priežiūra Kristina išgyveno nepilnai dvejus metus – ji mirė sulaukusi 30-ies metų.
Po žmonos mirties E. Žilinskas toliau palaikė ryšį su Kristiną gydžiusiu gydytoju Alvydu Česu, su kuriuo mėgaujantis gėrimu prieš ar po teatro ir gimė idėja įkurti pirmąją privačią onkologinę kliniką, kur būtų teikiama įvairiapusė pagalba.
Didelę įtaką idėjos virsmui kūnu padarė ir dabartinė žmona Sandra, kurią vyras vadina it iš dangaus atsiųstu angelu. Ji atvėrė po netekties savyje užsivėrusių Egidijaus ir Dominyko širdis ir tapo neatskiriama jų, dabar jau keturių asmenų, šeimos dalimi.
„Sandra viskam vadovauja, prižiūri ir, kaip sakau, kiekvieną pacientą pati paliečia emociškai. Žmogaus su tiek empatijos, kiek ji turi, tikrai dar reikia paieškoti.
Ji kiekvieną dieną grįžusi pasakoja, kaip buvo išgelbėta gyvybė, nes laiku suteikė pagalbą, kitą dieną – nustatė tai, ką buvo blogai nustatę gydytojai kitame mieste. Ji tuo gyvena, ji labai nori padėti žmonėms ir augina du sūnus, abudu kaip savo“, – šiltai apie žmoną kalbėjo E. Žilinskas.
Susirgus svarbi įvairiapusė pagalba
Egidijus atviras – be Sandros kažin, ar klinika išvis būtų atvėrusi duris, nes ji buvo žmogus, palaikęs kiekviename žingsnyje ir nė minutę nesudvejojusi, kad ši idėja privalo būti įgyvendinta.
„Šiuolaikinės onkologijos klinika“ Kaune duris atvėrė praėjusių metų lapkričio pabaigoje ir nors veikia dar neilgai, sulaukia daugybės besikreipiančių žmonių, kurie kreipiasi pagalbos įvairiausiais klausimais, gaubiančiais onkologines ligas.
„Mūsų svarbiausia idėja – turėti platų spektrą pagalbos elementų, nes susirgus onkologine liga svarbu ne tik chemoterapija, turi kardinaliai pakeisti savo gyvenimą nuo A iki Z: gerai maitintis, miegoti, užsiimti kvėpavimo praktikomis, lengvu sportu, nes stipraus intensyvumo sporto negalima.
Turime pačius geriausius savo srities specialistus, bet mūsų noras yra, kad pacientas, atėjęs pas mus, turėtų visas galimybes. Pirmas dalykas, kad galėtų išvengti eilių, kiek tik įmanoma. Dabar ir pas mus jau formuojasi savaitės, dviejų eilės, tad kalbiname vis daugiau gydytojų prisijungti.
Antra pusė – kad žmogus žinotų, kas jo laukia, kad jis žinotų, jei yra mokamas gydymas, kuris nors ir brangesnis, yra geresnis, bet visada gali gydytis nemokamai. Man pačiam iš patirties to trūko – taikomas konkretus gydymas, bet niekam nebuvo įdomu, ar yra naujovių, gal galima pasiūlyti kažką naujo, gal kažkur išvažiuoti.
Aš manau, kad žmogus turi turėti galimybę pasirinkti tą gydymą, kokio nori – galbūt tėvai padės, galbūt draugai, gal reikės pasiskolinti ar parduoti automobilį, bet šią galimybę reikia suteikti“, – dėstė E. Žilinskas.
Todėl vyras sako, kad dabar turi du svarbiausius darbus: padaryti viską, kad onkologiniams pacientams aukšto lygio medikamentai būtų prieinami nemokamai, antras – rasti bendrą sutarimą, kad klinika galėtų dirbti su teritorinėmis ligonių kasomis.
„To siekiame, kad žmonėms, kurie negali susimokėti, galėtume suteikti tokio paties lygio gydymą kaip ir tam, kuris gali už jį susimokėti“, – pridūrė.
Atskleidė, kiek kainuoja chemoterapija
Be to, tai – pirmoji privati klinika, kurioje įrengtas chemoterapijos dienos stacionaras, t. y., klinikoje dirbantys specialistai gali pacientams sulašinti chemoterapiją:
„Įdomus faktas, kad chemoterapija dažnu atveju net nėra labai brangi, seansas gali kainuoti 100 ar 200 eurų. Taip, yra labai retų chemoterapijų, pavyzdžiui, radiologiniais gydymo metodais taikomų, kurios tikrai labai brangios, mes jų negalime pasiūlyti ir pritaikyti pas save klinikoje šiuo metu, bet daugelis kitų yra tikrai nebrangios.
Šiuo metu vieno seanso medikamentai vidutiniškai kainuoja keletą šimtų eurų. Vis keliu klausimą: ar tai daug sergant sunkia liga? Manau, kad ne, ir lyginant su tuo, kiek išleidžiame, kad gražiai atrodytume ar skaniai pavalgytume, ši suma yra niekinė.“
Klinikoje dirba ne tik onkologinių ligų gydyme besispecializuojantys specialistai, bet ir psichologai, psichoterapeutai, mitybos specialistai.
„Medikai Lietuvoje yra aukščiausio lygio, bet krūvis yra nežmoniškas ir eilės nesuvaldytos. Kartais paklausau, kiek mūsų kolegos valdiškame sektoriuje priima pacientų per dieną, man ausys nukrenta ir plaukai pasišiaušia. Negali suteikti aukštos kokybės aptarnavimo, kai pacientui gali skirti tik 10 ar 15 minučių“, – pastebi E. Žilinskas.
Klinikoje taip pat organizuojamas paskaitų ciklas „Gyvenimo su vėžiu mokykla“, kurių metu kalbama įvairiausiomis temomis, aktualiomis sergantiesiems. Vyras pasidžiaugia – čia susirinkusieji ne tik sužino naudingos informacijos, bet ir susibendrauja vieni su kitais, buriasi bendruomenė.
„Bendruomenė yra labai svarbu. Lietuvoje vis dar egzistuoja stereotipai, kad onkologija yra liga, kurią reikia slėpti, nerašyti į e.sveikatą, niekam nepasakoti, sėdėti kamputyje ir verkti. Žmonės išsigandę, bijo sakyti artimiesiems, draugams, o bendruomenėje jie bendrauja.
Galbūt dėl kažkokių priežasčių ir išvaizda nėra tokia, kokios jie tikisi, todėl tarp bendraminčių gali laisviau jaustis, bendrauti įvairiais opiais klausimais“, – pasakojo Egidijus.
Ragina nebijoti tikrintis
Pokalbio metu vyras pasakoja ne vieną istoriją, kaip laiku suteikta pagalba vėl suteikia viltį pacientams ir pastebi, kad neretai į medikus žmonės kreipiasi per vėlai, kai liga jau pažengusi ir išplitusi:
„Kaip mano kolegos sako, laiku diagnozuotas ir sukontroliuotas vėžys yra lengviau gydomas nei cukrinis diabetas, svarbiausia ligą diagnozuoti laiku. Dažniausiai žmogus ateina jau sergantis gerokai pažengusia forma ar stadija, tada padėti yra žymiai sudėtingiau.
Todėl kviečiu visus tikrintis, nepabijoti nueiti pas aukštesnio lygio profesorius, kad jie „iškratytų“, viską patikrintų ir tada tikrai visos šios ligos yra įveikiamos.
Dabar yra daugybė žmonių, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, dirba, sportuoja, keliauja, augina vaikus ar anūkus, kas prieš kelis dešimtmečius turbūt atrodė kaip neįmanomas mokslinis pasiekimas ir piktybiniu vėžiu sergantys žmonės mirdavo per artimiausius metus ar du. Viskas pasikeitė, bet svarbiausia yra diagnostika ir laiku užčiuopta liga.“
Egidijus kviečia ne tik tikrintis, bet ir diagnozavus ligą nebijoti ieškoti pagalbos ir kalbėti apie savo patirtis – klinika ieško žmonių, kurie pasidalintų savo istorijomis, kurios motyvuotų, paskatintų pasitikrinti ir padėtų užbėgti įvykiams už akių.
