Moterys valo grindis, o vyrai krauna plytas. Moterys prižiūri vaikus darželiuose, o vyrai vadovauja didelėms korporacijoms. Tokia stereotipinė nuomonė labiausiai paplitusi tarp gyventojų. Štai, ką jie sako:
„Moteris negali eiti į statybas eiti dirbti. Nebent lengvesnius darbus išsirenka, kaip dažytojos, tinkuotojos. Čia gali būti moteris.“
„Viešbučio tvarkymas. Tai jau ten daugiau moterys dirba.“
„Aš visą laiką dirbu su moterišku kolektyvu tai vyro ten nelabai norėčiau, nes va užsiimam buhalterija tai va kažkaip nežinau.“
„Vis tiek darbas turi tam tikrus reikalavimus, tai jei žmogus gali tai atlikti, tai nėra svarbu jo lytis.“
Lyčių stereotipų studijos autoriai išanalizavę tyrimus atskleidžia faktus, kad Lietuva pagal išsilavinusių ir dirbančių moterų skaičių užima gana aukštą vietą pasaulyje. Tačiau lyderėmis tampa retos. Nuo 12 iki 25 procentų. Esą dažnai studijų diplomai taip ir nugula namų šeimininkių stalčiuose.
„Moterys po universiteto baigimo pradeda šeimas, šeimos reikalai, ji atsiduoda šeimai ir tas pristabdo karjerą“, – sako fakulteto dekanė Jelena Stankevičienė.
„Matom, kad tikrai trūksta moterų vadovaujančiose pozicijose, ten, kur yra priiminėjami sprendimai. Matėme vyriausybę be moterų. Šiuo metu seime yra apie dvidešimt procentų moterų. Tai pagal Europos sąjungą mes tikrai labai atsiliekame pagal rezultatus“, – teigia „Northern Horizon Capital“ vadovė Milda Dargužaitė.
Tyrimai rodo, kad ir atlyginimą už tą patį darbą moterys mūsų šalyje gauna ne vienodą. Moterys uždirba keturiolika procentų mažiau nei vyrai. Anot lyčių lygybės analitikų, didele dalimi tai lemia stereotipai. Savimi mažiau pasitiki, ir didesnės algos bijo prašyti pačios moterys.
„Tiki, kad jos vertos yra mažiau. Tai jos iš tikrųjų net ir neprašo daugiau. Kiti tyrimai atskleidžia, kad moterys, kurios pradeda prašyti daugiau, jos po to yra nubaudžiamos, nes vertinamos kaip arogantiškos ir savim pasitikinčiomis“, – pasakoja M. Dargužaitė.
Anot tyrėjų, lyčių stereotipai formuojasi ankstyvame amžiuje. Todėl nuo mažumės visuomenėje vaikai jau pradeda skirstyti veiklas ar pomėgius į moteriškus ar vyriškus.
„Kad jau šešių metų vaikai, mergaitės galvoja, kad jos turi rinktis žaidimus, kur reikia labai stengtis, o berniukai renkasi žaidimus, kurie skirti tiems, kurie yra labai protingi“, – kalbėjo M. Dargužaitė.
O tai, kaip suaugę elgiasi su vaikais ir kokias nuostatas jiems formuoja, esą su trenksmu vėliau atsiliepia jau jiems užaugus.
„Mes galime kiekvienas pasidaryti testą, kai mes pamatysime mažą mergaitę, mes: oi kokia tu graži, kaip tavo lėlė laikosi? – Mes pamatysime berniuką: Paaugai, o koks stiprus. Kuo tu nori būti nuotykių ieškotoju?“, – teigia lyčių lygybės analitikė Ugnė Litvinaitė.
Analitikų nuomone, stereotipai daro neigiamą poveikį ne tik karjeros siekiančioms moterims. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna skundų, kai ir patys vyrai jaučiasi diskriminuojami dėl to, kad yra vyrai.
„Pasitaiko tokių atvejų, kai į darbą nėra priimamas vyras, motyvuojant tuo, kad toks žmogus moterų kolektyve nepritaptų. Kodėl? Tai yra traktavimas dėl to žmogaus lyties“, – mano Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjas Tomas Vytautas Raskevičius.
„Čia yra viena iš tų sričių, kur esame dar mažiau pažengę, negu, kad moterų stereotipų laužyme, būtent tai, kad vyrams negalima verkti, vyrams negalima būti silpniems, vyrams neleidžiama išsikalbėti. Iš vyrų tikimasi stiprybės visais atvejais“, – pasakoja „Lyderė“ steigėja Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Asociacijos „Lyderė“ atstovai šalyje pateikę pirmąsias tokio tipo išsamias stereotipų ir moterų darbo rinkoje studijas teigia siekiantys atkreipti dėmesį į stereotipų įtaką moterims ir dėl to atsirandančius trukdžius jų karjeroje ir pasiekimams.
