Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Eglė Kazakauskaitė akcentuoja, kad klaidinga manyti, jog bet koks skausmas krūtinėje yra įspėjamasis širdies ligų ženklas, todėl kaip atpažinti skausmą, pranešantį apie pavojų ir kaip laiku pastebėti ligas, plačiau kalbamės interviu.
Ar galėtumėte išskirti vieną pavojingiausią širdies ir kraujagyslių ligą?
Dažniausia ir labiausiai nerimą kelianti širdies liga – širdies kraujagyslių aterosklerozė, pažeidžianti gyvybiškai svarbias kraujagysles – vainikines arterijas, kuriomis kraujas neša miokardui (širdies raumeniui) deguonį ir maisto medžiagas.
Šios ligos komplikacijos yra stabilioji krūtinės angina, nestabilioji krūtinės angina ir miokardo infarktas. Išskirtinis pažengusios vainikinių arterijų aterosklerozės simptomas yra krūtinės skausmas, dar kitaip vadinamas – angininiu skausmu. Vis dėlto noriu atkreipti dėmesį, kad ne kiekvienas skausmas krūtinėje įspėja apie grėsmingą ligą.
Kaip atpažinti būtent angininį skausmą? Kuo jis išskirtinis?
Angininis skausmas yra spaudžiančio pobūdžio, dažniausiai atsirandantis už krūtinkaulio fizinio krūvio metu, o nutraukus fizinį krūvį, sumažėjantis ir išnykstantis. Be to, šis skausmas trumpalaikis, trunkantis vos kelias minutes, tačiau galintis plisti ir į kairę ranką, apatinį žandikaulį ar kitas kryptis, jį gali lydėti dusulys, pykinimas, šalto prakaito pylimas ar bendras silpnumas.
Ar būna kitokio pobūdžio krūtinės skausmų nei angininis skausmas? Apie kokias ligas praneša jie?
Pirminės apžiūros metu viena svarbiausių gydytojo užduočių – atskirti, kokio pobūdžio yra paciento jaučiamas krūtinės skausmas. Pavyzdžiui, jei žmogus skundžiasi duriančiu skausmu, kuris atsiranda keičiant kūno poziciją ar giliau kvėpuojant, dažniausiai tai turėtų būti siejama su neuroraumeninėmis ligomis. Tokie nusiskundimai įprastai sumažėja nuo priešuždegiminių vaistų ir nieko bendro su širdies kraujagyslių ligomis neturi.
Pacientai taip pat neretai skundžiasi aštriu, deginančio pobūdžio skausmu, kuris paryškėja atsigulus, gali būti susijęs su maistu. Šiuos simptomus reikėtų sieti su stemplės negalavimais, padidėjusiu rūgštingumu, o negalavimus gali sumažinti specialios dietos, rūgštingumą mažinantys vaistai, tačiau, vėlgi, tai dažniausiai nieko bendro neturi su širdies kraujagyslių ligomis.
Svarbu prisiminti, kad krūtinės ląstoje yra ne vienas organas, galintis sąlygoti skausmą krūtinėje, tačiau jei skausmas yra tikrai angininis: spaudžiančio pobūdžio, atsirandantis nuo fizinio krūvio, trunkantis vos kelias minutes, tuomet reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir į gydytoją kardiologą, kuris įvertins rizikos veiksnius ir atliks tyrimus problemai išsiaiškinti.
Kokie žmonės yra rizikos grupėje dėl širdies ir kraujagyslių ligų?
Lietuvoje jau daug metų yra sėkmingai vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinė programa, kurios metu tiriami sveiki, tačiau turintys rizikos veiksnių, žmonės. Pastarieji ir turi didžiausią riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pagrindiniai rizikos veiksniai širdies ir kraujagyslių ligoms yra vyriška lytis, amžius – vyrai virš 40 metų, moterys virš 50 metų, cukrinis diabetas, dislipidemija (padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje), arterinė hipertenzija, antsvoris ir nutukimas.
Jei žmogus pagal amžių ir rizikos veiksnius atitinka išvardintus kriterijus, šeimos gydytojas jį privalo siųsti profilaktinei širdies ir kraujagyslių ligų programai vieną kartą per metus.
Kokia situacija šiandien Lietuvoje su širdies ir kraujagyslių ligomis: ar pacientai jaunėja, ar jų daugėja? Gal žmonės vis atsakingiau rūpinasi savo širdies sveikata?
Lietuvoje, kaip ir visoje Vakarų Europoje, širdies ir kraujagyslių ligos jaunėja ir, be abejo, jų daugėja. Viena iš priežasčių yra laiku atliekama ankstyva ligos diagnostika. Didelę naudą ankstyvai diagnostikai duoda profilaktinė širdies ir kraujagyslių ligų programa, kurios metu pacientai tiesiog atrenkami ir nukreipiami tolimesniam ištyrimui.
Taip pat galime pasidžiaugti labai inovatyviomis diagnostikos priemonėmis: daugiasluoksnė vainikinių arterijų kompiuterinė tomografija, širdies magnetinis rezonansas, miokardo perfuzijos scintigrafija. Visos šios priemonės leidžia neinvaziniu būdu nustatyti ligą ankstyvosiose stadijose.
Ar patys žmonės atsakingiau rūpinasi savo širdies sveikata?
Ir taip, ir ne. Pastebima tendencija, kad rizikos veiksnių dėl mūsų žalingo gyvenimo būdo daugėja, tačiau žmonės nėra linkę ne tik atsisakyti rizikos veiksnių, jie dažnai neatsakingai žiūri į gydytojo paskirtus vaistus, kurie mažina kraujospūdį ir ypač vaistus, kurie mažina cholesterolį, o kaip žinia, pastarojo padidėjimas yra vertinamas kaip vienas didžiausių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių.
Dažnai sakau, kad „cholesterolio neskauda tol, kol neįvyksta miokardo infarktas“, todėl ir vaistų vartojimas pacientams dažnai nesuprantamas. Neigiamą įtaką vaistų vartojimui turi ir klaidinga visuomenės nuomonė apie šiuos vaistus, įvairūs ore sklandantys mitai. Taigi reziumuodama galėčiau pasakyti, kad pacientai dažnai labiau nori išsitirti, tačiau mažiau pageidauja keisti gyvenimo būdą: mitybos įpročius, mažinti kūno svorį, nerūkyti, o dažnai ir nesilaiko specialisto paskirto medikamentinio gydymo rekomendacijų.
Ką galėtumėte patarti, kaip sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką? Kaip pagerinti savo širdies sveikatą?
Vienas svarbiausių ir paprasčiausių dalykų yra keisti mitybos įpročius – mažiau vartoti gyvulinės kilmės riebalų, angliavandenių, druskos. Taip pat atsikratyti nereikalingo kūno svorio, didinti fizinį aktyvumą, atsisakyti žalingų įpročių.
Taip pat labai svarbu derinti darbo ir poilsio režimus, skirti laiko kokybiškam poilsiui ir miegui. Vidinė ramybė ir harmoniją, gebėjimas tinkamai susidoroti su patiriamu stresu ar darbo krūviu yra kelias į sveikatą bendrąja prasme ir, be abejo, kardiologine. Na, o jei šeimos gydytojas ar gydytojas kardiologas jums paskiria tyrimo ar gydymo rekomendacijas, jų privalu laikytis, nes abipusis pasitikėjimas yra sėkmingo kelio į geresnę sveikatą pradžia.