Centro poliklinikos šeimos gydytoja Mantė Barzdenytė atkreipia dėmesį, jog paprastai karščio sukelto silpnumo atvejų padaugėja per ilgai besitęsiančius karščius. O dažnai dėl tokių negalavimų žmonės nesikreipia į gydytojus, nes nelaiko to rimta problema.
O štai šeimos gydytoja Elena Šukė teigia, kad pavasarį ir taip vaikų bei suaugusių organizmai jautresni, nes kasmet tokiu metu padaugėja žarnyno infekcijų. Todėl pavasarinė saulė gali sukelti rimtus negalavimus, jei į pasikeitusias temperatūras nereaguojama.
„Mes neadekvačiai reaguojame į šilumą, pavyzdžiui, lauke 25 laipsniai, o vaikai yra su šiltom kepurėm, tai neadekvati apranga ir tada pabuvimas saulėje gali duoti savo. Taip pat, jeigu galva neuždengta, galimas perkaitimas“, – paaiškina E. Šukė.
Kaip elgtis sunegalavus?
Jei aplanko silpnumas, pykinimas ar išsekimas svarbiausia atrasti vėsią vietą, būti tarp žmonių, kad esant reikalui aplinkiniai galėtų suteikti pagalbą ar praradus sąmonę iškviesti greitąją pagalbą.
„Galima kokius vėsius kompresiukus dėti ant kaktos, į pažastis ar ant kūno, kad šiek tiek atvėstų ir ramiai pabūtų žmogus, bet jau nereikia mirkti kokiose ledo voniose.
Jeigu vėmimas ar viduriavimas nesiliauja ir matoma, kad vaikas ar suaugęs negali skysčių gerti, nes iškart viską išvemia, tai jau tada reikia kreiptis į gydytojus“, – pabrėžia ji.
Nualpus ypač svarbi greita aplinkinių reakcija, kad sužinotų, ar tai trumpalaikis alpimas ir ar nualpęs žmogus atgauna sąmonę.
„Jeigu, sakysim, jau alpdamas atgavo sąmonę, tai yra toks trumpalaikis alpimas. Žmogus, kad ir truputėlį toks dezorientuotas, vis tiek turi atgauti sąmonę. Bet jeigu jis atrodo toks miegantis, neadekvatus, neatsako į klausimus, neatsibunda, neatmerkia akių, neatsako, kai klausiam, kaip jaučiasi ar vardo, pavardės, datos, tai tada irgi reikia kreiptis į gydytojus“, – kaip elgtis, nurodo šeimos gydytoja.
Nereagavimas gali baigtis mirtimi
Tuo tarpu, jeigu į kaitrą reaguojama taip jautriai, nieko nedarymas gali būti pavojingas gyvybei arba sukelti ilgalaikes, neigiamas pasekmes.
„Saulės šilumos smūgiai gali baigtis ir mirtimi. Ne veltui, pavyzdžiui, negalima gyvūnų, mažų vaikų ir netgi suaugusių uždaryti mašinoj, nevėdinamoje aplinkoje, be skysčių karštą dieną, nes yra tokia tikimybė“, – vardija ji.
E. Šukė taip pat atkreipia dėmesį, kad jeigu simptomai stiprūs, labai pavojinga nieko nesiimti.
„Tai reiškia, kad atsiranda didžiulis mieguistumas, vangumas vaikams, pavyzdžiui, būdinga tai, kad jie būna nu visiškai kaip lapai, guli, užmiega nepažadinamai. Tai tokie tikrai yra jau medicininio įsikišimo reikalaujantys simptomai.
Lygiai taip pat, jeigu, pavyzdžiui, po tikro karščio smūgio kyla temperatūra ir jinai tikrai būna labai pikta, 40 laipsnių ir daugiau, tai jinai iš tikrųjų nelabai namų sąlygom nusimuša. Tai jeigu yra toks atvejis, irgi reikėtų galvoti apie gydytojo vizitą“, – perspėja specialistė.
Kaip apsaugoti vaikus ir patiems save?
Gydytojos M. Barzdenytės manymu, pirmiausia reikėtų pasirinkti tinkamą dienos metą, kada vaikai galėtų būti lauke, nes pavojingiausia kaitra yra apie pietus.
„Kažkur nuo 12 valandos, vasarą dar anksčiau – nuo 11 iki kokių 15–16 valandos tai tikrai yra karščiausias laikotarpis. Tokiu metu nerekomenduojama vaikų išleisti be apsaugų, be kepurių, be skysčių į kokią neapsaugotą vietą, kur nėra šešėlių, kad jie ten visą dieną būtų lauke ir aktyviai užsiimtų kokiais žaidimais, nes tada irgi greičiau visi skysčiai išsenka ir būklė blogėja“, – paaiškina M. Barzdenytė.
Taip pat ji atkreipia dėmesį, kad vaikų per kaitras nederėtų rengti tamsiais drabužiais, nes šie traukia šilumą.
„Lengvi drabužėliai turi būti, kad būtų galima arba nusirengti, arba apsirengti, kaip kokiam svogūniukui sluoksniuotis į vieną arba į kitą pusę“, – pataria ji.
Kadangi tiesioginiai saulės spinduliai labai pavojingi vaikams, nes gali sukelti ir stiprius nudegimus, reikėtų pasirūpinti apsauga nuo saulės ir pakankamu kiekiu vandens.
„Jie labai greitai nuskrunda, nudega, ypač kūdikiai. Kai jie būna tiesioginiuose saulės spinduliuose, skysčiai pagrindinis dalykas, kad išgertų bent 2 litrus vandens karštą dieną. Mažieji gali ir nevalgyt, nėra didelio skirtumo, bet kad gertų pakankamai skysčių daug“, – naujienų portalui tv3.lt sako specialistė.
Šeimos gydytoja E. Šukė priduria, kad suaugusiems taip pat silpnumo jausmą, išsekimą ir pykinimą dažniausiai iššaukia vandens ir kitų skysčių trūkumas, todėl šeimos gydytoja rekomenduoja išgerti bent 3 litrus įvairių skysčių per dieną.
„Geriant daug arbatų, elektrolitų tirpalų ar mineralinio vandens ir su apsauga nuo saulės, tai tikrai nieko kažko baisaus ilgam laikui sveikatai nepridarysi“, – patikina ji.
