Tvarkydamasi vonios spinteles Asta rado įvairių kremų mėginėlių, ir nors dauguma keliavo į šiukšlinę, vieną ji nusprendė išbandyti.
„Niekam nesu alergiška ir tik noriu įspėti kitas, kad nelaikytumėte senienų ir nebandytumėte jų ant savo odos, kol neįsitikinote, kokia jų sudėtis. Džiaugiuosi tik tuo, kad veido kremą išbandžiau ant rankų, o ne veido odos“, – sakė Asta.
Astos Dumbliauskienės odos klinikoje dirbanti gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Rūta Tamošiūnienė naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo, kodėl svarbu atkreipti dėmesį į kosmetikos galiojimo laiką ir dėl ko dar gali kilti alergijos.
Išsaugokite kremų pakuotes
Įprastai nusipirkę kosmetikos priemonę dėžutę ar kitokią pakuotę išmetame iš kart. Vis dėlto neretai galiojimo laikas yra rašomas būtent ant pakuotės, kuria atsikratome.
„Pakuočių nuo kremo nereiktų išmesti dėl kelių priežasčių: kad žinotume galiojimo laiką, ir, ne ką mažiau svarbu, kad žinotume sudėtį“, – sakė gydytoja R. Tamošiūnienė.
Gydytoja alergologė pasakojo, kad pasibaigusio galiojimo kremuose gali atsirasti laisvojo formaldehido, kuris veikia ir kaip dirgiklis, ir kaip alergenas. „Be to, nuo ilgo stovėjimo formaldehidas gali atsipalaiduoti iš plastmasinės pakuotės, patekti į kremą ir sukelti nepageidaujamas odos reakcijas“, – įspėjo specialistė.
Jei užsitepus kremu pasireiškė nemaloni odos reakcija, specialistė siūlo nufotografuoti bėrimą ir kreiptis pagalbos. „Ne visada patys žmonės teisingai pasirenka gydymą: veido odai ne visada tinka tie kremai, kuriais galime tepti kūną, vien emolientų arba niežėjimą mažinančių kremų tepti dažniausiai neužtenka.
Taip pat, būti saulėje, kol naudojate gydomuosius kremus, dažniausiai negalima, o įvairūs nesėkmingi bandymai sugaišina laiką ir varo į neviltį“, – sakė alergologė.
Sudirginti odą gali ir per stiprus ploviklis
Pasak gydytojos, kosmetikos produktuose esančios medžiagos gali sukelti sudirginimo reakciją (iritacinį kontaktinį dermatitą) arba alergiją (alerginį kontaktinį dermatitą). Sudirginimas gali pasireikšti bet kam, jeigu oda paveikta dirginančia medžiaga, o dirginti gali net ir per stiprios koncentracijos ploviklis.
Gydytoja sakė, kad ypatingai dėmesį atkreipti turėtų moterys, naudojančius jauninančius kremus, kurių sudėtyje yra retinolio. „Retinolis yra ta medžiaga, kuri dažnai sukelia iritacinį kontaktinį dermatitą.“
Sudirginimo reakcijos, pasak gydytojos, daug dažnesnės, nei alerginės. „Sudirginimo reakcijos gerokai dažnesnės nei alerginės, santykis maždaug 8 ir 2. Sudirginimo reakcijos gali atsirasti bet kam, o jos priklauso nuo dirgiklio kiekio, koncentracijos, odos vietos ir odos būklės duotuoju momentu.“
Vis dėlto atskirti, ar tai alerginė ar sudirginimo reakcija, sako R. Tamošiūnienė, yra gana sunku. „Išoriškai atskirti, ar tai sudirginimo, ar alerginė reakcija, labai sunku.
Tam reikalinga alergologo konsultacija bei galimų cheminių alergenų nustatymas. Ant odos, nugaroje, dviem paroms klijuojami mėginius, o rezultatai vertinami po dviejų, trijų, ir, jei reikia, po septynių parų“, – paaiškino gydytoja.
Alergija gali atsirasti ir po daugelio metų nuo pirmo kontakto
Alerginis kontaktinis dermatitas, aiškino alergologė, yra lėto tipo padidėjusio jautrumo reakcija, kuri atsiranda po kontakto su chemine medžiaga, kuriai įsijautrinta anksčiau. O laiko tarpas, pasak gydytojos, gali būti labai ilgas.
„Pavyzdžiui, pacientė paauglystėje pasidarė laikiną tatuiruotę ir po 7 metų ji nusprendė nusidažyti antakius. Atsiranda ryškus akių, kaktos paraudimas, o tyrimo metu nustatoma, kad pacientė įsijautrinusi juodajam dažui. Įsijautrinimas įvyko tuo metu, kai buvo padaryta laikinoji tatuiruotė“, – pasakojo R. Tamošiūnienė.
Ji pridūrė, kad kai organizmas jau buvo susidūręs su alergenu, užtenka dar vieno kontakto ir viskas pasibaigia bėrimu.
Pagrindiniai alergenai
Vieni iš jų: metilizotiazolinonas ir metilchlorizotiazolinonas. Tai yra konservantai, apsaugantys nuo bakterijų ir pelėsinių grybų dauginimosi produkte.
„JAV kontaktinio dermatito draugija šias medžiagas buvo pripažinę kaip dažniausiai sutinkamus alergenus. Nuo 2015 metų šie konservantai uždrausti naudoti nenuplaunamuose produktuose, tačiau 2016 metais jie sukėlė epidemiją kontaktinės alergijos srityje. Šių medžiagų dažnai yra drėgnose servetėlėse, šampūnuose, plaukų kondicionieriuose, skystame muile“, – sakė R. Tamošiūnienė.
Nemažiau pavojingas ir jau minėtas formaldehidas. Nors produktai, kuriuose laisvojo formaldehido koncentracija viršija 0,05 proc. turi būti ženklinami, jis produktuose gali atsirasti ir kitais būdais.
„Laisvojo formaldehido gali atsirasti senstant kosmetikos produktui arba kai jis atsipalaiduoja iš plastikinės pakuotės, todėl jo gali būti net ir priemonėse, kuriose rašoma, kad jo nėra. Dažniausiai formaldehidas sukelia alerginį kontaktinį dermatitą veido odoje, ypač akių vokuose“, – įspėjo alergologė.
Paskutinė, bet taip pat dažnai alergijas sukelianti medžiaga – kvapai. Nors dažnai rinkdamiesi priemones atsižvelgiame ir į tai, ar jų kvapas malonus, kvapiųjų medžiagų reikėtų vengti.
„Kvapiosios medžiagos viena dažniausių alerginių kontaktinių dermatito priežasčių. Kvapiųjų medžiagų gali būti dekoratyvinėje kosmetikoje, indų plovikliuose, plaukų priežiūros priemonėse, valymo ar skystose skalbimo priemonėse.
„Bekvapiuose“ produktuose kvapiosios medžiagos gali būti naudojamos kaip maskuojamasis kvapas. Alergija kvapiosioms medžiagoms dažniausiai pasireiškia moterims, bet ją sukelti gali ir partnerio naudojami produktai su kvapiosiomis medžiagomis“, – sakė R. Tamošiūnienė.
Pasak gydytojos, nealergiškiems žmonėms nereikia vengti alergenų, jiems nuo jų nieko blogo nebus. Šių medžiagų reikia vengti tik tiems, kuriems, atlikus lopo testus, nustatyta alergija.
