Bene labiausiai šiomis dienomis buvo linksniuojamas šeštos klasės literatūros vadovėlis ir jame užkliuvusią šiurpę apie „sumaltą mergaitę“. Nors tai tik gabaliukas, ištrauktas iš viso skyriaus konteksto, tačiau sureaguoti į jį suskubo ne tik vadovėlių vertinimą atliekantis Ugdymo plėtotės centras, bet savo poziciją išsakė ir vienas iš trijų aptariamo vadovėlio autorių.
Leidyklos ieško spragų
Dar antradienį Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis portalui tv3.lt sakė, leidykla Literatūros vadovėlį 6 klasei (aut. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, Inga Gresienė, Saulius Žukas) išleido neįvertintą ir todėl jis neturi būti naudojamas mokyklose.
„Tekstas šeštokams nėra tinkamas. Kreipsimės į leidyklą „Baltų lankų“ vadovėliai“, kad būtų sustabdytas vadovėlio platinimas mokyklose. Jis galės būti iš naujo išleistas ir siūlomas mokykloms tik tada, kai bus įvertintas vertintojų ir ištaisyti trūkumai. Deja, aiškėja, kad leidyklos bando tai apeiti ir mokykloms parduoda neįvertintus vadovėlius“, - sakė centro direktorius.
G. Vaidelis atskleidė, kaip knyga pasiekia mokyklas. „Pirmiausia leidykla inicijuoja vadovėlio rengimą. Parengtas vadovėlio projektas teikiamas UPC pasitelktiems vertintojams. Tik sulaukus jų įvertinimo ir pataisius pagal pateiktus siūlymus, vadovėlis gali būti leidžiamas ir siūlomas mokykloms įsigyti“, - kalbėjo direktorius.
Visgi, jis neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kuomet leidyklos mokykloms pristato, siūlo įsigyti dar neįvertintus vadovėlius, tada visa atsakomybė tenka pedagogams ir mokyklos vadovams. Kadangi mokyklos bendruomenė apsisprendžia tarp kelių leidinių.
Direktoriaus portalui tv3.lt atsiųstame rašte mokyklų bendruomenės dar gruodžio mėnesį įspėtos apie vadovėlius ir mokymo priemones, kurios galimai nebuvo pateiktos vertinimui, tad jų kokybė gali būti netinkama. Tuo pačiu buvo primenama, kad prieš įsigyjant vadovėlius būtina pasitikrinti, ar informacija apie juos yra paskelbta Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių duomenų bazėje.
Platino, nes knygų reikėjo
Susisiekus su vienu iš aptariamo leidinio autoriumi Sauliumi Žuku, paaiškėjo, kad UPC ekspertai pateikė vieną rimtą pretenziją dėl šios plačiai nuskambėjusios šiurpės. Ir pasak S. Žuko, pastaba tik dėl ne pilnos šeimos. Tad knygą jau rugsėjį išplatino jos norėjusiose mokyklose.
Tačiau kiek tokių vadovėlių jau pateko į Lietuvos mokyklas, S. Žukas negalėjo atsakyti. Pasak literatūrologo, staigus vadovėlių trūkumas ir poreikis atsirado dar 2011 m. atnaujinus Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą, todėl teko kaip įmanoma greičiau parengti tinkamus, atnaujintus vadovėlius.
S. Žukas negailėjo kritikos UPC, esą, jie gerokai per ilgai atlieka vertinimus ir teikia pastabas. Juolab, retai jos būna kritinės, kad reikėtų jau mokyklose išplatintus vadovėlius spausdinti iš naujo.
„Niekas neliepia pirkti vienų ar kitų vadovėlių arba mokymų priemonių, mokyklų bendruomenės pačios apsisprendžia, pasirenka. Juolab, einama link to, kad mokytojams iš vis nereikėtų vadovėlių, kad jis tik užvestų ant kelio, o nebūtų aklai skaitomas. Todėl bet kurią užduotį ar tekstą galima pateikti taip, kad net ir šiurpės neatrodys tokios baisios“, - tvirtino S. Žukas.
Literatūrologas priminė ir neseniai nuskambėjusį atvejį dėl literatūros vadovėlio šeštai klasei ir jame pateiktos užduoties iš Balio Sruogos poemos. Tą kartą, UPC prisiėmė atsakomybę, kad leidėjus pasiekė neadekvati vertintojos pastaba ir į ją prašyta nereaguoti.
S. Žuko teigimu, vadovėliams yra keliami aukšti reikalavimai ir reikalingas UPC vertinimas, o štai mokyklinėms priemonėms – neprivalomoms knygoms, to nėra. Tad, kokius leidinius pasirenka patys mokytojai, tai yra jų atsakomybė. Jis tikino, kad po sulauktų minimalių pastabų dėl Literatūros vadovėlio šeštai klasei, kyla minčių vadovėlį siūlyti kaip mokyklinę priemonę, bet perspausdinti – kol kas minčių nėra. Juolab, kad ir atsiliepimai gauti tik geri.
Lauks galutinio sprendimo
UPC direktorius dėl neva minimalių pastabų, rėžė kitą nuomonę. „Mes išsiuntėm leidyklai vertintojų išvadas, visos 3 (ir papildomai psichologė- 4-a) nurodė nemažai pastabų, dalykinių ir kt. klaidų, neigiamas išvadas dėl vadovėlio tinkamumo su rekomendacijomis vadovėlį taisyti.
Pagal dabartinę tvarką, leidykla turi ištaisyti šias klaidas ir pakartotinai teikti vertinti arba pateikti pretenziją, kad nesutinka su vertintojų pastabomis ir tada UPC organizuotų išplėstinį posėdį bei priimtų galutinį sprendimą dėl vadovėlio tinkamumo“, - sakė UPC direktorius.
Jo teigimu, leidykla pateikė vadovėlį vertinti praėjusių metų gruodžio 7 d., o jie išvadas išsiuntė šį antradienį, todėl leidykla turi per 5 darbo dienas pateikti pretenziją. Ir tada likimas bus aiškus po komisijos posėdžio. Pasak jo, jeigu pretenzijos nebus, leidyklai teks pataisyti visas klaidas ir teikti vertinti pakartotinai.
„Mokyklos bus dar kartą perspėtos dėl šio ir kitų vadovėlių, kad neįsigytų, kol nebus įvertinti. Uždrausti leidykloms - tokios procedūros nėra, be to, šiuo metu mokyklos neperka vadovėlių. Reikia tikėtis, kad iki kitų mokslo metų pradžios leidykla išspręs problemą. Taip pat leidykla, privalės spręsti, kaip tos mokyklos, kurios buvo suklaidintos, gaus vadovėlį be klaidų“, - tikino G. Vaidelis.
Edukologė Austėja Landsbergienė įsitikinusi, kad Lietuvoje reikėtų švietimo reformas pradėti ne nuo žvalgymosi į užsienio šalių patirtis, o peržiūrint mokyklų vadovėlius. Kadangi ji pati gauna laiškų iš tėvų ir užklausų, ar tikrai viskas gerai su tam tikromis užduotimis ir tekstais. Jai antrino ir UPC direktorius, sakydamas, kad tikrai reikėtų vadovėlių peržiūrėjimo, bet kaip tai padaryti - sunku įsivaizduoti. Todėl jis įsitikinęs, kad renkantis vadovėlius tiesiog reikėtų tam daugiau dėmesio skirti.
Nežino, ką gauna
Portalo tv3.lt kalbinta vienos Kauno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja pasakojo pati turėjusi rinktis tarp minimos leidyklos literatūros vadovėlio ir kitos leidyklos. Pedagogė pasakojo, kad matė visų knygų ne galutinius maketus, tačiau rinkosi ne šį vadovėlį.
Ilgametę patirtį turinti pedagogė pabrėžė, kad pamatyti tikrai esančias klaidas vadovėlyje, reikia bent metų, pradirbus su juo, o daugelį iš konteksto ištrauktų dalykų – negalima vertinti atskirai, esą, tai iškreipia vaizdą.
Tad greitas vadovėlio pasirinkimas gali būti ir tinkamas, ir netinkamas – neįmanoma to žinoti tik pažiūrėjus į leidyklą, pavadinimą ar turinį. Visgi, ji sutiko, kad pastaraisiais metais išleisti vadovėliai ne palengvina darbą, o apsunkina, bandant suvokti tikrąją autoriaus mintį.
