50 žmonių Lietuvoje kasdien sužino, kad susirgo vėžiu, taigi – 18 tūkst. kasmet. Iš viso onkologinėmis ligomis serga apie 80 tūkst., kas penktas, t. y. apie 20 proc. gyventojų miršta nuo vėžio. Tokia statistika Pasaulinės kovos su vėžiu dienai paminėti skirtos konferencijos metu dalinosi Seimo narė Irena Degutienė. Ją Seime organizavo Lietuvos onkologų draugija ir onkologų klubas.
Parlamentarės teigimu, šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija viena deklaruoja, o daro kita: „Sakoma, kad reikia atsižvelgti į pacientų interesus, tačiau iki galo vis dar nėra girdimas jų balsas.“
Viena didžiausių onkologų įvardijamų bėdų – inovatyvių vaistų prieinamumas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Urologijos klinikos vadovo prof. Mindaugo Jievalto teigimu, nauji vaistai Lietuvoje atsiranda net su 4–5 metų pauze.
„Taupyti – nereiškia negydyti! Pavyzdys galėtų būti pažengęs prostatos vėžys. Jei tokius pacientus gydysime inovatyviais vaistais, jiems vidutiniškai ketverius metus neišsivystys metastazės. Tokio žmogaus gyvenimo kokybė bus nepalyginamai geresnė nei to, kuris jau turi metastazių.
Be to, žmogų su pažengusiu vėžiu gydyti daug pigiau, nei su metastazėmis. Ir tai dar ne visi praradimai, – neįgalus žmogus negali dirbti, valstybei jį reikia išlaikyti. Šitaip prarandamos milžiniškos lėšos. Būna labai sudėtinga sergančiam pacientui sakyti: „Tu palauk, mes tavęs negydysim, nes taupome biudžetines lėšas“, – sudėtingos situacijos neslėpė jis.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė atskleidė daugiau opių onkologinių ligonių gydymo problemų:
„Šiandien tarptautinės gydymo gairės rekomenduoja išplitusį krūties vėžį gydyti inovatyviais, taikinių terapijos ar imunoterapijos medikamentais su hormonų terapija ar chemoterapija. Deja, net kai medikamento saugumas ir efektyvumas ilginant bendrąjį išgyvenamumą patvirtinami Europos Sąjungoje, Lietuvoje vaistų kompensavimo tenka laukti metų metus.“
Ji priminė, kad krūties vėžys yra vienas dažniausių moterų onkologinių susirgimų Lietuvoje.
„Šią diagnozę kasmet išgirsta apie 2500, Europoje krūties vėžiu suserga 1 iš 10 moterų, daliai pacienčių iškart nustatomas 4 stadijos vėžys. 20–30 proc. pacienčių, kurioms buvo nustatytas ankstyvas vėžys, liga atsinaujina nepaisant to, kad buvo taikytas visas reikiamas gydymas. Metastazavęs vėžys šiandien nepagydomas, bet tinkamai gydant moteris gali pakankamai ilgai ir kokybiškai gyventi“, – sakė gydytoja.
Ji priminė, kad išgyvenamumas susirgus krūties vėžiu skirtingose Europos šalyse nevienodas. Vidutinis 5 metų išgyvenamumas bendrai siekia apie 81 proc., Šiaurės šalyse – 84 proc., o pas mus – 66 proc.
M. Drobnienės teigimu, net kai medikamento saugumas ir efektyvumas yra patvirtinamas, Lietuvoje vaistų kompensavimo tenka laukti labai ilgai – metų metus.
„Pacientes turime informuoti apie gydymo galimybės, tad čia ar nuvykusios kur į užsienį jos išgirsta rekomendacijas pagal naujausias gaires, tačiau dažniausiai sužino karčią realybę, kad modernus gydymas pas mus nėra kompensuojamas. Tai sukelia nusivylimą ir nepasitikėjimą visa sveikatos apsaugos sistema“, – pastebėjo gydytoja.
Antrindamas kolegoms VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius pabrėžė, kad yra nemažai naujų vaistų onkologinėms ligoms gydyti.
„Vadinamame rezerviniame vaistų sąraše yra tokių vaistų, kurie jau praėjo vertinimą ir turėtų pasiekti Lietuvos pacientą, šiuo metu yra net 18. Iš jų 14 yra skirti onkologinėms ligoms gydyti. Tai padėtų išgelbėti dalį žmonių, tačiau jie nepasiekia pacientų ir neaišku kada pasieks“, – sakė jis.
Ministerija tikina – visas galimybes turime
NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, l.e. laikinai direktorės pareigas einanti prof. Sonata Jarmalaitė pasidžiaugė, kad nors sergamumas vėžiu didėjantis, išgyvenamumas susirgus liga auga.
„Visa tai – dėl geros diagnostikos, inovacijų, kurios padeda išsaugoti gyvybes, ankstyvo budrumo ir prevencinių programų. Išsaugotų gyvybių skaičius gerėjant diagnostikai didėjo 29 proc. Kas yra tos inovacijos, kurios padeda išsaugoti gyvybes? Tai visų pirma inovatyvūs vaistai ir naujos diagnostinės technologijos“, – kalbėjo ji.
Nors Lietuva puikia išsaugotų gyvybių skaičiumi, proporcingai didėjančiu kasmet, statistika kol kas labai pasigirti negali, tam dedamos visos pastangos.
„Prieš pusę metų pradėta socialinė akcija „Minios balsas“. Buvo sukurta speciali platforma, kur sergantieji vėžiu galėjo išsakyti savo lūkesčius, problemas. Apibendrinus specialistų buvo parengtas kreipimasis į atsakingas institucijas“, – kalbėjo S. Jarmalaitė.
Deja, valdininkai rimtų problemų neįžvelgė ir sprendimų priėmimą sugrąžino gydytojams.
„Mūsų rankos susaistytos kvotų, įkainių, riboto konsultacijų laiko ir menkų resursų saitais. Ministerija atsakydama į „Minios balso“ iniciatyvinės grupės kreipimąsi nepažadėjo imtis jokių veiksmų onkologinių pacientų labui. Ligoninės administracija ir vėl palikta ieškoti vidinių resursų, t. y. riboti medicinos darbuotojų darbo užmokesčio fondą, didinti esamų darbuotojų darbo krūvį. Kyla klausimas: kodėl valdininkai negirdi minios balso, ar jis nebesvarbus?“ – klausė laikinoji NVI vadovė.
Ji priminė, kad tuo metu onkologinių pacientų išsakytos problemos specialistų buvo susistemintos į keturias kryptis.
„Viena jų – psichologinės paramos ir pagalbos stygius išgirdus diagnozę pirmą kartą. Tačiau dar didesnis šokas būna ligai progresuojant, tad kėlėme siekį pagerinti psichologinių paslaugų prieinamumą. Tačiau mums buvo atsakyta, kad prieinamumas yra.
Taip, mūsų institute dirba psichologų pagalba, konsultuoja ne tik pacientus, bet ir jų artimuosius, bet darbas yra apmokamas tik tuo atveju, jei yra skiriama paliatyvioji slauga ar reabilitacijos paslaugos. Tai išties yra ironiška“, – dėstė S. Jarmalaitė.
Kitas klausimas itin aktualus klausimas – eilės.
„Be abejo, sprendžiame tai, kad pacientas pas specialistą patektų kuo įmanoma greičiau. Turime ryšius su šeimos gydytojais, bandome savo pastangomis juos edukuoti. Kuriame tam tikrus etatus – atvejo vadybininkas. Bet vėlgi ši paslauga nėra apmokama, tai gula ant ligoninės kaštų.
Dar kitas svarbus klausimas pacientams – gyvenimo kokybės užtikrinimas.
„Pavyzdžiui, pacientės domisi, ar galima gauti kompensaciją krūtų implantams po operacijos, perukams – po chemoterapijos. Nors pati ir operacija kompensuojama, bet implantas, kainuojantis 2 tūkst. eurų, daliai pacienčių tampa nepakeliama našta“, – pabrėžė ji. Ji pridūrė, kad daug klausimų yra ir dėl reabilitacijos.
„Gydytojo darbas išties nelengvas – kai moterys kiekvieną dieną ateina su skausminga diagnoze, dideliais lūkesčiais, o jis turi pasakyti, kad, deja, kvotos pas mus yra ribotos tiek reabilitacijai, tiek neturime įkainių, kad galėtume teikti šias paslaugas. Tad tiek mes, tiek tarsi pacientas verčiamas jaustis kaltu, nors čia kalčiausia sveikatos vadyba“, – kalbėjo S. Jarmalaitė.
Neracionaliai skirstomos lėšos
Reaguodama į sveikatos politikams išsakytus priekaištus Seimo sveikatos reikalų komiteto narė I. Degutienė pabrėžė, kad politikai patys negaunantys daug atsakymų.
„Taip, pinigų nepakanka, bet lyginant su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį ar 15 metų, sveikatos apsaugai skiriamas didesnis biudžetas. Didžiausia bėda, kad lėšos paskirstomos neracionaliai.
Vis dėlto Seime mes tik tvirtiname bendrą biudžetą, o kaip jis paskirstomas, tai numato ministro įsakymai ar Vyriausybės nutarimai. Ir matome, kad yra daug bereikalingų idėjų, kurios jokio rezultato visuomenei neduoda“, – kalbėjo LR Seimo pirmininko pavaduotoja.
Kaip pavyzdį ji kartu pateikė vaistų skyrimo politiką: „Dabar nei pacientas, nei gydytojas neturi galimybės rinktis vaistų, tad taip medikas tampa įkaitu visos prastai veikiančios sveikatos apsaugos sistemos.“
