Laikinoji Seimo tyrimo komisija tyrė galimą kišimąsi į 2019 metų prezidento rinkimus, informacijos rinkimą apie tuometinio kandidato į prezidento Gitano Nausėdos aplinką taip talkinant šiam politikui, taip pat analizavo galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas baltarusiškoms trąšoms. Komisija nusprendė, kad prezidentas yra pažeidžiamas, nes jo aplinkoje sukosi asmenys, susiję su baltarusiškų trąšų verslu, o Valstybės saugumo departamentas talkino G. Nausėdai patikrindamas jo aplinkoje buvusius asmenis, nors žvalgybos vadovas teigė, jog tikrino visų kandidatų aplinkas siekiant išvengti kontržvalgybinių grėsmių.
„Tai, kad D. Jauniškis klaidino savo liudijimu, komisija grindžia dar ir tuo, kad jo pavaduotojo R. Bridikio paaiškinimai komisijai uždarame posėdyje tikrai radikaliai skyrėsi nuo to, ką kalbėjo D. Jauniškis. Kai susipažinsite (rekomenduoju susipažinti su apklausa), jūs patys tuo įsitikinsite. Ir tai nebuvo kažkoks interpretacijų klausimas. Klausimas buvo apie tai, ar duomenys, kurie buvo surinkti VSD, kelia kontržvagybines rizikas. Pasakė, kad tokių rizikų jis nematė, todėl informacijos nevertino, bet iš tiesų kiti liudytojai teigia kitaip ir tai užfiksuota apklausose“, – Seimo posėdyje kalbėjo V. Bakas, pristatydamas išvadas.
Liudydamas komisijoje Valstybės saugumo departamento direktorius D. Jauniškis teigė, kad tikrino visų kandidatų aplinkas, kad būtų išvengta kontržvalgybinių rizikų ir tokių rizikų nebuvo nustatyta.
„Komisijos duomenimis, VSD direktoriui buvo pateikta informacija apie tai, kad dešimčių minėtos aplinkos narių ryšiai kėlė ir tebekelia kontržvalgybines rizikas (jų esama ir buvusi veikla, palaikomi ryšiai yra susiję su rizikos veiksniais, pavojais ir grėsmėmis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams. Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad VSD direktoriaus surinkta informacija apie kontržvalgybines rizikas keliančius asmenis galėjo būti neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti, tuometiniam kandidatui 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavusiam G. Nausėdai“, – rašoma komisijos išvadoje.
Kitaip tariant, komisija mano, kad žvalgybos institucija, kuri turėtų būti politiškai neutrali, draugiškumo pagrindais galimai talkino G. Nausėdai, nenorėjusiam, kad aplink jį susispiestų prastos reputacijos asmenys. Komisijos nuomone, surinkta informacija atskleidė, kad G. Nausėdos aplinkoje išties buvo asmenų, kurie kėlė įvairias rizikas, o ši informacija buvo perduota G. Nausėdai, nors tuo metu jis negalėjo susipažinti su įslaptinta informacija, nes iš pradžių buvo pretendentas į kandidatus, o paskui tiesiog vienas iš daugelio kandidatų. Ir tokias išvadas komisija pasidarė iš įvairių duomenų, o tarp jų ir liudijimų, kuriuos gavo iš D. Jauniškio pavaduotojo R.Bridikio.
Valdantieji nutarė, kad Laikinosios tyrimo komisijos išvados bus pristatomos ketvirtadienį, tačiau balsavimas nukeltas po Velykų. Gali būti, kad politikai savo frakcijose dar nesusitarė, kokios pozicijos jiems laikytis, nes komisijos išvados buvo itin griežtos prezidento, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros atžvilgiu.
Laikinosios tyrimo komisijos išvados TRUMPAI
- VSD direktorius D. Jauniškis 2018-2019 metais rinko žvalgybos informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjus, politinę komandą, štabo narius.
- Nepavyko patvirtinti VSD direktoriaus D. Jauniškio teiginių, kad žvalgybos informacija buvo renkama apie visų kandidatų į prezidentus aplinką.
- D. Jauniškio pavedimu tikrinti asmenys yra stambių Lietuvos įmonių vadovai, akcininkai, kurie kartu yra ir SEB banko klientai.
- Prezidento rinkimų metu galiojęs teisinis reguliavimas, komisijos nuomone, sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų, o tą akcentavo Vyriausioji rinkimų komisija bei reklamos stebėseną vykdžiusi įmonė TNS LT. Bet komisija neturėjo galimybių įvertinti realių prezidento rinkimų kandidatų išlaidų.
- Komisija mano, kad prezidento G. Nausėdos ir jo aplinkos palaikomi ryšiai su asmenimis, kurie susiję su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis, daro prezidentą pažeidžiamą.
- Generalinė prokuratūra nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad pranešėjo informacija būtų tinkamai ištirta per trumpiausią laiką, o kriminalinės žvalgybos metu nebuvo visapusiškai patikrinta ir įvertinta visa informacija.
- Valstybės institucijos neužtikrino pranešėjo T. Gailiaus konfidencialumo, jo asmens duomenys buvo atskleisti žurnalisto Mariaus Laurinavičiaus. Komisija nustatė, kad VSD glaudžiai bendradarbiauja su kai kuriais nuomonės formuotojais.
- STT vadovas Linas Pernavas apsunkino komisijos darbą atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją, piktnaudžiavo pareigomis, klaidino komisiją.
- VSD vadovas D. Jauniškis liudydamas komisijai pateikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją, kai kuriuos duomenis nuslėpė.
- Prezidentas G. Nausėda, neatvykdamas į komisijos posėdį ir nepateikdamas atsakymų į raštu suformuluotus klausimus kliudė komisijai atlikti funkcijas, savo veiksmais (neveikimu) pažeidė priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus bei Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatą.
Kodėl buvo sukurta komisija?
Laikinoji tyrimo komisija Seime buvo sukurta nagrinėti Valstybės saugumo departamento buvusio darbuotojo Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie tai, kad 2018-2019 metais žvalgyba galėjo būti pasitelkta patikrinti formaliai dar neįregistruoto kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjus bei politinę komandą, nors įstatymai tokių procedūrų nenumato. Taip veikiausiai G. Nausėda siekė išvengti politinių rizikų per rinkimų kampaniją, tačiau paprastai demokratinėse valstybėse kandidatai negali draugystės pagrindais prašyti žvalgybos tarnybų paslaugų.
T. Gailius visą turimą informaciją pateikė tuometiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui, kuris dabar buvo pasirinktas vadovauti Laikinajai tyrimo komisijai. Anuomet Generalinė prokuratūra buvo pavedusi Specialiųjų tyrimų tarnybai patikrinti pateiktą informaciją, T. Gailiui suteiktas pranešėjo statusas, bet ikiteisminis tyrimas galiausiai nebuvo pradėtas.
Paskui T. Gailiaus tapatybė Valstybės saugumo departamente tapo aiški, pareigūnas išėjo iš darbo, įsidarbino sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėju antikorupcijos klausimais. Seimui nutarus sukurti Laikinąją tyrimų komisiją, T. Gailius išėjo iš darbo ir išsiviešino, nors jo pavardę jau anksčiau buvo paskelbęs žurnalistas Marius Laurinavičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
