Gerokai užtrukę tvirtindami dienotvarkę, Seimo nariai balsų dauguma priėmė Pilietybės įstatymą su Prezidentės teiktais pakeitimais. „Už“ balsavo 65, „prieš“ – 21 ir susilaikė 40 parlamentarų.
Svarstymai
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė priimti įstatymą su Prezidentės pateiktais papildymais. Tuo tarpu Užsienio reikalų komitetas siūlė atmesti veto ir priimti ankstesnį variantą. Žmogaus teisių komitetas taip pat siūlė nepritarti Prezidentės dekretui ir įstatymą priimti be pakeitimų.
Kalbėdami dėl motyvų „už“ ir „prieš“, parlamentarai telkėsi tautiškumo, patriotizmo, teisių ir lygiavos argumentus, prisiminė Sąjūdį ir okupacijas, ragino neskirstyti emigrantų bei nepriešinti Lietuvos. Negailėta emocijų ir pragmatiškų nuomonių dėl to, kokią įtaką pilietybės išplėtimas gali turėti rinkimams.
Svarstymo ir priėmimo metu iš Seimo tribūnos skambėjo garsios citatos ir anekdotai.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Paulius Saudargas ragino neatsilikti nuo laikmečio ir plėtoti „Globalios Lietuvos“ idėją, sujungiančią visame Pasaulyje išsibarsčiusius tautiečius.
Opozicijos atstovas, darbietis Kętutis Daukšys ragino atsisakyti komjaunuoliškų svarstymų, siūlė rengti referendumą ir pritarti Prezidentės vetuotam bei pataisytam Pilietybės įstatymo variantui. Referendumo idėją palaikė ir kiti parlamentarai.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Egidijus Klumbys atkreipė dėmesį į D. Grybauskaitei išsakytą teisininkų nuomonę, kad įstatymas neatitinka Konstitucijai ir siūlė atmesti veto.
Pritarus prezidentės pataisoms, dviguba pilietybė leidžiama tik tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai, gimdami arba per santuoką.
Taip pat numatyti atvejai, kai Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams suteikiama išimties tvarka, už išskirtinius nuopelnus valstybei.
Prezidentė siūlė keisti Konstituciją
Prezidentės nuomone, dabartiniame Pilietybės įstatymo variante įtvirtinama keletas Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų.
„Pagal Konstituciją, dviguba pilietybė yra reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys,“ - įsitikinusi D. Grybauskaitė. Šalies vadovė mato vienintelį būdą išplėsti galimybes turėti dvigubą pilietybę – keisti Konstituciją.
D. Grybauskaitė kartu atkreipė dėmesį, kad, tiek politikai, priimantys įstatymus, tiek šalies gyventojai, privalo atsakingai įvertinti, kokias pasekmes emigracijai, nuosavybės teisių atkūrimui, rinkimams ir valstybės ateičiai turės dvigubos pilietybės galimybių išplėtimas.
Išeivija laukė
Nepaisant to, daugelį Pilietybės įstatymo nuostatų Prezidentė vadino sveikintinomis, o išeivija taip pat džiaugėsi, kad metų metus vilkintas pilietybės klausimo sprendimas pagaliau įgauna apčiuopiamą pavidalą.
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis lapkritį išreiškė viltį, kad Seimas atmes Prezidentės veto ir įtvirtins nuostatą, konstitucinę išimtį dvigubą pilietybę taikyti į NATO ar ES šalis emigravusiems lietuviams.
