Į politiką galima patekti vienų akyse susikūrus kovotojo už teisybę įvaizdį, kitų – rėkiančio, prieš viską protestuojančio, bet nieko nesiūlančio demagogo. Tokių personažų yra ne tik tarp ilgamečių paraštės veikėjų, bet ir įsitvirtinusiose valdžios partijose. Belieka spėti, kaip jiems seksis per artėjančius rinkimus, kuriuose pirmą kartą tiesiogiai rinksime ir merus. Vieni rėkautojai jau turi stažą, kiti – mažiau girdėti.
„Ubagų karalius“
Kaune toliau nerimsta buvęs miesto meras ir vadinamasis ubagų karalius Vytautas Šustauskas. Tiesa, jis šiek tiek išėjęs iš mados, bet socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose (kurių jis turi ne vieną) šis veikėjas kaltina lietuvius pasyvumu.
„Ko jus tik facebooke spaudot knopkes kas jums neleidzia kurti partijas kazka daryti ar tik tusciai pliurpti ,ar bailiai esate iūssirinkite vada koki norite ir pirmyn ,as zinau ka darau ir ka dar darysiu ,visi sliaukstukose buvote kai as jau su TERLECKU PRADEJAU ,keliai issiskyre del landsbergio ,jis garbino as pries“, – siunta buvęs meras (kalba netaisyta – red. past.).
Kažkada net į Seimą patekęs V. Šustauskas įpročių nepakeitė – tada grasino šaudyti, o dabar nori mušti užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. „laukiame ,kaip paaiskes tiesa kas numuse lektuva ka tada meluos jankiai ir musu subingalviai.Nezinau tikrai organizuosiu mitinga iki mustyniu ar taip jau nugyventas gyvenimas bet noreciau tokiam linkseviciui snuki ismalti ,sakykit is kur tiek beprociu prigimdyta toje Lietuvoje ir visi sedi valdzioje ,gal IS TIKRUJU esame beprociu tauta ir kazko dar norime ,gal laikas visiems lysti per rakto skylute o as islysiu kaip isimsite rakta IS DURU“, – aiškina politikas (kalba netaisyta – red. past.). Nežinia, ar V. Šustauskas pasinaudos tiesioginiais merų rinkimais, bet nuošaly tikrai neliks.
Vietinis rėksnys
Palangoje vietiniu Gražulio analogu laikomas tarybos narys, socialdemokratas Aleksandras Jokūbauskas. Spaudoje šis personažas pagarsėjo tuo, kad nepaiso Kelių eismo taisyklių, demonstratyviai stato automobilį prie darbovietės, nors tai daryti draudžia kelio ženklai, ir auklėja protokolus rašančius policininkus. Pagal Palangoje dirbančių verslininkų skundus Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl A. Jokūbausko ir kitų kartu su juo veikusių asmenų veiksmų – jie galėjo reketuoti verslininkus, reikalaudami pusvelčiui parduoti jiems Palangos mieste esantį žemės sklypą su jame statomu namu. Verslininkams atsisakius parduoti nekilnojamąjį turtą už pasiūlytą juokingą kainą, A. Jokūbausko prašymu juos ėmė tikrinti visos įmanomos institucijos, tačiau jokių esminių pažeidimų nerasta.
Vietos visuomenininkams jis taip pat kelia negerų asociacijų. „Žinote, jis jau taip visiems nusibodęs. Kiekviename posėdyje kabinėjasi prie kiekvieno žodžio, prie kiekvieno klausimo. Jei tik jis dalyvauja, joks klausimas neišsprendžiamas. <....> Tai žmogus, kuris nieko nedaro už dyką“, – tokią politiko charakteristiką parašė žinoma Palangos visuomenininkė Albina Rakauskienė. „Anksčiau jis šokinėdavo pakėlęs ranką, panašiai kaip Hitleris“, – šaipėsi pašnekovė ir sakė, kad prieš kelerius metus atsikrausčiusį į Palangą politiką reikia „atskirai patikrinti“. „Neseniai pakliuvo lakstydamas motoroleriu šaligatviais“, – pridūrė aštuntą dešimtį einanti ponia A. Rakauskienė.
Nekilnojamojo turto projektus Palangos mieste įgyvendinančios UAB „Kauno būstai“ direktoriaus Povilo Lodos nuomonė apie A. Jokūbauską panaši. „Visi čia jį žino – jis laksto, fotografuoja, skundžia, ieško priekabių. <...> Viskas dėl šiltos kėdės, noro išlikti vietos politikoje ir pasipelnyti“, – sakė jis ir pridūrė, kad tikrai nelaiko šio politiko nuoširdžiu kovotoju už teisybę. Pasak P. Lodos, A. Jokūbausko bandymai priversti jį pusvelčiui parduoti Palangoje turėtą žemės sklypą ir statomą namą su A. Jokūbausku siejamiems verslininkams primena gūdų 10-ąjį dešimtmetį, kai Lietuvoje nebaudžiamos siautėjo reketininkų gaujos, teikdavusios verslininkams pasiūlymus, „nuo kurių negalima atsisakyti“. „Manau, kad tokie žmonės labiausiai trukdo Palangai pritraukti taip reikalingų investicijų ir tapti moderniu kurortu“, – sakė P. Loda. Paklaustas, ar taip A. Jokūbauskas gali taikyti į Palangos mero kėdę, P. Loda nusijuokė. „Ką aš žinau, gal. Kiekvienas iš mūsų širdyje turbūt meras“, – juokavo jis.
Rašytojas su garsiakalbiu
Vilnius taip pat turi ne tik rebusą, „kaip mesti iššūkį Artūrui Zuokui“, ką ketina daryti konservatorius Mantas Adomėnas. Čia yra ir etatinių stovėtojų su garsiakalbiais. Anksčiau daugiausia triukšmo keldavo Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis, o dabar gatvėje dažniau matomas piketuojantis jo buvęs bendražygis Vitalijus Balkus.
Neseniai knygą „Kas mus žudo“ išleidęs publicistas kovoja prieš globalizmą, maisto monopolizaciją, miesto komunalininkus monopolininkus ir, žinoma, labai nemėgsta, kai kas nors ką nors blogai pasako apie Rusiją ir Sovietų Sąjungą. V. Balkų piktina „isterija dėl Ukrainos“, jis randa laiko gadinti kraują įvairiems žmones apgaudinėjantiems prekybininkams ir demaskuoja globalistų kėslus.
Turi buvęs A. Paleckio bendražygis ir kitų ekscentriškų pažiūrų. „Vis galvoju, kodėl terminas „nacionalsocializmas“ taip gąsdina? Atmetę ūsuoto draugo blevyzgas ir pasmerkę jo nusikaltimus, pradėkime nagrinėti nacionalsocializmo temą iš esmės. Galiausiai vienoje valstybėje daug lengviau sukurti socialiai teisingą visuomenę nei kažkokioje sąjungoje“, – rašė V. Balkus.
Jis teigia pasvarstęs ir nusprendęs kol kas nesibalotiruoti į miesto merus, nors esąs patenkintas pasirodymu Europos Parlamento rinkimuose, kur dalyvavo Valstiečių ir žaliųjų partijos sąraše. „Iš tikro nėra visiškai taip, čia vienos diskusijos FB pasekmė, kur su kolegomis svarstėme, ką daryti“, – sakė jis, paklaustas apie iššūkį A. Zuokui. Be to, jis pabrėžė, kad su megafonu jį ir toliau matysime piketuose, nes grynas oras jam labiau prie širdies nei kabinetų dulkės.
Iš trolių – į žvaigždes
Visgi lakstymas, „lindimas ne į savo reikalus“, fotografavimas ir trolinimas kartais gali sukrauti ir solidų politinį kapitalą. Antai gana sėkmingai prezidento rinkimuose pasirodęs ir rinkėjus mobilizavęs Naglis Puteikis ketina dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose. Tiesa, politikas dar neapsisprendė, kuriame mieste – Vilniuje ar Klaipėdoje – kandidatuotų.
„Ketinu dalyvauti, bet dar neapsisprendžiau, kuriame mieste. Dar anksti apie tai kalbėti“, – teigė N. Puteikis, prezidento rinkimuose dalyvavęs kaip nepriklausomas kandidatas ir surinkęs 9,33 proc. rinkėjų balsų. O juk dar neseniai šis žmogus buvo laikomas vietinio masto konservatoriumi Klaipėdoje. Ne kartą partijos vadovybės „tarkuotas“ už mėginimus mesti iššūkį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiui Andriui Kubiliui vidaus rinkimuose, bartas už kritiką Rasai Juknevičienei ar šiaip neprisitaikymą prie „generalinės linijos“, N. Puteikis taip ir nebuvo išmestas iš partijos – išėjo pats.
O pradėjo jis nuo kovos už kultūros paveldą ir prieš visokias statybas Klaipėdoje. Miesto eismą prižiūrinti įmonė ir savivaldybė kosėjo nuo jo pradėtos kampanijos, esą parkomatai yra nelegali statyba, o šiukšles kurui naudojančią jėgainę pastačiusi suomių bendrovė „Fortum“ irgi ilgai nepamirš kaltinimų, kad „dusina“ miestiečius.
Klaipėdoje N. Puteikis buvo konservatoriams mobilizavęs tą elektoratą, kuris kitomis sąlygomis eitų paskui „Tvarką ir teisingumą“ ar net Algirdo Paleckio „frontininkus“. Tad jam pasitraukus karštligiškai ieškoma pamainos ir į pajūrį metama čia kitados „šlapius marškinėlius“ laimėjusi Agnė Bilotaitė.
Tolesnės N. Puteikio perspektyvos neaiškios. Bėda ta, kad politikas akivaizdžiai nežino, ką daryti su sukauptu nacionalinio masto politiko potencialu. Aplink jį norėtų šlietis ir tautininkai, ir Dariaus Kuolio „pilietininkai“, ir dar dievai žino kas. Šiuo metu N. Puteikis prisidėjo ir prie kovos už karvių bei avių teises būti paskerstoms prieš tai pritrenkus elektra. Kiek tai pridės balsų, matysime.
Skundžia visus
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), apsvarsčiusi Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nario Gintario Stoškaus, atstovaujančio Lietuvos liaudies partijai, pranešimą, neseniai pradėjo tyrimą dėl Jurbarko rajono savivaldybės mero Ričardo Juškos ir tarybos narių veiklos. Apskųsta net 14 iš 25 išrinktųjų.
Skunde nurodoma, kad šie asmenys savivaldybės taryboje per pastaruosius trejus metus sprendė klausimus, galbūt susijusius ir su jų privačiaisiais interesais. Tiesa, pats G. Stoškus, kurio politinė biografija turtinga partijų (buvo TSKP, LKP, LDDP, Darbo partijos, Pilietinės demokratijos partijos nariu, o dabar – liaudininkas), išsiskiria tuo, kad skundžia visus bei viską ir mėgsta aiškintis, kas ką ir kaip pavadino, kas kam parodė špygą.
Antai 2011 metų vasarą rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos protokole užfiksuota, jog kitą tarybos narį G. Stoškus skundė dėl to, kad šis jį neva kažkokiame susirinkime pavadino valkata. Tik štai visai neseniai VTEK ėmėsi paties G. Stoškaus, mat etatinį skundiką kažkas irgi apskundė: teigiama, kad jis „turėjo nusišalinti Jurbarko rajono savivaldybės tarybai svarstant biudžeto programų klausimą, dėl kurių jis galbūt yra suinteresuotas asmeniškai. Be to, yra nurodoma, kad G. Stoškus, būdamas Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininku, šioje savivaldybėje sprendė klausimus, susijusius su šios asociacijos interesais“.
Visgi nebūtina kurti naujas partijas ar būti nepartiniu, kad skandalinga reputacija netrukdytų karjerai. Kartais partinis muilas prausia net ir kriminalinių bėdų turinčius politikus, nes rinkėjai yra atlaidūs. Jei jie nacionaliniu mastu išrenka į valdžią teistus arba teisiamus asmenis, tai ko stebėtis, kad, tarkime, Radviliškio rajone konservatoriai kelia korupciniais nusikaltimais kaltinamo buvusio mero Antano Čepononio kandidatūrą. Jam baudžiamosios bylos medžiaga netrukdo siekti posto, be to, jis, kaip teigia regioninė spauda, sakosi jau „nusiprausęs“. Artėjant rinkimams vietinio ir važinėjančio cirko spalvų tik daugės. Belieka išsirinkti, kurie žmonės principingai sako „ne“ negerovėms, o kurie – eiliniai „ubagų karaliai“.
„Galima stebėtis ir piktintis, bet didžiųjų partijų cinizmas dalies rinkėjų akyse nuprausia veikėjus, kurių ir manieros, ir šūkiai panašūs į nacių ir bolševikų. Dažnas rinkėjas užduoda klausimą, ką blogo Lietuvai padarė V. Šustauskas, išskyrus tai, kad apsiusiojo fikusą Kauno merijos vestibiulyje? Juk milijardinius projektus varto ir šilumos kainas reguliuoja ne jie“, – tokių veikėjų nišą apibūdina politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis.
