Nors didžiąją laiko dalį iš Svajūno atima sportas, vyras dar dirba santechniku, o nerimą vąšeliu vadina pramoga ir atsipalaidavimo forma. Vyras sako, kad potraukį rankdarbiams turėjo nuo vaikystės, nors šeimoje tuo daugiau niekas neužsiima.
Vis dėlto tą paaiškinti, sako rokiškietis, galima paprastai. „Yra toks potraukis ir tiek. Paprastai sakant, aš pats esu skulptorius savo kūno, kad būtų forma, kad varžyboms pasiruoščiau, taip ir gyvenime pritaikai tam tikrus sprendimus.
Tie patys krepšiai, kuprinės. Net santechnikoje sprendimus reikia daryti tokius, kad žmogui būtų patogiau, komfortiškiau, ir ten reikia pagalvoti bei sukonstruoti. Visur reikia šiek tiek meniškos prigimties, tiek sporte, tiek rankinių kūrime, tiek darbe, tiek tiesiog gyvenime“, – pasakoja Svajūnas.
Rankos neria pačios
Nerimą kultūristas atrado visai netikėtai. Nors jį visada domino rankdarbiai, jis pasakoja tiesiog nusprendęs išbandyti kažką naujo. „Sugalvojau kažką naujo išbandyti, internete pasižiūrėjau, pabandžiau, žiūriu, kad puikiai gaunasi“, – atskleidžia Svajūnas.
Veiklos, prasidėjus karantinui, norėjosi ir dėl kitos priežasties. Kultūrizmu užsiimantis vyras pasakoja, kad ruošiantis varžyboms ir laikantis griežtos dietos mintys vis sukasi apie maistą, todėl tiesiog reikėjo veiklos, kuri padėtų susikoncentruoti kitur.
Svajūnas sako, kad vieną rankinę ar kuprinę nunerti užtrunka nuo 2 iki 4 valandų, tačiau, kaip sako rokiškietis, rankos neria pačios:
„Pasiimi ir rankos pačios daro, pasižiūri kartas nuo karto, kad akies nepraleistum, bet šiaip gaunasi natūraliai.“
Dabar vyras yra pagaminęs jau 16 gaminių, tačiau nerimo pamiršti neplanuoja ir karantinui pasibaigus. Nors vėl veikiančios sporto salės atims daugiau laisvo laiko, Svajūnas sako turintis dar daug idėjų.
„Norėčiau tęsti, neapleisti, tai ir gražu, ir įdomu. Kas kart vis kažką naujo norisi padaryti. Dabar daugiausia gaminu rankines, kuprines, bet noriu pabandyti nunerti padėkliukus lėkštėms, puodeliams.
Galvoju ir apie krepšius gyvūnams, naminei žiurkei, katei ar šuniui, dėžutės daiktams susidėti. Idėjų tikrai esu kupinas, darai gaminius ir jos savaime ateina“, – sako kultūristas.
Mielai nertų ir užsakymus
Dabar kultūristo nerti gaminiai keliauja artimiesiems, draugams bei pažįstamiems. Nors Svajūnas sako, kad kol kas tai labiau pramoga ir hobis, neslepia džiaugsmo, kai artimieji jo sukurtus gaminius naudoja. „Kol kas tai daugiau kaip pramoga, bet man, kaip to daikto kūrėjui, labai gražu ir džiugu, kai rankines matau ant draugių pečių“, – neslepia vyras.
Svajūnas sako, kad mielai priimtų ir užsakymus, o papildomai uždirbtus pinigus investuotų į sportinę įrangą bei kitus kultūrizmui reikalingus daiktus. Jis neatmeta ir idėjos gaminti krepšius sportininkams.
„Veikla įdomi, tai džiaugčiausi, jei užsakymų gaučiau. Malonu būtų, jei mano darbais pasipuoštų moteris ar vyras, jei per petį užsimetęs, kad ir į sportą keliaujant sportinius drabužius susimestų. Džiaugčiausi, jei mano sprendimais, mano darbais, žmonės pasinaudotų. Man tai teiktų džiaugsmą“, – atvirauja vyras.
Svarbu paminėti, kad kultūristo gaminami krepšiai atlaiko ir didesnį svorį. Jie gaminami ne iš siūlų, o iš specialių virvių. Pasak jo, virvės yra tvirtesnės ir net prikrovus krepšį iki viršaus, jis neplyštų.
„Turime specializuotą parduotuvę, prekiaujančią virvėmis, jų yra įvairių spalvų. Pabandžiau, gavosi, pagalvojau, kodėl gi ne“, – juokdamasis sako vyras.
Sulaukia nuostabos
Vyras neslepia, kad jo naujas pomėgis nustebino ir jo artimuosius. „Tikrai susilaukiau nuostabos, klausia, iš kur idėjos, fantazija. Daug kam keista, kaip vyras daro tokius darbus, nes tikrai neįprasta“, – sako kultūristas.
Svajūnas paneigia ir mitą, kad kultūristams „galvoje tik svarmenys, geležys ir vištiena su ryžiais.“ Jis primena, kad kultūrizmas reikalauja daug jėgų, režimo ir kontrolės, ir, kaip ir nerime, kultūrizme svarbiausia kantrybė.
„Tikrai nėra taip, kad mintyse tik svarmenys. Gal aš kaip tik sakyčiau, kad žmogus kūrybiškas, nes nėra lengvas procesas save keisti“, – sako Svajūnas.
O kūrybiškumas pasireiškia ne tik kultūrizme ar nerime, tačiau ir emblemose. „Emblemoms turiu atitinkamą mašiną. Sukuriam failą, jį apdorojam, įdedam į mašiną ir emblemą išspaudžiame ant medžiagos gabalėlio.
Spalvas pasirenki pagal nuotaiką, o jas prisisiūti galima ant džinsų, striukės, marškinėlių, rankšluosčių, galima ir raktų pakabuką pasidaryti, čia jau fantazijos reikalas“, – pasakoja Svajūnas.
