Atokus Sibiro kaimas, Oimiakonas, yra šalčiausia pasaulyje nuolatinė žmonių gyvenvietė.
Pastarosiomis dienomis Rusijos kaimas taip apsitraukė ledu, kad lauke buvęs naujas elektrinis termometras nebe atlaikė, fiksuodamas kaulus laužančią minus 62 laipsnių temperatūrą, jis sugedo.
Oficiali orų stotis pačioje šalčiausioje vietoje užregistravo 59 laipsnius šalčio, tačiau vietiniai gyventojai teigė, kad jų termometrai fiksavo 67 laipsnius šalčio. Tai tik 1 laipsniu mažiau, nei kad žemiausia temperatūra fiksuota bet kokioje pasaulio gyvenvietėje.
Ir šis rekordinis įrašas tame pačiame Oimiakone buvo užfiksuotas dar 1933 m.
Vienas kaimo gyventojas Oimiakone užfiksavo temperatūrą nukritusią iki minus 67 laipsnių, o kiti sutiko, kad oficiali 59 laipsnių temperatūra nėra visiškai teisinga.
Praėjusiais metais buvo įdiegtas skaitmeninis termometras, tačiau jis sugedo prie minus 62 laipsnių.
„Jis sugedo, nes buvo per šalta”, – pranešė The Sibirian Times.
Kaime gyvena maždaug 500 ištvermingų žmonių, o 1920 ir 1930 - aisiais metais, tai buvo šiaurės elnių ganytojų stotelė, kur jie girdydavo savo elnius.
Vėliau sovietinė valdžia sukūrė nuolatinę gyvenvietę, norėdama priversti klajoklius įleisti šaknis.
1933 m. Oimiakone buvo užfiksuota minus 67,7 laipsnių temperatūra, tai žemiausia temperatūra šiauriniame pusrutulyje. Antarktidoje užfiksuotos ir žemesnės temperatūros, tačiau čia nėra nuolatinių gyvenviečių.
Kaip čia vyksta gyvenimas?
Oimiakone gyvenantieji žino, kad čia sunkumų netrūksta. Jūsų rašikliuose gali užstingti rašalas, akiniai užšalti jums ant veido, išsikrauti baterijos.
Vietos gyventojai sako, kad jie palieka savo automobilius dirbti visą dieną, bijodami, kad užgesinę negalės jų iš naujo užvesti.
Nuo šalčio sukietėjusi žemė sukelia ir laidojimo problemas. Norint kasti, žemė pirmiausia turi pakankamai atšilti, todėl kelioms valandoms uždegama liepsna.
Karštos anglys yra išstumiamos į šonus ir iškasama tik kelių centimetrų gylio duobė. Procesas kartojamas keletą dienų, kol duobė tampa pakankamai gili karstui.
