Arba kopijuoti, arba kurti patiem
Rusija pareiškė raketų projektavimo, gamybos ir kosminių skrydžių srityje sieksianti tapti visiškai nepriklausoma nuo importo, tačiau kol kas neaišku, kaip tai atrodys iš tikrųjų, rašoma dienraštyje. Iš esmės yra dvi galimybės: arba bus kopijuojamos jau egzistuojančios technologijos, arba bus savarankiškai kuriama nauja kosminė technika.
Už šią sritį atsakingas Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad kilusiai importinės elektronikos ir kitos kosminėse raketose bei palydovuose naudojamos technikos problemai spręsti bus sukurta nacionalinė mikroelektronikos pramonė.
Tačiau, pasak specialistų, praeis toli gražu ne vieneri metai, kol jai pavyks pasiekti kosminiams skrydžiams būtiną lygį. Kol kas kosminės technikos srityje Rusija ir gamybos, ir technologijų požiūriu priklauso nuo kitų šalių, ypač nuo Ukrainos, kuri nuo Sovietų Sąjungos laikų buvo ir karinių, ir taikiam kosmosui skirtų raketų kalvė.
Didžiosios Britanijos karališkojo gynybos ir saugumo tyrimų instituto (RUSI) ekspertai neseniai pabrėžė, kad tiekimai iš Ukrainos sudaro vos 4,4 proc. viso Rusijos raketinės bei kosminės technikos importo. Tačiau kai kurios šio importo pozicijos, britų ekspertų teigimu, Maskvai yra gyvybiškai svarbios.
Tarpžemyninių raketų varikliai
Šią Maskvai itin jautrią vietą puikiai žino ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, praėjusių metų rugpjūtį pasirašęs įsaką dėl karinės ir dvejopos paskirties prekių eksporto į Rusijos Federaciją nutraukimo, pasak „Die Welt“.
Išimtis buvo padaryta tik kosminei technikai, kuri naudojama taikiems kosmoso tyrimams pagal tarptautinius kosminių skrydžių projektus. Tačiau, apžvalgininkų teigimu, aiškios ribos tarp civilinės ir karinės paskirties kosminės technikos nėra, todėl iš esmės eksporto į Rusiją draudimas apėmė ją visą.
Pavyzdžiui, šis draudimas taikomas ir raketiniams varikliams RD-180, kurie naudojami bendros Rusijos ir Ukrainos gamybos raketose „Dnepr“. Šie varikliai anksčiau buvo montuojami į branduolines tarpžemynines raketas SS-18 (R-36).
Remontuojant ar ruošiant paleisti raketas su šiais Ukrainoje, Dnepropetrovsko mieste, gaminamais varikliais, kol kas negalima apsieiti be gamintojų atstovų. Dar 2014 m. pradžioje, kai ėmė strigti Ukrainoje gaminamų kosminės technikos komponentų tiekimai į Rusiją, šios šalies įmonės apdairiai ėmė kaupti reikiamas jų atsargas.
Tada dar daugelis manė, kad įprastinius ukrainietiškus raketų komponentus po 1–2 metų bus galima pakeisti pagamintais Rusijoje. Kai kurie specialistai prognozavo, kad ne vėliau kaip per 2–3 metus tą patį bus galima padaryti ir su kai kuriomis specialios paskirties kosminės technikos sistemomis.
Tačiau anaiptol ne visi specialistai tada buvo nusiteikę taip optimistiškai. Daugelis ekspertų tvirtino, kad norint visiškai atsisakyti kosminės technikos importo iš Ukrainos, Rusijoje iš pradžių teks atkurti mokslinius kolektyvus ir konstruktorių biurus, pastatyti eksperimentinius cechus ir bandymų bazes, o tam reikės daug laiko ir pinigų.
Kai kurie ekspertai aptarinėjo ir tokį importo pakeitimo sava produkcija variantą: esą iš Rytų Ukrainos į Rusiją būtų galima perkelti pavienius raketinės technikos specialistus ar net ištisus kolektyvus ir savo teritorijoje sukurti identiškus gamybos pajėgumus.
Rusijos kosmoso politikos instituto vadovo Ivano Moisejevo teigimu, Rusiją su Ukraina siejančios karinės ir civilinės paskirties kosminės technikos gamybos virkštelės nukirpimas užtruks mažų mažiausiai 5 metus. Ir tai tik su sąlyga, jei tam bus skirta pakankamai lėšų. Tačiau jei būtų bandoma greičiau pradėti atitinkamų komponentų gamybą, tektų susitaikyti su sumažėjusiu ne tik tam tikrų gaminių, bet ir visos kosminės technikos patikimumu.
Ekspertai pabrėžia, kad ši problema rusams ypač jautri dėl karinės paskirties kosminės technikos, nes Rusijos kariškiai jau greitai nebegalės leisti raketų „Dnepr“ iš raketinės bazės netoli Orenburgo miesto Uralo regione.
Jiems taip pat teks atsisakyti planų leisti raketas „Zenit“ iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane bei jūrinės platfomos „Odyssey“ Ramiajame vandenyne, priklausančioje antrinei Rusijos kosminės korporacijos „Energija“ įmonei „Sea Launch“.
Vis dėlto bent jau kai kurias su „Dnepr“ raketomis susijusias problemas Rusijos specialistams jau pavyko išspręsti, pasak „Die Welt“. Pernai dvi iš trijų tokių raketų Rusijoje pavyko paleisti Makejevo raketinio centro Čeliabinske pastangomis. Šiemet šio centro specialistai bus atsakingi už dar du tokių raketų paleidimus.
Raketinis bumerangas
Suprantama, kad Kijevo įvesti raketinės technikos tiekimo Rusijai apribojimai bumerangu smogė ir jos gamintojams, Dnepropetrovske veikiančiai „Južmaš“ gamyklai ir konstravimo biurui „Južnoje“. Skelbiama, kad vien dėl šių sankcijų kasmet prarandama per milijoną JAV dolerių.
Raketas „Rokot“ (tai konversinis tarpžemyninės dviejų pakopų balistinės raketos UR-100 variantas) kol kas dar naudoja Rusijos kariškiai. Šių raketų valdymo sistemos gaminamos Ukrainoje, Charkovo įmonėje „Hartron“. M.Chruničiovo centras Rusijoje, kuriame karinės raketos UR-100 buvo perdarytos į civilinės paskirties „Rokot“, vis dar turi nemažai jų atsarginių dalių. Bet jei jos baigsis, ukrainietiškus komponentus teks pakeisti pagamintais Rusijoje.
Kol kas iš viso į kosmosą buvo paleista 21 „Rokot“ raketa: 11 komercinių paleidimų užsakė bendra Rusijos ir Vokietijos įmonė „Eurockot Launch Services“, o 10 buvo atlikta Rusijos civilinės kosmoso programos ir šios šalies Gynybos ministerijos užsakymu.
Tolimesnis „Rokot“ raketų likimas priklausys nuo paklausos, taip pat nuo to, ar Ukrainos įmonė „Hartron“ toliau tieks jų valdymo sistemas. Rusijos kariškiai planuoja šiemet paleisti į kosmosą 3 „Rokot“ raketas, 2016 m. – dar vieną. Ateityje jas planuojama pakeisti lengvosiomis raketomis „Sojuz-2.1M“ bei „Angara-1“, kurios surinkinėjamos tik iš rusiškų komponentų.
Panašiai yra ir su Dnepropetrovske beveik 30 metų gaminamomis raketomis „Zenit“. 70 proc. jų komponentų atvežama iš Rusijos. „Zenit“ raketos daugiausia leidžiamos iš jūrinės platformos „Odyssey“ ir Baikonūro kosmodromo. Pasak dienraščio, Rusija nemato jokių šios kosminės raketos perspektyvų ir ketina ateityje jos visiškai atsisakyti. 2016–2018 m. Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ yra suplanavusi vos 3 paleidimus.
Didžiausia problema Rusijai siekiant atsisakyti importinių kosminės technikos komponentų susijusi su tradicinių partnerių JAV ir Vakarų Europoje gaminamos elektroninės įrangos, pritaikytos naudoti kosmose, tiekimų uždraudimu.
Vicepremjeras D.Rogozinas pripažino, kad šioje srityje Rusija pernelyg kliovėsi tiekimais iš Vakarų, todėl esą dabar Maskva sparčiai kurs savą gamybos bazę. Tačiau kol nebus užtikrinta atitinkama produkcijos kokybė ir kiekybė, „Roskomos“ stengsis plėsti bendradarbiavimą su partneriais iš užsienio, kad pavyktų kuo sėkmingiau įveikti šį sudėtingą etapą. Rusų žvilgsniai pirmiausia krypsta į Kiniją ir Baltarusiją, pasak „Die Welt“.
Ypač didelį susirūpinimą Rusijos kosminės technikos gamintojams kelia Vakarų šalių įvestas draudimas eksportuoti į šią šalį dvejopos paskirties techniką. Tai – ir nuo kosminės spinduliuotės apsaugotos ryšių įrangos mikroschemos, ir palydovų gamyboje naudojami mikroprocesoriai.
Kone visi Rusijos ekspertai pabrėžia ir teigiamą šios keblios situacijos aspektą: esą dabar valstybei norom nenorom teks energingai imtis trūkstamų kosminės technikos komponentų gamybos organizavimo. Ar gebės Maskva rasti tam būtinų milijardų ir specialistų, ypač turint mintyje sunkią jos ekonomikos būklę? Kol kas atsakymo į šį klausimą nežino niekas, pasak „Die Welt“.
