Tad noras atsinaujinti savo būstą kai kuriais atvejais gali kainuoti itin brangiai. Statybų kaštai padidės dar labiau, jei nesilaikysite šiuo metu galiojančių reikalavimų.
Pavyzdžiui, jei nuspręsite savo bute pasidaryti remontą ir neturėsite leidimo, už tai inspekcija gali skirti ir riebią baudą.
Kaimynai išreiškė pretenzijas
Skaitytojas Tomas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kaip viename iš sostinės daugiabučių tarp kaimynų kilo konfliktas dėl buto balkone įtaisyto kondicionieriaus.
„Jau ne vienerius metus svarstėme bute įsirengti kondicionierių, nes vasarą karščiai yra tiesiog nepakeliami. Tačiau, kai kondicionierius jau buvo sumontuotas, šalia gyvenantis kaimynas pradėjo reikšti pretenzijas ir grasinti teismais.
Tad niekaip negaliu suprasti, nuo kada savo bute negalima įsirengti kondicionieriaus?“ – svarstė Tomas.
Kada reikia specialaus leidimo?
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad remonto eiga priklauso nuo atliekamos statybos rūšies.
Pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo vidaus ar išorės sienos gali būti priskiriamos prie laikančiųjų arba nelaikančiųjų.
„Kokiai rūšiai priskirtina siena, gali nustatyti kompetentingas specialistas: pastato techninis prižiūrėtojas (kiekvienam daugiabučiui namui privalo būti paskirtas toks specialistas).
Dėl jo kontaktų reikia kreiptis į namo administratorių arba bendrijos, jei ji yra įsteigta, pirmininką ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių paskirtą asmenį) arba atestuoti projektuotojai, statinių projektų ekspertizės vadovai“, – kalbėjo inspekcijos atstovai.
Taigi, jei nusprendėte atlikti kapitalinio remonto darbus daugiabučiame name, gyventojas privalės turėti statinio kapitalinio remonto projektą.
„Kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktas būtinas, ketinant remontuoti ypatingąjį statinį. Arba jei daugiabutis namas yra neypatingasis statinys ir kapitaliniam remontui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas dėl statinio išvaizdos keitimo“, – paaiškino specialistai.
Daugiabučio gyvenamojo pastato kapitaliniam remontui privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą šiais atvejais:
- kai daugiabutis yra kultūros paveldo statinys;
- kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis;
- kai įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos;
kai daugiabutis yra nors vienoje iš šių teritorijų ir keičiama pastato išvaizda: mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
Štai pastato išvaizdos keitimu laikoma, pavyzdžiui, balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą) ir t.t.
Yra išimčių
Tiesa, kaip teigė statybų inspekcijos atstovai, yra ir tam tikrų išimčių, kai statybą leidžiančio dokumento nereikės.
„Tuo atveju, kai statinio laikančiosios sienos ardymo, pertvarkymo darbai atliekami pastato viduje, nekeičiant jo išvaizdos, ir pastatas nėra kultūros paveldo statinys, taip pat, kai pertvarkant laikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, tai tokios sienos griovimui gauti statybą leidžiančio dokumento nereikia, tačiau, kaip ir minėjome, turi būti parengtas kapitalinio remonto projektas ir atlikta projekto ekspertizė“, – teigiama specialistų komentare.
Be to, jeigu yra norima atlikti statybos darbus, nesusijusius su būsto rekonstrukcija ir kapitaliniu remontu, tokiu atveju specialių leidimų taip pat neprireiks.
„Kai daugiabutyje ardoma vidinė nelaikančioji siena, kai pertvarkant nelaikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, taip pat atliekami kiti paprastojo remonto darbai, nekeičiant pastato išvaizdos, tai specialaus darbų leidimo nereikia.
Paprastojo remonto aprašas taip pat yra neprivalomas, tačiau gali būti rengiamas statytojo pageidavimu“, – paaiškino jie.
Tačiau būtina įsidėmėti, kada privalėsite parengti paprastojo remonto aprašą arba projektą.
„Jei statinio paprastojo remonto darbais (nepertvarkant statinio laikančiųjų konstrukcijų) keičiama daugiabučio gyvenamojo pastato išvaizda, pavyzdžiui, įstiklinami balkonai arba keičiamos durys, langai (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), įrengiami nauji fasado elementai ir daugiabutis yra kultūros paveldo statinys, tokiu atveju privaloma parengti paprastojo remonto aprašą arba paprastojo remonto projektą (kultūros paveldo statinio atveju) ir kreiptis į savivaldybę dėl statybų leidimo dokumento išdavimo“, – sakė inspekcijos specialistai.
Būtina atsiklausti ir kaimynų, o triukšmauti leis ne visada
Specialistai atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, kai statybos darbai yra susiję su daugiabučio bendrojo naudojimo objektais, būtina gauti butų ar kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą.
Pasak inspekcijos atstovų, tai padaryti reikalinga net ir tuo atveju, jei buvo gautas statybų leidimo dokumentas.
Gyventojams taip pat primenama, kad triukšmą skleidžiančius įrankius naudoti ir statybos darbus vykdyti galima tik tam tikromis darbo ir poilsio dienų valandomis.
„Triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones“, – sakė inspekcijos atstovai.
Šiuo metu triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu gyvenamosiose patalpose, kai tai trikdo asmenų ramybę bauda gali siekti nuo 80 iki 300 eurų. O jei pažeidimas padaromas dar kartą, bauda siektų nuo 200 iki 400 eurų.
Sulaukia skundų, skiria tūkstantines baudas
Statybos inspekcija sako sulaukianti nemažai skundų dėl daugiabučiuose atliekamų statybos darbų.
„Dažnu atveju pranešimai būna susiję su vykdomais paprastojo arba kapitalinio remonto darbais, kuriems statybą leidžiantys dokumentai nėra privalomi – vidinių laikančiųjų ar nelaikančiųjų sienų remonto, tarpaukštinių perdangų remonto“, – teigė specialistai.
Tiesa, kai kuriais atvejais gyventojai skundžiasi dėl neteisėtų kaimynų veiksmų, kai atliekami statybos darbai. Pavyzdžiui, tai atvejais, kai yra kabinami kondicionieriai, kertamos naujos arba didinamos esamos langų ar durų angos, įrengiami nauji stoglangiai, stiklinami balkonai ar lodžijos ir pan.
„Nustačiusi, kad statybos darbai vykdomi be statybą leidžiančių dokumentų, kada jie yra privalomi, VTPSI savavališkus darbus vykdžiusiems savininkams surašo savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus bei taiko administracinę atsakomybę“, – perspėjo inspekcijos atstovai.
Gyventojams primenama, kad fiziniams asmenims savavališkas statinio paprastasis remontas, neturint statybą leidžiančio dokumento, kai toks privalomas, užtraukia baudą nuo 60 iki 1,2 tūkst. eurų.
Tuo metu savavališkas statinio kapitalinis remontas, neturint statybą leidžiančio dokumento, kai toks privalomas, užtraukia baudą nuo 300 iki 3,5 tūkst. eurų.
Kitų statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 1 tūkst. eurų.
Būsto kainos Lietuvoje augo
2024 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 0,4 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 1,3 proc., praneša Eurostatas. Lyginant šį laikotarpį su paskutiniu 2023 m. ketvirčiu, gyvenamųjų būstų kainos krito 0,1 proc. euro zonoje ir augo 0,4 proc. ES.
Lietuvoje, palyginus pirmus 2023 m. ir 2024 m. ketvirčius, būsto kainos išaugo 9,9 proc., o palyginus pirmąjį šių metų ketvirtį su paskutiniu praeitų metų – 3,3 proc.
Anot Eurostato, ketvirtą 2023 m. ketvirtį, lyginant su 2022 m. ketvirtu ketvirčiu būsto kainos euro zonoje krito 1,2 proc., o ES pakilo 0,2 proc.
Lyginant 2024 m. ir 2023 m. pirmųjų ketvirčių būsto kainas, 19 ES narių valstybių jos augo. Labiausiai būsto kainos augo Lenkijoje – 18 proc., Bulgarijoje – 16 proc. ir Lietuvoje – 9,9 proc. Tuo metu kainos krito Liuksemburge – 10,9 proc., Vokietijoje – 5,7 proc. ir Prancūzijoje – 4,8 proc.
Eurostato duomenimis, palyginus būsto kainas 2024 m. pirmąjį ketvirtį ir 2023 m. paskutinį ketvirtį, jos augo 18 valstybių narių ir krito 8 šalyse. Didžiausias ketvirčio augimas fiksuotas Bulgarijoje – 7,1 proc., Vengrijoje – 5,1 proc. ir Lenkijoje – 4,3 proc.
