Segėjo „koloradkę“
Argi draugiškos valstybės remiamos Lietuvoje veikiančios politinės partijos lyderis galėtų viešumoje pasirodyti segintis skiriamąjį ženklą, kuris puikuojasi ant Ukrainos suverenumą draskančių rusų teroristų krūtinių? LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis prieš pat prezidento rinkimų pirmąjį turą nesibodėjo pasirodyti sostinės Antakalnio kapinėse šalia lenkų tautinės vėliavos spalvų juostelės prisisegęs Georgijaus juostelę, liaudyje neretai vadinamą „koloradke“. Tokios juostelės puikuojasi ne tik Ukrainos žmones žudančių rusų separatistų švarkų atlapuose, bet ir 2007 m. Estijos sostinėje Taline siautusių prorusiškų chuliganų, kėlusių riaušes ir pražudžiusių žmogų, drabužiuose.
Kas gi ta Georgijaus juostelė? Tai dvispalvis (su juodomis ir geltonai oranžinėmis juostomis) kaspinas, Rusijoje naudojamas su Šv. Jurgio ordinu, Šv. Jurgio kryžiumi, Šv. Jurgio medaliu. Rusijos imperijoje jis vadintas Šv. Jurgio juosta, o TSRS – Gvardijos juosta. 1943 m. Georgijaus juosta buvo naudota kaip Šlovės ordino ir medalio „Už pergalę prieš Vokietiją“ atributas. Po TSRS subyrėjimo Georgijaus juosta buvo primiršta. 2005 m. Rusijoje ir posovietinių šalių Rusijos ambasadose imtasi „Georgijaus juostelių“ akcijos, kuria rusakalbių bendruomenėms buvo priminta apie šių juostų svarbą.
Nors Rusijoje Georgijaus juosta šiandien yra pagarbos kovotojams prieš nacistinę Vokietiją simbolis, juostelė 2007 m. per įvykius Taline įgijo naują konotaciją, kuri dar labiau įsitvirtino per šių metų įvykius Ukrainoje. Nušalinus buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovičių, šio apdovanojimo juosta buvo pradėta naudoti kaip atpažinimo ženklas prorusiškai nusiteikusių gyventojų ir asmenų, siejamų su specialiosiomis Rusijos Federacijos pajėgomis.
Ne pirmus metus Rusijos ambasadų platinamos Georgijaus juostelės iš rusų karių didvyriškumo simbolio pavirto skiriamuoju agresyvių prorusiškų jėgų ženklu. Lenkijos žiniasklaida tokį V.Tomaševskio poelgį Antakalnio kapinėse pavadino „bloga žinia Lenkijai“. Tačiau V.Tomaševskis žinojo, ką daro: LLRA reikėjo patraukti rusakalbius rinkėjus. Ir jam pavyko!
Gerojo brolio glėbyje?
Po pirmojo prezidento rinkimų turo V.Tomaševskis užėmė penktą vietą iš septynių: už jį savo balsus atidavė 8,2 proc. rinkėjų (2009 m. prezidento rinkimuose jis tesurinko 4,6 proc. balsų). Tai – daugiau nei Lietuvoje yra balsavimo teisę turinčių lenkų! Rusakalbių simpatijas šis politikas užsitarnavo ir politinių debatų laidose, kuriose teisino Rusijos invaziją į Ukrainą.
Prieš keletą metų V.Tomaševskis savo valdomoje partijoje priglaudė dvi Kremliui draugiškas partijas ir kelių rusų visuomeninių organizacijų atstovus. Be to, LLRA atstovai lankėsi Rusijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio valstybėmis valdyboje, kur su Lietuvos rusų veikėjais aptarinėjo politinį bendradarbiavimą. Taip pat LLRA sėkmingai bendradarbiauja su Rusijos ambasados darbuotojais, o partijos lyderio pavardė puikuojasi Baltijos šalių rusakalbiams skirto leidinio „Baltijskij mir“ visuomeninėje taryboje. Propagandinį žurnalą finansuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Lietuvos televizijos žurnalistų kalbintas V.Tomaševskis neigė bendradarbiaujantis su prorusiškomis organizacijomis. „Aišku, kad mes nebendradarbiaujame su užsienio institucijomis. Aš apskritai nedalyvauju jokių žurnalų, nė vieno, juolab šito, leidyboje. Mano gimtoji kalba – lenkų. Čia provokacija, ką čia kalbėti“, – gynėsi V.Tomaševskis. Tačiau juoda ant balto rodo visai ką kitą.
Dar vienas LLRA lyderio prorusiškumo įrodymas: per pastarąją prezidento rinkimų kampaniją už jį agitavo „Baltijskij mir“ įkūrėjas ir buvęs vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Kondrašovas. Jo kreipimąsi į savo interneto svetainę įsidėjo LLRA. D.Kondrašovas savo kalbose nuolat smerkė Baltijos šalių įstojimą į ES ir NATO, o Rusiją pristatydavo kaip gerąjį brolį, su kuriuo „Pribaltikai“ anksčiau ar vėliau reikės artimiau susibičiuliauti. Štai vienas iš jo pasamprotavimų: „Pasitraukdamos iš SSRS ir išsaugodamos sovietinę politinę bei socialinę santvarką, Baltijos šalys pasirašė sau civilizacinį nuosprendį. Šiandien ekonominė krizė šį nuosprendį vykdo. Europos Sąjunga daugiau neturi pinigų nacionaliniams elitams.“
Tame pačiame leidinyje kitas Sovietų Sąjungai simpatizuojantis autorius Fiodoras Zaleskis aiškeriagiškai numato Baltijos šalių grįžimą į „namus“: „Lietuvos, Latvijos ir Estijos integracijos su Europa projektas žlugo. Dvidešimties metų nepakako, kad įvyktų tai, kas neįmanoma, tai yra susijungtų visiškai skirtingos nacijos. Nieko nesuprantantis ir Vakarų finansų magnatų nuskurdintas Pabaltijys dairosi aplink. Ir jau akivaizdu, kad jo pasimetęs žvilgsnis gali pakrypti tik į Rusiją. Kadaise Pabaltijys buvo viena patraukliausių SSRS dalių. (...) Metas atsipeikėti ir suprasti, kad atėjo laikas grįžti, juk toliau bus tik blogiau. Pabaltijiečiai, grįžkite pas mus, į gerą Rusiją.“ Čia pat retoriškai klausiama, ar grįžti nesutrukdys sunkus konfliktinių santykių bagažas? Ne bėda. F.Zaleskis pabrėžė: „Rusai moka atleisti.“
Tikroji „Maksvos namų“ paskirtis
Už LLRA lyderį balsuoti agitavo ir Kremliaus veikėjas Rafaelis Muksinovas. Jis kartu su V.Tomaševskiu yra „Baltijskij mir“ visuomeninėje taryboje. Be šių pareigų, R.Muksinovas užima svarbius postus Rusijos Tėvynainių organizacijoje. Per gegužės 9-osios minėjimą Lietuvoje jis šmėžavo už Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo, kuris dar vasario pabaigoje Užsienio reikalų ministerijos iškviestas paaiškinti situaciją Ukrainoje stebėjosi: „Kuo čia dėta Rusija?“
R.Muksinovas kelerius metus buvo Rusijos Dūmoje Tėvynainių tarybos nariu, dabar – koordinacinės Tėvynainių tarybos prie Lietuvos ambasados vicepirmininkas. Asmeniškai šis veikėjas lėšų gauna iš „Rossotrudničestvo“ fondo.
„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, 2008 m. agentūrą „Rossotrudničestvo“ įsteigė tuometis prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Jos paskirtis – proteguoti politinius ir ekonominius Rusijos interesus užsienyje. Įstaiga rūpinasi šalies įtakos sklaida ir įvaizdžio gerinimu. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo, daktaro Nerijaus Maliukevičiaus, „Rossotrudničestvo“ veikla labiau primena komunistinę propagandą. „Ir struktūra, ir idėjomis, ir ten dirbančiais žmonėmis. Ši organizacija net sukurta ant sovietinės infrastruktūros griuvėsių. Ji atkartoja komunistinės propagandos sistemą, kurios tikslas buvo rūpintis pavergtų tautų kultūriniais ryšiais“, – teigė N.Maliukevičius.
Štai Vilniuje baigiami statyti „Maskvos namai“, kuriuose įsikurs „Rossotrudničestvo“ specialistai. Oficialiai „Maskvos namai“ turėtų būti kultūros ir verslo bendradarbiavimo centras, kuriuo siekiama sukurti ir toliau plėtoti gerus kaimyninius santykius tarp Lietuvos ir Rusijos. Tačiau specialiosios paskirties statinys Lietuvos sostinėje neabejotinai taps dar vienu Rusijos įrankiu didinti informacinę įtaką mūsų šalyje.
Lenkai – galimi Kremliaus sąjungininkai
Dar trumpai grįžkime prie R.Muksinovo dosjė. Šis politikas, be visa ko, dar yra ir Algirdo Paleckio Socialistinio liaudies fronto narys. Bene garsiausia A.Paleckio frazė, ypač pamaloninanti Kremliaus ausį, yra apie Sausio 13-osios įvykius: „Savi šaudė į savus.“ Žurnalistų spaudžiamas į kampą, V.Tomaševskis nepanoro paaiškinti, kodėl už jį agitavo šie plačiau aprašyti prorusiški veikėjai bei prorusiškos politinės jėgos.
Politologas Mindaugas Kluonis „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad Kremlius Lietuvos lenkus nuolat traktavo kaip natūralius galimus sąjungininkus dar nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios, kai Vilnijos krašte buvo bandoma paskelbti autonomiją. „Kadangi rusai Lietuvoje kompaktiškai gyvena tik Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine ir Jonavos rajone, jie yra gerai integravęsi į Lietuvos visuomenę, Maskvai sunku mobilizuoti rusakalbius tautiniu pagrindu.
Beje, Lietuvoje jų yra gana nedaug, palyginti su kitomis buvusiomis Sovietų Sąjungos šalimis, o ir jie „dalijasi“ dar ir konfesiniu pagrindu, – pasakojo M.Kluonis. – Lietuvos lenkai, atvirkščiai, gyvena kompaktiškai skurdžiuose rajonuose ir dėl Lenkijos bei Lietuvos politikų klaidų, neveiklumo daug mažiau linkę integruotis. Tokia Lietuvos lenkų situacija yra paranki Kremliui, kuris mato galimybių prireikus Lietuvoje sukelti neramumų teritoriniu požiūriu. Nuo 2009 m. LLRA sudarė koaliciją su Klaipėdos rusų partija „Rusų aljansu“, kurio lyderė Irina Rozova pagarsėjo dalyvavimu su Kremliumi siejamuose renginiuose. Būtent Klaipėdos rusai yra raktas į LLRA sėkmę rinkimuose, be jų paramos lenkai sunkiai perkoptų rinkimų barjerą.“
Pasak politologo, V.Tomaševskis yra priklausomas nuo Klaipėdos rusų paramos, jis neturi galimybių nevykdyti „Rusų aljanso“ siekių, net jei jie neatitinka Lenkijos interesų. „Rusų sąjungai vis labiau asocijuojantis su Darbo partija, kurios frakcijoje dirba jos lyderiai, Kremlius mato galimybę per LLRA ir „Rusų aljansą“ pritraukti daugiau Lietuvos rusų ir suvienyti Lietuvos tautines mažumas, kad prireikus jos apsunkintų Lietuvos politinę situaciją. Tikėtina, kad orientaciją į LLRA ir tautines mažumas skatina ir žlugę atviri „prokremliniai“ judėjimai, sudaryti iš lietuvių, kaip J.Paleckio Socialistinis liaudies frontas“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė M.Kluonis.
Pašnekovo teigimu, Lietuvos politikai taip pat turi prisiimti atsakomybę už tai, kad nesugebėjo patraukti Klaipėdos rusų ir Vilnijos lenkų į savo pusę, spręsti šių tautinių grupių socialinių problemų. „Kadangi joms spręsti dedama nepakankamai pastangų, o kai kurios partijos, pavyzdžiui, Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, dar ir eskaluoja įtampą, tai sudaro sąlygas plisti „prokremlinėms“ nuotaikoms skurdžioje Vilnijoje ir tarp neturtingų Klaipėdos rusų“, – konstatavo M.Kluonis.
Jei V.Tomaševskiu žavisi ir už jį agituoja Kremliaus juodieji technologai, žmogaus teisių gynėju jį tituluoja Rusijos Tėvynainių programos koordinatorius Lietuvoje, LLRA jau kiek laiko rinkimuose dalyvauja kartu su prorusiškomis partijomis, galbūt jau nelieka abejonių, kad LLRA ir jai vadovaujančio V.Tomaševskio politinei veiklai labiau diriguojama ne iš Lenkijos, o tiesiai iš Maskvos.
