„Sąmoningas sapnas yra tas, kuriame tu suvoki, kad sapnuoji. Tai padaręs tu gali koreguoti įvykius – iškviesti įvairiausius gyvūnus, skristi, nušokti nuo kalno, suvokdamas, kad neužsimuši“, – teigia biologas.
Sąmoningo sapnavimo tyrinėjimas prasidėjo gan neseniai – vos prieš 40 metų jis pademonstruotas laboratorijoje, kurioje išsiaiškinta, kad akių judesiai miego metu sutampa su fiziniais akių judesiais. Jei sapnuodami žiūrime į dešinę, akys irgi nukrypsta dešinėn. Tyrime nustatyta, kad sąmoningas sapnavimas nėra mistinis reiškinys – kai žmogus sapne tampa sąmoningas, jis gali parodyti signalą, kuris praneštų apie jo sąmoningumą.
Bet kokie sapnai gali nustebinti
Biologas sako, kad net ir kasdieniai sapnai gali nustebinti labai nerealiais dalykais: „Iš esmės sapnai nuo realybės skiriasi tuo, kad juose pilna dalykų, kurie realybėje neegzistuoja. Pavyzdžiui, savo sapne sykį nukeliavęs į ateities laiką bandžiau nusipirkti plazminį televizorių be korpuso su valiuta, kurios mūsų žemėje nėra. Gavęs kvitą nesuvokiau, kad šito televizoriaus negalėsiu atsivežti namo.“
Anot jo, kiekvienas išgyvenimas, patirtas sapno metu, mus veikia daug labiau, nei išgyvenimas realybėje.
„Sapnuose visi išgyvenimai stipresni, nei realiame gyvenime. Nesąmoningai sapnuojantis žmogus galvoja, kad jis ribojamas realybe, todėl yra bejėgis prieš katastrofas ar mirtį. Yra buvę atvejų, kai dėl sapnuose patirtų išgyvenimų žmogus patyrė infarktą. Tačiau sąmoningai sapnuojantis žmogus tokius pavojus gali įveikti“, – atskleidžia S. Gruodis.
Saulius Gruodis pabrėžia, kad sąmoningo sapno metu žmogus gali suvokti, kad tai, kas vyksta, realiame pasaulyje neįmanoma, todėl iš pasąmonės ateina priminimas, kad tai yra sapnas.
Sąmoningo sapnavimo technikos
Remiantis amerikiečių mokslininkės Deborah Armstrong-Hickey darytais tyrimais išsiaiškinta, kad sąmoningus sapnus dažniau patirdavome vaikystėje. Sapnų tyrinėtojas atskleidžia, kad yra būdų išmokti sąmoningai sapnuoti ir vyresniems.
„Išmokti sąmoningai sapnuoti kiekvienam nėra taip paprasta. Yra įvairių rytietiškų technikų, pavyzdžiui, sapnų joga, kuri padeda išlikti sąmoningam gilaus miego fazėje, kai juslės nustoja veikti. Tai galima pasiekti hipnozės būdu, taikant įvairias technikas, kaip realybės patikra“, – sako sapnų tyrinėtojas.
Realybės patikrą reikėtų įprasti daryti kasdien – dienos metu pašokinėti vietoje, žiūrėti į veidrodį, pabandyti užkimšti nosį ir pažiūrėti, ar galime ilgai būti nekvėpavę. Sapno metu šokinėjant vietoje žmogus gali pakibti ore, veidrodyje esantys vaizdai dažnai iškreipti ar net bauginantys, o užsikimšus nosį oro neturėtų pritrūkti ilgą laiką. Išvysčius įprotį kasdien dienos metu daryti realybės patikrą, tai darysime ir sapne.
Taip pat, anot biologo, svarbu gerinti savo gebėjimą prisiminti sapnus. Tai galima daryti reguliariai rašant „sapnų dienoraštį“ – užsirašinėti sapnų turinį. Tada apsvarsčius visus potyrius paklausti savęs, ar visa tai, ką matėme, gali vykti realybėje. Tai išvystę galėtume valdyti blogus potyrius miego metu, sustabdyti košmarus, geriau išsimiegoti.
Sapno metu smegenys toliau dirba
Anot Sauliaus Gruodžio tai, kad žmogus sapnuodamas patiria išgyvenimus, yra aiškus įrodymas, kad smegenys sapnuojant nesiilsi:
„Poilsiu mums reiktų laikyti kūną, jo fiziologijos atsistatymą. Miego metu smegenys ir protas nesiilsi, o dirba atskirai nuo kūno.“
Sąmoningai sapnuojantis žmogus supranta, kad sapne nėra materialaus (fizinio) pasaulio trukdžių, kurie trukdytų išspręsti situaciją, todėl gali sustabdyti netgi lėktuvo katastrofą. Taip pat supratęs, kad sapnuoja, žmogus jaučia mažiau baimės.
„Jei yra supratimas, kad tikrai neiškrisi iš kosmoso, jautiesi ne toks įbaugintas. Žmoguje problema yra ta, kad jis nesugeba suvaldyti savo reakcijos. Sąmoningo sapnuotojo tikslas yra ne kuo giliau sureaguoti, o ramiai, kaip stebėtojui, stebėti. Sąmonės negalima ištrinti, joje viskas vyksta“, – sako sapnų tyrėjas S. Gruodis.
