Naujienų portalui tv3.lt ūkininkas, „Rito Kvietkaus braškių ūkio“ savininkas Ritas Kvietkus atskleidžia, kokie braškių daigai yra geriausi sodinti rudenį ir kaip paruošti dirvą rudenį.
Kokius daigus pasirinkti ir kada sodinti?
Ūkininkas atskleidžia, kad yra daigykliniai ir kastiniai daigai. Daigykliniai daigai – išpikiuojami į daigyklas, užauginami su šaknų sistema ir iš vienų daigyklų perkeliami į pastovią augimo vietą. Tuo tarpu kastiniai daigai – užaugęs daigas yra prie motininio augalo, jis iškasamas ir perkeliamas į augimo pastovią vietą.
„Skirtumas kas geriau? Tai būtų daigykliniai daigai, nes persodinus juos iš daigyklų į augimo vietą, augalai visiškai nepatiria streso, jis auga toliau.
O kastiniai iš vienos vietos perkelti į kitą vietą, savaitę tikrai turi prisitaikyti prie naujos augimo vietos“, – pabrėžia savininkas ir priduria, kad tai įtakoja kitų metų derlių.
Ūkininko teigimu, kitų metų derlius daug priklauso nuo vienų ar dviejų daigų, taip pat koks bus šių metų ruduo. Jis taip pat priduria, kad pagal sinoptikų prognozes, nusimato šiltas rugsėjis, todėl geras prigijimas šiais metais įtakos kitų metų derlių.
R. Kvietkus sako, kad jeigu yra veislinės plantacijos, geriausia sodinti braškių daigus iki rugpjūčio 15-20 d., kad kitiems metams spėtų sukrauti atitinkamą žiedų kiekį. Tačiau, kadangi dabar šiltojo laiko periodai yra pasistūmėję, tai daigyklinių braškių sodinimas savame sklype, prie namų ar kolektyviniame sode, gali būti atliekamas visą rugsėjo mėnesį.
„Kai jau temperatūra vidutinė paros pradeda laikytis žemiau 10 laipsnių, pradeda lėtėti augalų vegetacija, įsišaknijimas sodinimo vietoje, o kitų metų derlius būtent nuo to ir priklauso“, – pabrėžia ūkininkas.
Ragina šioje vietoje sodinti braškes: užaugs daug skanesnės
Ūkininkas teigia, kad dažnai susiduria su klausimu, ar galima sodinti braškes „po senomis braškėmis“. Tačiau, jis sako, kad braškių negalima sodinti į tą pačią vietą, kur šiemet augo braškės, taip pat negalima sodinti į ten, kur augo pomidorai ir kopūstai, nes vyrauja pašaknio ligos.
„Gerai sodinti po svogūnu, česnaku, kur yra eterinių aliejų ir išbaido grobuonius, vyksta sėjomaina. Ruošiant dirvą reikia žiūrėti, kad ji nebūtų sunki, gali būti priemolis, bet jei bus molis, bus problemų augalui įsitvirtinti ir įsišaknyti, nes jei bus labai sausa, molis sukietės, nekvėpuos“, – pasakoja R. Kvietkus.
Be to, jeigu šlapia, šaknys gali užmirkti, nes molis neleidžia kvėpuoti šaknims ir automatiškai galima prisišaukti pošaknio ligų, nes ūglys stovi vandenyje ir šaknys nekvėpuoja.
„Pirmiausia, dirvą reikia paruošti pridedant 5-10 cm humusingos žemės arba durpių, gerai ją perkasant. Po to galima sodinti daigus. Dažnai naudojami populiarūs metodai – sodinimas į agroplėvelę arba geotekstilę, kurie padeda sumažinti piktžolių augimą ir išlaikyti drėgmę dirvoje“, – patarimą siunčia specialistas.
Tinkamos trąšos sodinant braškes rudenį
Paklaustas apie tai, ar skiriasi sodinami rudens ir pavasario daigai, ūkininkas sako, kad skirtumas vienas – ką pasodinsime rudenį, kitais metais užderės ir galėsime skinti derlių, o jeigu sodinsime kastinius ir daigyklinius daigus pavasarį, reikės šalinti žiedynus, nes kol augalas neužaugina uogos, tol jis neskiria dėmesio geram įsišaknijimui į augimo vietą.
„Pavasarį iki liepos mėnesio galima sodinti šaldytus braškių daigus, kurie tais pačiais metais duoda derlių po 8 savaičių, o po liepos 1 d. nėra rekomenduojama sodinti, nes jiems reikia įsitvirtinti iki žiemos“, – sako R. Kvietkus.
Be to, jis teigia, kad yra svarbu nenaudoti braškėms trąšų, kuriose yra daugiau azoto. Tam, kad būtų skatinamas augalo vegetatyvinis lapinis augimas, geriausia yra naudoti monokalio fosfatą, nes jis neturi azoto, o jį sudaro kalis ir fosforas.
„Fosforas skatina pridėtinių šaknų augimą ir augalas geriau įsitvirtina, o kalis įtakoja žiedynų formavimąsi. Augalas prikaupia daugiau cukrų ir tuo geriau jis žiemoja žiemą.
Kalis yra glaudžiai susijęs su cukraus kaupimu uogose – jei augale trūksta kalio, jis negali tinkamai įsisavinti šio elemento dėl tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, nepakankamo dirvos rūgštingumo. Dėl šios priežasties uogos gali tapti mažiau saldžios ir prarasti skonio intensyvumą“, – sako savininkas.
Kokių klaidų reikėtų vengti sodinant?
Ūkininko teigimu, viena dažniausių klaidų, kurią žmonės daro rudenį sodindami braškes, yra netinkamas šaknų uždengimas. Dažnai šaknys paliekamos susisukusios J formos ir neištiesinamos iki galo, o tai trukdo augalui tinkamai įsišaknyti.
Be to, sodinant dažnai užkasamas ir pats mažiausias, jauniausias iš širdelės augantis lapelis, kas gali sulėtinti augalo vystymąsi.
„Abiem atvejais augalas turi maždaug mėnesį augti, tačiau po to pradeda nykti ir neperžiemoja. Svarbu atkreipti dėmesį į oro sąlygas žiemą – jei braškės lieka neuždengtos, o temperatūra nukrenta iki -15 °C, su stipriu 10 metrų per sekundę vėju, augalai gali nukentėti dar labiau, ypač jei nėra sniego dangos, apsaugančios nuo šalčio“, – dėmesį atkreipia jis.
Braškės jautriai reaguoja į šalčius, o jų jutiminė temperatūra siekia -16 °C. Todėl ypač rudenį pasodintus daigus būtina apsaugoti nuo žemos temperatūros ir šalto vėjo. Tam puikiai tinka agroplėvelė, kuri padeda sulaikyti šilumą ir apsaugo augalus nuo pavojingo šalčio poveikio.
