Vienuoliktus metus skaičiuojančios laidos „Gustavo enciklopedija“ kūrėjas Audrius Rakauskas juokiasi, kad šis darbas – jo visų pomėgių sintezė.
Kodėl pasirinkote vaikų laidos vedėjo profilį?
To neplanavau, viskas atsitiko savaime. Kuomet prieš dvidešimt metų atsidūriau nacionalinės televizijos vaikų ir jaunimo redakcijoje, pradėjo sekti vaikams skirtas vienas projektas po kito, kol galiausiai gimė „Gustavo enciklopedija“.
Atskleiskite, kas tas Gustavas?
Mano mėgiamas personažas iš vaikystėje pamėgto animacinio filmuko suaugusiems.
Pats piešiate animaciją. Iš kur pomėgis jai?
Tai neišpildyta vaikystės svajonė. Nelankiau jokios dailės mokyklos, tačiau piešiau karikatūras, komiksus. Pradėjęs kurti vaikų laidoms, prisiminiau ir šį pomėgį, net pasinaudojau daugeliu anksčiau kurtų darbų.
Ar aktorystė taip pat viena iš senų svajonių?
Kuo tik nenorėjau būti! Po mokyklos mąsčiau ir apie aktorystę, ir apie dailę, net dainavimą – lankiau „Ąžuoliuko“ chorą, tačiau pasirinkau žurnalistiką. Bet „Gustavo enciklopedijoje“ galiu suderinti visus neprofesionalius savo pomėgius.
O aktorinių gabumų vedant laidas labai prireikia, tuo labiau vaikų laidoje. Jei nesugebėsi patraukliai ir įtikinamai pateikti informacijos, niekam nebūsi įdomus.
Pasakų – vaikams
Ką jums pačiam suteikia darbas vaikam skirtoje laidoje?
Tai man pats geriausias būdas pabėgti nuo realybės. Sutikime, nėra ji per daug maloni...
Gal vis dar skaitote pasakas?
Na, jei ir norėčiau, nelabai joms teliktų laiko. Skaitydavau jas vaikystėje. Derėtų ir šiuolaikiniams vaikams prisiminti knygas, užuot laiką leidus prie interneto.
Visa, ką anksčiau perskaičiau, nusėdo pasąmonėje. Gal dėl to iki šiol esu paskendęs savam iliuzijų pasaulyje. Turbūt dar nesu išaugęs iš vaiko!
Meilė kulinarijai
Kulinariniai laidos siužetai neseniai buvo įamžinti knygoje. Kaip pamėgote gaminti?
Na, niekad nebuvau ir dabar nesu gurmanas. Ir ta meilė kulinarijai gimė šiek tiek per prievartą, kuomet kariuomenėje teko pusantrų metų vienam maitinti kuopą kareivių – maždaug šimtą žmonių.
O ką pats gaminate namiškiams?
Gamindamas atsižvelgiu į turimus produktus ir laiką, kiek tai gali užimti. Mieliausiai gaminu visokius šiupinius, kur ir sriuba, ir karštas patiekalas kartu.
Gal dėl to, kiek girdėjau, mano receptus ne ką mažiau už vaikus mėgsta studentai.
O ar domitės sveika mityba?
Manau, kad ir ką bevalgytumėme, vistiek mums kas nors bus kenksminga. Tad ir nedažnai susidomiu, ekologiškame ūkyje ar ne kokia daržovė išauginta...
O ir maistui neskiriu per daug dėmesio, nesu labai valgus. Jei nėra galimybės, užtenka pavalgyti pusryčius ir tada tik vėlai namo pargrįžus užkąsti. Tinka net ir kelias dienas iš eilės valgoma ta pati sriuba. Gyvenu studentiškai!
Ilgaamžiškumo paslaptys
Vaikams skirtoms laidoms retai pavyksta išgyvuoti dešimtmetį. Kokias to priežastis galėtumėte įvardinti?
Nėra jokio recepto, kaip sukurti patrauklų produktą. Manau, svarbiausia vadovautis savo nuojauta, dirbti nuoširdžiai. Ne dėl žiūrovų skaičiaus ar galimų reklamos užsakovų.
Jei tiki tuo, ką darai, žiūrovas pats tave susiranda.
Kuriais savo kritikais pasitikite?
Seku atsiliepimus internete, artimieji pakomentuoja. Tačiau, tiesą sakant, nors ir vertinu konstruktyvią kritiką, dažniausiai pasikliaunu savimi. Juk jei bandysim įtikti kiekvienam, galiausiai niekam ir nebepatiksim!
Kaip įsivaizduojate savo žiūrovą?
Manau, kad žiūri ne tik vaikai. Dažnai pažįstami pasidalina pastebėjimais, pastebi ne kiekvienam mažajam suprantamus juokus.
Stengiamės kurti patrauklaus edukacinio pobūdžio laidą. Kodėl ji neturėtų būti įdomi vyresniems?
Keliami tikslai
Ką norite perteikti laida?
Pažintinis tikslas nėra pagrindinis. Labiau norisi atkreipti dėmesį į stengiamas akcentuoti vertybes: santykį su aplinka, artimaisiais ir aplinkiniais, kas yra gera, o kas ne.
Norisi tikėti, kad žiūrovai siekia tapti šiek tiek linksmesniais, mokosi tolerancijos.
Ar jus tenkina visuomeninis požiūris į vaikus?
Nieko nederėtų kaltinti, tačiau situacija nėra itin patraukli... Emigracija išdraskė ne tik šeimas, tačiau ir pamatines vaiko vertybes: požiūrį į šeimą, tėvų santykius, tvirtybę. Juk jis norom ar nenorom priima jam matomą modelį, nesvarbu, teisingas jis ar ne.
Ar galėtumėte ką palinkėti tėvams?
Sugebėkime atrasti ne tik niūrius, tačiau ir šviesius dalykus – o jų išties yra. Ir dažnam derėtų išmokti save bei aplinką, kurioje gyvename, vertinti su šypsena! Sveikas humoras gelbsti net ir tamsiausiomis akimirkomis.
