JAV, anot specialisto, šiuo metu iliustruoja progreso trūkumą - čia darbo rinkoje pokyčių beveik nematyti. Ekonominės krizės metu nukritęs užimtumo lygis iki buvusio lygio nebepakyla ligi šiol. Pagal oficialius duomenis, JAV nedarbo lygis krenta, tačiau tai nereiškia, kad bedarbių iš tiesų sumažėjo.
„Kaip žinia, bedarbiais nelaikomi tie, kurie darbo ieškoti nustoja ir pasitraukia iš darbo rinkos. JAV nesumažėjo bedarbių, tiesiog didelė dalis jų nusivylė ir pasitraukė“, - sakė R. Kuodis.
Europoje lemtingo posūkio situacijos stabilizavimo Ispanijoje ir Italijoje link R. Kuodis įvardino liepos 26 dieną, kuomet Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi pasakė kalbą, kuria patikino, kad „bus daroma viskas, kas įmanoma, kad tik situacija būtų pagerinta“. Anot R. Kuodžio, tokios kalbos ir ryžto Europai reikėjo seniai.
Specialistas įžvelgia neigiamą diržų veržimosi įtaką ekonomikai, kuri gilina fiskalines problemas. „Fiskaliniai multiplikatoriai didesni nei galvota, todėl yra neigiamas taupymo poveikis. Bet kai palūkanų normos yra ties 0 proc., diskretinė fiskalinė politika gali būti labai efektyvi kaip stabilizavimo priemonė“, - sakė jis.
Kodėl JAV ir Europai vis nepavyksta stabilizuoti padėties? Situacijai ilustruoti R. Kuodis pasiūlė kalno metaforą.
„Jei norime užvažiuoti į slidų kalną reikia greitai įsibėgėti. Jei įsibėgėsime per mažai – nuslysime atgal, per daug – peršoksime į kitą pusę“, - sakė jis.
Viena didžiausių bėdų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje R. Kuodis mato „Įgūdžių nusidėvėjimą“, kai žmogus sunkiai gali pakeisti darbo sritį. „Bedarbystės pasekmės dažnai būna alkoholizmas ir kitos priklausomybės, vien dėl to, kad žmogus turi per daug laiko, kurio nesugeba planuoti ir išnaudoti, Kalba eina apie tuos pačius naudingus įgūdžius. Žmogus tiesiog pripranta būti bedarbiu, - sakė R. Kuodis. - Skatiname žmones būti bedarbiais arba dirbti šešėlyje – žmonės mano, kad praras pašalpas, kurios jiems dažnai yra patrauklenės nei menkai apmokamas darbas."
