Ir gauna, ryškiausias įrodymas - 2008 m. kovo 2 d. įvykę prezidento rinkimai. Nuo Kremliaus sosto nužengiančiam dabartiniam prezidentui Vladimirui Putinui praėjusio sekmadienio vėlų vakarą teliko tik išeiti į Kremliaus aikštę kartu su išrinktu naujuoju Rusijos prezidentu ir net be žodžių pasauliui pasakyti: va, kaip norėjau, taip ir padariau.
Prieš pusmetį mano parinktas asmuo jau mano vietininkas, užtikrintai, net 70,2 proc. balsų, pasodintas į aukščiausią valdžios kėdę. Tačiau nenusiminkite, valstybę ir toliau valdysiu aš. „Tai įrodė demokratiška rinkimų eiga ir tokie pat demokratiški rinkimai“ - nė nemirktelėdamas pareiškė antrąją kadenciją baigiantis ir pagal Konstituciją negalintis trečiajai kandidatuoti dabartinis Rusijos prezidentas, sveikindamas naująjį valstybės vadovą, labai gerai, taip pat, kaip ir visas pasaulis, žinodamas, kad toji demokratiška rinkimų eiga ir patys rinkimai tik grynas melas, ir nieko mažiau. Ir kodėl jam taip nesakyti, žinant, kad bent 70 proc.
Rusijos piliečių tuo vyksmu džiaugiasi, o visi kiti, gal ir šiek tiek pabambėję, naująjį prezidentą sveikins ir tylės, sukdami galvas, kaip iš šio žemės turtais pertekusio milžiniško krašto naujo vadovo daugiau pasipelnyti. Taip Vladimiras Putinas, jo pirmtako Boriso Jelcino šioms pareigoms taip pat iš anksto parinktas, per aštuonerius prezidentavimo metus sugebėjo susitvarkyti, nes, kad Rusiją jis ir toliau valdys, tuojau pat patvirtino naujai išrinktas prezidentas 42 metų Dimitrijus Medvedevas, taip pat nemirktelėdamas leptelėjęs buvusį prezidentą skirsiąs ministru pirmininku ir tęsiąs jo vykdytą politiką. „Sutvirtinsime valdžios pastovumą, padidinsime žmonių gyvenimo gerovę ir eisime jo pasirinktu keliu“ – stovėdamas šalia Vladimiro Putino Kremliaus aikštėje kalbėjo Dimitrijus Medvedevas.
„Demokratinė valstybė, demokratiška veikla ir demokratiški rinkimai“ - tvirtino šiuos žodžius Kremliaus vardu viešai kalbantis Dimitrijus Peskovas. Ir kažin ar daug kam dabartinėje Rusijoje, beje, ir pasaulyje, rūpės tos „demokratijos“ dėl techniškų kliūčių neleisto į prezidentus kandidatuoti pasaulio garsenybės šachmatų čempiono Gario Kasparovo, šiuos rinkimus pavadinusio farsu, ir šimtus pažeidimų užrašiusių bešališkų stebėtojų balsai bei užsienio spaudos bendradarbių suktos rinkimų eigos aprašymai. Taip pat nieko, tai irgi labai aišku, nelaimės ir rinkimus pralaimėję kandidatai komunistas Genadijus Ziuganovas, surinkęs apie 18 proc. balsų, ir nacionalistas Vladimiras Žirinovskis - apie 9 proc. balsų, teismuose, į kuriuos dėl rinkimų gausių pažeidimų jie žada kreiptis, nes ir visa teisėsauga jau tupi Putino politinėje kišenėje. Ją „sutvarkyti“ padėjo Putino 2004 metais paskirti regionų gubernatoriai, - iki to laiko jie visi buvo renkami, – kurių uždavinys, pagal rinkimų eigą išsamiai aprašiusį „New York Times“ (2008 02 24) bendradarbį Klifordą J. Levy, yra užtikrintai padėti Putino partijai „Jungtinė Rusija“ laimėti rinkimus.
Nižny Novgorodas, 250 km į rytus nuo Maskvos, Volgos pakrantėje, 1,3 mln. gyventojų turintis, pramoninis, dėl to sovietmečiu buvęs uždaras miestas, į kurį buvo ištremtas ir garsus Rusijos laisvėjimo laikotarpio veikėjas mokslininkas - fizikas Andrejus Sacharovas, Jelcino laikais buvo kaip liberalų tvirtovė, rašo „NYT“ bendradarbis. Regiono gubernatorius buvo Rusijos laisvėjimo žvaigždė, vienas iš „Rusijos dešiniųjų jėgų“ partijos steigėjų, buvęs vicepremjeras Borisas Nemcovas, ir čia demokratija suklestėjo. Iš komunizmo griuvėsių kilo laisva spauda, radijas, televizija, kūrėsi laisvos politinės, kultūros, mokslo, šalpos bei verslo organizacijos, vyko laisvos varžybos, laisvi rinkimai. Dabar regiono gubernatorius - Putino paskirtas maskvietis Valerijus Šantsevas, meras - Vadimas Bulavinovas, Putino partijos „Jungtinė Rusija“ regiono vadovas, ir politinė padėtis – vos ne sovietiniai laikai, teigia kelis kartus policijos kratyti nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ leidėjai. Štai, pagal Levy, keli šio regionio Putino „demokratijos“ pavyzdžiai.
Dūmos rinkimai praėjusį gruodį. „Volga“ automobilius gaminančioje GAZ įmonėje surinkimo skyriaus vadovas stabdo darbą: visi dalyvaukite rinkimuose ir balsuokite už Putino partiją „Vieningoji Rusija“, - šaukia garsiai prie konvejerių stovintiems - o pabalsavę tuojau praneškite mums, kaip balsavote, jeigu nenorite būti nubausti.
Mokyklose mokytojai įpareigojami išdalinti vaikams skrajutes „Putino planas“, įsakyti parnešti jas namo tėvams ir prikalbėti tėvus pagal šį planą balsuoti. Šimtams kitų partijų rėmėjų grasoma telefonais, viešų skelbimo lentų savininkams liepiama neklijuoti Putinui prieštaraujančių kandidatų skelbimų, laikraščiams – neduoti jų garsinimui vietos, radijui ir televizijai – laiko, verslui - neaukoti pinigų, piktai primenant apie galimas pasekmes. Ypač niekinamas buvo pats Borisas Nemcovas, jo vadovaujama vakarietiško demokratinio nusiteikimo, neva homoseksualus palaikanti, „sukčiaujanti“ partija, o jo partijos kandidatas į Dūmą Andrei Osipenko dėl grasinimų jam ir šeimai buvo priverstas savo kandidatavimą sustabdyti.
Panašūs veiksmai kartojosi ir prezidento rinkimų eigoje. Ypač daug bėdų gubernatūra ir merija darė Putinui nepalankiai žiniasklaidai, o verslą, žinoma, palydėdama grasinimais, įtakojo Putino partijai priešingai nusiteikusiems varžovams bei jų rinkiminei veiklai neaukoti pinigų. Tačiau Levy klausinėjami regiono vadovai tokių veiksmų neprisipažino. „Jeigu opozicija silpna, blogai tvarkosi, žmonės jos neremia, neduoda pinigų, kodėl mes, „Jungtinė Rusija“, turim būti kalti“ – “NYT” bendradarbiui teigė meras Vadimas Bulavinovas. Jeigu mums prieštaraujantys nori rasti savo nesėkmių kaltininkus, tegul pasižiūri į veidrodį, dar pridėjo šis Putino rėmėjas.
Šiuo metu šioje istorinėje srityje Putino rėmėjai pirmauja beveik visose valdžios įstaigose, ir dėl to rinkimai tik žaidimas, bet piliečiai sako, kad taip turi būti, rašo Levy. “Tai ne tik naudinga, bet ir būtina, nes mes esame pavargę nuo visokių demokratinių posūkių bei vingių, ir jeigu būtų mano valia, kuriam laikui aš rinkimus visiškai sustabdyčiau, bent jau į vadovaujančias pareigas” - “NYT” bendradarbiui teigė Putino partijos Nižny Novgorodo skyriaus vadovas Sergejus G. Nekrasovas. Dabar mums yra vilties, pritaria jam 68 metų miesto gyventoja Nina Aksyonova, girdama Putino laikyseną.
Tad gal ir dėl tokių bei į juos panašių pareiškimų ir parodyto pasitikėjimo rinkimuose balsais Vladimiras Putinas, teigdamas, kad Rusijoje jo puoselėjamos “demokratijos” užtenka, moja ranka į visas vakarietiškos demokratijos pamokas, jas siūlantiems Europos saugumo bei bendradarbiavimo organizacijos nariams patardamas geriau pamokyti savo žmonas, kaip virti kopūstus. Ir jam turbūt nė motais policijos įsiveržimas į patalpas ir paėmimas kompiuterių iš ne pelno siekiančio, įvykius Čečėnijoje stebinčio, Amerikos valdžios pinigais išlaikomo ir laisvai veikti visus leidimus turinčio, bet nuolat jo policijos trukdomo Tolerancijos fondo. “Dabar Rusiją valdantis “elitas” neturi nė kokios ideologijos” - sako fondo vadovė Oksana Chelysheva, kuriai dėl jos veiklos jau ne kartą grasinta mirtimi. “Elito” tikslas - sugriebti kaip galima daugiau valdžios, bet kokia kaina šią jėgą išlaikyti ir iš jos pelnytis. Dėl to Putino prezidentavimo laikotarpiu milijardierių padidėjo net 12 kartų. Dabar jų – jau apie šimtą. Šiuo atžvilgiu tie žmonės, būdami tokie ciniški, yra pavojingesni, negu buvusi sovietų komunistų partija, sako Oksana Chelysheva.
Ar iš tikrųjų Putinas Rusiją valdys, kaip mes čia samprotaujame, į prezidento kėdę savo pataikūną pasodinęs, o pats į premjero kėdę peršokęs? Į klausimą atsako jau gana paplitęs šis politinis juokas. Vladimiras Putinas ateina į valgyklą kartu su Dimitriju Medvedevu ir užsisako jautienos kepsnį. O kaip su daržove, klausia patarnautojas. Tokį pat kepsnį valgys ir daržovė, atsako Putinas. Bronius Nainys
„Amerikos lietuvis“
2008 m. kovo 8 d.
