Šiandien trečiąkart startavusi „Savaitė BE PATYČIŲ“ ir jos iniciatorius – VĮ „Vaikų linija“ pakvietė į renginį – diskusiją, kurioje dalyvavo Norvegijos ir Švedijos karalysčių ambasadoriai, valstybinių institucijų, žiniasklaidos, verslo atstovai, medikai. Pasak specialistų, patyčios – tarsi kokia infekcija, socialiai užkrečiamas reiškinys, kuris plinta, kai jai leidžiama plisti. Diskusijos svečiai bandė išsiaiškinti, iš kur ta infekcija plinta ir kaip ją sustabdyti. Pas mus, Lietuvoje, apie 65 proc. 11 – 15 metų amžiaus mokinių teigia bent kartą per pastaruosiuos du mėnesius arba dažniau patiriantys patyčias.
Patyčios ir jų pasekmės
Patyčios prasideda ten, kur nebelieka bendrumo jausmo, kur vyrauja atsiribojimas, pyktis, prarandamos žmogiškosios vertybės – pasitikėjimas, nuoširdumas, pagalba, atjauta.
Svarbiausios patyčių savybės: patyčios apima tyčinius veiksmus; šis elgesys yra pasikartojantis; patyčių situacijoje yra psichologinė ar fizinė jėgos persvara.
Tyrimai rodo, kad patyčios gali sukelti daug įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų padarinių ne tik vaikams, iš kurių tyčiojamasi, bet ir tiems, kurie tyčiojasi ar stebi patyčias. Taigi tai tikrai nėra ta patirtis, kuri grūdina vaiką ar daro jį tvirtesniu. Ilgalaikis nerimas ir baimė, kuriuos patiria vaikai dažnai kenčiantys nuo patyčių yra psichikos sveikatos problemų rizikos veiksnys.Tokie vaikai mažiau pastiki savimi, prasčiau save vertina, nukenčia ne tik socialinis gyvenimas, bet ir mokykliniai pasiekimai. Ilgainiui, vyresniame amžiuje patyčios galu paskatinti agresyvų ar socialiai nepageidaujamą elgesį. Patyčios traumuoja ir jų stebėtojų psichiką. Susikuria bendra baimės ir nesaugumo atmosfera. O matoma, kad į tyčiojimąsi nereaguojama, formuojasi nuostata, kad toks elgesys yra tinkamas ir priimtinas.
Tik 10 proc. švedų taiko fizines bausmes vaikams ir tik 10 proc. švedukų patiria patyčias
Norvegijos karalystės ambasadorius Leif Arne Ulland ir Švedijos karalystės ambasadorė J.E. Cecilia Ruthstrom-Ruin pripažino, kad patyčių problema opi ir jų šalyse. Nors Norvegijoje jau 2002 metais vyriausybiniame lygyje priimtas „Manifestas prieš patyčias“, išleistas ne vienas įstatymas ir politikų nuomonė sutampa su visuomenės, patyčios plinta, ypač elektroninėje erdvėje. Pasak ponios Ruthstrom-Ruin, oficiali Švedijos statistika skelbia, kad iki 10 proc. vaikų susidūrė su šia skausminga problema, o tarptautiniai tyrimai rodo, kad tai paliečia vos ne pusę jaunosios kartos atstovų. Ambasadorė akcentavo, kad jau yra nustatytas tiesioginis ryšys tarp patyčių ir savižudybių ar kelio į kriminalinį pasaulį. „Taigi, ši problema žaloja ne tik patį asmenį, bet ir visuomenę, nes ji vienaip ar kitaip turi už tai sumokėti“. – sakė garbinga diskusijos viešnia. Deja, Švedijoje galiojančiuose įstatymuos taip pat yra spragų, tad tobulų metodų, kaip kovoti su plintančiomis patyčiomis ar laiku užkirsti kelią jų užuomazgoms, švedai neturi. Viliamasi, kad suaugusieji parodys jaunajai kartai, kokiomis vertybėmis grindžiama visuomenė. Beje, Švedija, 1979m. tapo pirmąja valstybe, kuri uždraudė suaugusiems bausti vaikus fizinėmis bausmėmis. Per 20 metų dėl tokio sprendimo žymiai sumažėjo vaikų, patiriančių fizines bausmes – nuo 50 proc. iki 10 proc., taip pat stipriai sumažėjo skaičius žmonių, palankiai vertinančių fizines bausmes vaikų auklėjime – 2000m. tik 6 proc. jaunesnių nei 35m. amžiaus palankiai vertino fizines bausmes. Norvegijos karalystės ambasadoriaus nuomone, kova su patyčiomis taip pat turi priartėti arčiau namų.
Vaikai – mūsų atspindys
Kad problema prasideda jau šeimoje, sutiko ir vaikų psichiatras prof. Dainius Puras. Juk kartais koks skirtingas būna tėvų pavyzdys namuose ir už namų ribų. Vaikai stebi kaip jų tėvai bendrauja parduotuvėse, transporto priemonėse ir pan., „mokosi“, perima bendravimo stilių. Vaikas, augantis šeimoje, kurioje išvengiama pažeminimų, tikėtina, kad tokį bendravimo modelį taikys ir kitur. Tėvai, nerandantys būdų, kaip auklėti vaikus be psichologinio ar fizinio smurto gali to pasimokyti, plačiau pasidomėję, kas yra pozityvi tėvystė. Juk šiuolaikinės psichologijos požiūriu, klaidinga teigti, kad vaiką galima išmokinti nesmurtauti, jam taikant fizines ar žiaurias psichologines bausmes. Fizinių bausmių taikymas kaip tik vaikus moko, kad smurtas, agresyvus elgesys – priimtinas, kai siekiama kitų pagarbos ir norima pelnyti autoritetą. Be to, vaikai, kuria sulaukia per mažai meilės, šilumos, gali pradėti naudoti patyčias kaip būdą įrodyti sau ir kitiems, kad yra kažko verti. Ir Turintys aukštesnę savivertę vaikai žymiai rečiau įsitraukia į patyčias – jie žino kitus būdus, kurie padeda kelti jų savigarbą.
„Vaikai yra mūsų visuomenės atspindys. Visi turime išmokti gerbti vienas kitą, toleruoti skirtingas nuomones, kitokią išvaizdą, skirtingas tradicijas, vertybes ar poreikius. Ne niekinti, o gerbti, – sako iniciatyvos globėja Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. – Jeigu gerbsim žmogų, mokėsim bendrauti, nebereikės nei tyčiotis, nei smurtauti".
Nors daugiau kalbame apie patyčių ypatumus vaikų ir paauglių tarpe, tačiau jos yra būdingos ne tik vaikams ir paaugliams – problema gaji ir tarp suaugusiųjų pačioje šeimoje, darbo kolektyvuose, politikos arenoje ir žiniasklaidoje.
apie „Savaitę BE PATYČIŲ“
„Savaitėje BE PATYČIŲ" dalyvaus ne tik įvairios mokyklos, jaunimo centrai, darželiai lopšeliai, bet ir labdaros fondai, psichologinės tarnybos, vaikų globos namai, bibliotekos. Taip pat pirmą kartą į akciją įsitraukė užsienio lietuvių mokyklos. Bus stengiamasi visais įmanomais būdais atkreipti dėmesį į patyčių problemą bei skatinti pagarbius ir draugiškus santykius.
Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) kvies prisijungti prie visą savaitę vyksiančių koncertų ir debatų patyčių tema, organizuos eisenas net 15-oje Lietuvos miestų. Lietuvos mokinių parlamentas organizuoja mokinių flashmob'ą, kurio metu mokiniai sustos į besišypsantį veiduką ir visi kartu sušuks „Vienas su visais, visi su vienu“. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai rengia ekspoziciją „Diena, savaitė, mėnuo, metai, o gal visuomet – BE PATYČIŲ“, organizuoja paskaitas, filmų aptarimus, emblemų kūrimą, mokymo įstaigose įrengs stendus „Agresijai ir smurtui sakome: NE“, „Atpažink. Išvenk. Sustabdyk“ ir pan.. Kino centre „Skalvija„ vyks nemokamos filmų peržiūros, o Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociacija (ASITEŽAS) vaikus pakvies į nemokamus spektaklius. „Vaikų linija“ inicijuoja socialinę reklamą „Pikti žodžiai skaudina“, kuri bus eksponuojame septyniuose Lietuvos miestuose. Taip pat „Vaikų linijos" savanoriai bendrauja su visuomenei žinomais žmonėmis ir daro trumpus interviu apie patyčias mūsų visuomenėje.
„Savaitės BE PATYČIŲ“ metu „Vaikų linijos“ savanoriai konsultantai nemokamą emocinę pagalbą vaikams teiks visą parą
„Savaitė BE PATYČIŲ“ vyks iki kovo 25 dienos.
